Urugvajaus ramybė priminė Lietuvą

Jūratė MIČIULIENĖ   2012-09-28 07:03
Jūratė MIČIULIENĖ
 
2012-09-28 07:03
Palei Atlanto vandenyną - nuostabūs smėlio paplūdimiai. Audriaus Stonio nuotraukos
Do­ku­men­ti­nio ki­no kū­rė­jas Aud­rius Sto­nys ke­liau­da­mas po ki­no fes­ti­va­lius spė­ja pa­jus­ti ir tų kraš­tų dva­sią, bet iš­kart ten kur­ti  do­ku­men­ti­nį fil­mą ne­ky­la ran­ka. "Trum­pai pa­bu­vęs ne­iš­veng­si tu­ris­to žvilgs­nio", - tei­gė jis, ta­čiau LŽ pa­pa­sa­ko­jo, kas jam Urug­va­ju­je pa­ti­ko kaip ke­liau­to­jui.

Pietų Amerikoje režisieriui jau teko lankytis. Rio de Žaneiro ir San Paulo kino festivaliuose viešėjęs A.Stonys, gavęs kvietimą atvykti į Urugvajų, į visame pasaulyje garsų dokumentinių filmų festivalį "DocMontevideo", sakė buvo ir nustebęs, ir ne. "Šio krašto kinas, kultūra yra aukšto lygio, sostinėje vyksta daug rimtų renginių, į "DocMontevideo" pristatyti savo kūrybos yra kviečiami režisieriai iš viso pasaulio. Dokumentinio kino forumuose, kuriuose man tenka lankytis, visada galima sutikti jaunų kino kūrėjų iš Urugvajaus. Kinui čia tikrai skiriama daug dėmesio, - teigė A.Stonys. - Urugvajų įsivaizdavau visai kitaip. Apskritai Pietų Ameriką mes įsivaizduojame kaip narkotikų, įtampos, kraują stingdančių dramų kraštą. Tačiau Urugvajus mane nustebino. Jokios grėsmės, jokio chaoso, su kuo mums kartais asocijuojasi Pietų Amerika. Nemačiau to, kas kartais nemaloniai nuteikia greta esančiose Argentinoje ar Brazilijoje. Urugvajus yra labai europietiška, jauki, graži, rami šalis. Klausiau, su kuo urugvajiečiai pykstasi. Pasirodo, su niekuo. Net neįprasta buvo girdėti - su kaimynais (brazilais, argentiniečiais) nesipyksta, net neturi dėl ko bartis. Urugvajus negali pasigirti nei aukso, nei naftos, nei dujų, nei anglies ar geležies ištekliais. Kadaise, kai į Pietų Ameriką plūdo kolonistai, Urugvajaus nebuvo dėl ko užkariauti. Čia laukai, miškai, pievos. O ką ten paimsi? Ilgai konkistadorai, kovoję dėl įtakos zonų Pietų Amerikoje, buvo net užmiršę šį kraštą. Tik po kiek laiko nusprendė ir šią teritoriją pasidalyti, šalis atiteko Ispanijai."

Festivalio "DocMontevideo" archyvo nuotrauka/Dokumentinio kino festivalyje Montevidėjuje A.Stonys sulaukė daug kinu besidominčių urugvajiečių klausimų.

Peizažas ir kinas

Pavažinėjęs toliau už sostinės, už Montevidėjo, režisierius išvydo mums gana artimą peizažą. "Nors Urugvajus yra visai kitoje gaublio pusėje, valstybė labai panaši į Lietuvą, - teigė A.Stonys. - Šalis taip pat turi apie tris milijonus gyventojų. Urugvajuje nėra kalnų, bet yra ežerų, miškų, upių, pievų, kuriose ganosi karvės. Peizažas labai primena lietuvišką. Net ir jų kinas kažkuo artimas lietuviškam. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad peizažas formuoja kino kalbą. Vienoks kinas yra Gruzijoje, kur dominuoja aštrūs kalnai, kitoks Lietuvoje, dar kitoks Suomijoje, Laplandijoje. Pamačiau erdvių panašumą. Tai, jog šalis nėra apgyventa taip tankiai kaip Japonija ar Indija, kad žmogui aplinkui yra tam tikros erdvės, tai irgi lemia  mums gana artimą kino kalbą. Peizažas daug kur tikrai primena Lietuvą. Gal dėl to nekelia nuostabos, kad Urugvajus tapo lietuvių, emigravusių iš Lietuvos 1920-1930 metais, priebėga. Jie ten, manau, pasijuto labai jaukiai."

Dabar Urugvajaus gyventojai gana europietiški (94 proc. jų laiko save išeivių iš Europos palikuonimis). "Pastatų architektūra labai įdomi, savita - šis tas iš Europos atėję, šis tas interpretuota savaip. Kas domisi architektūra, miestuose tikrai turi į ką pasižvalgyti", - tikino režisierius.

Urugvajiečiai visuomet nešiojasi termosą ir matės indelį.

Lietuviai gerbiami

Lietuvių bendruomenės atstovai A.Stoniui aprodė miesto įdomybes ir La Platos įlankos pakrantėje tebestovinčias didžiules, jau neveikiančias skerdyklas, kuriose anuomet atplaukę lietuviai pirmiausia gaudavo darbą. Lietuvių bendruomenė gyvena gražiausiame sostinės rajone - ant Sero kalvos, nuo kurios visas Montevidėjas kaip ant delno.

Lietuvių bendruomenė, pasak A.Stonio, Montevidėjuje yra žinoma, matoma ir gerbiama. "Gerbiama dėl to, kad - gal sunku ir įsivaizduoti - trečia ar net ketvirta karta yra išlaikiusi lietuvių kalbą.

Įsivaizduokite, seneliai dar jauni būdami atvyko iš Lietuvos, Urugvajuje gimė jų vaikai, paskui anūkai, proanūkiai, ir visi jie puikiai kalba lietuviškai, nors niekada net nesilankę Lietuvoje, - žavėjosi pašnekovas. - Lietuviai čia turi savo lėšomis pastatytą bažnyčią, kuri visa ištapyta Lietuvos vaizdais: Kryžių kalnas, Vilniaus katedra, Šv. Onos bažnyčia, Šiluvos koplyčia. Toks bendrumas aplinkiniams daro įspūdį. Sutikau vieną jauną urugvajietį, kuris puikiai kalba lietuviškai. Man buvo sunku patikėti, kad nieko bendro su Lietuva neturintis žmogus mūsų kalbą buvo išmokęs šiaip, savo noru (porą metų studijavo Vilniuje). Klausiau, kodėl nusprendė mokytis. Sakė, gyvenęs Sero rajone šalia lietuvių, jam didelį įspūdį padarė mūsiškių bendruomenė, papročiai ir tradicijos. Ir tai, kaip žmonės myli savo vaikus, vertina gimtąją kalbą. Tad jaunuolis ir nusprendė išmokti vieną seniausių Europoje kalbų."

Apie Lietuvą urugvajiečiai daug žino iš lietuvių bendruomenės. Yra net Lietuvos aikštė. Kai pasakydavau, kad esu iš Lietuvos, urugvajiečiai iškart atsakydavo: "O, žinome, Sero."

Nuo Sero kalvos - visas Montevidėjas kaip ant delno.

Su matės indeliais

"Urugvajuje visi geria matės arbatą. Mes klaidingai manome, kad matė yra arbatos rūšis, iš tikrųjų taip vadinamas mažo moliūgo formos indelis. Į jį pilama šerva - specialios žolelės. Geriama per metalinį vamzdelį - bambišą. Kadangi indelis būna pilnas žolių, vandeniui vietos nėra, tad visi nešiojasi dar ir termosus su karštu vandeniu, nuolat jo pripila į indelį, - dėstė A.Stonys. - Tikrą urugvajietį ir atpažinsi iš tokio pomėgio. Visa krantinė palei La Platą būna nusėsta žmonių su termosais ir mate. Ar vairuoja automobilį, ar skaito bibliotekoje, visi turi tuos matės indelius. Kavą geriančių nepamatysi. Šimtais tonų jie suvartoja tos arbatos, atėjusios dar iš indėnų tradicijų. Be matės neįmanoma įsivaizduoti Urugvajaus."

Kaip pažymėjo pašnekovas, Urugvajus - kraštas be didelių socialinių kontrastų. "Nemačiau jokių lūšnynų, kokius galima pamatyti, pavyzdžiui, Brazilijoje. Nemačiau ir perdėto turto demonstravimo. Montevidėjas - labai jaukus miestas, jo visos gatvės veda į La Platą. Patys geriausi paplūdimiai - netoli Montevidėjo. Net argentiniečiai čia važiuoja. Ir svilinančio karščio nėra, klimatas visais metų laikais gana malonus", - susižavėjęs tikino A.Stonys.

Sostinės architektūra gana savita - šis tas atėję iš Europos, šis tas savaip transformuota.

Vegetarams būtų sunku

Pasak pašnekovo, Urugvajuje prastai jaustųsi vegetarai - ten valgoma beveik vien tik mėsa. "Klausiau, kodėl prie mėsos negalima gauti salotų, man pasakė: karvės ėda salotas, o mes - karves, tai kodėl mums dar reikėtų ir salotas valgyti?" - stebėjosi režisierius. Žemdirbystės kraštu Urugvajus tapo nuo tų laikų, kai neradę čia naudingųjų iškasenų ispanai pradėjo auginti galvijus. Sąlygos tam buvo tinkamos. Ir dabar, kaip skelbiama geografiniuose žinynuose, 77 proc. šalies teritorijos užima ganyklos. Ariamos žemės - tik 7 procentai. Tai kur čia bus tų salotų? Beveik 90 proc. šalies teritorijos auginami galvijai.

Kaip pažymėjo pašnekovas, be panašumų su Lietuva, Urugvajuje tikrai yra nemažai ir tokios egzotikos, kokios mūsų krašte nepamatysi. "Ten net vanduo sūkuriuoja į kitą pusę - juk pietų pusrutulis, - teigė A.Stonys. - Gana lietuviškose lygumose daug palmių, apelsinų giraičių. Tropikinės erdvės be galo gražios. Klimatas nuosaikus. Kai ten lankiausi liepos mėnesį, buvo pati žiema. O ji atrodė kaip mūsų bobų vasara - švietė saulė, apie 15 laipsnių šilumos, viskas gana žalia, miestuose jautėsi lengva rudeniška nostalgija."

Režisierius Urugvajuje viešėjo dešimt dienų. Turėdamas laiko po festivalio renginių vaikštinėdavo gatvėmis ir jausdavosi labai jaukiai. Jam pasirodė, kad tai šalis, kurioje gera ir ramu gyventi.

Lietuvių lėšomis pastatytos bažnyčios vidus išpuoštas Lietuvos vaizdais.

Gailėjosi nepasiėmęs kameros

Savo naujausią dokumentinį filmą "Raminas" Montevidėjo kino festivalyje parodęs A.Stonys sulaukė pasiūlymo filmuoti Urugvajuje. "Atsisakiau, nes tiek dienų per mažai, kad galėtum suprasti, pajausti kraštą ir ką nors nufilmuoti. Per tokį trumpą laiką neišvengsi turisto žvilgsnio. Reikėtų bent kelių mėnesių ar net metų. Tačiau buvo momentų, kai jau gailėjausi, kad nepasiėmiau kameros. Vien jau lietuvių bendruomenė, per keturias kartas išlaikiusi lietuvių kalbą, man pasirodė įdomus objektas filmui. Tai mane sužavėjo, - tvirtino režisierius. - Miestas, žmonės gana atviri. Būtų buvę ką filmuoti, nors iš pradžių pasirodė, kad dokumentalistui kiek per rami šalis. O gal per dešimt dienų tiesiog nespėjau pamatyti aštrių kampų, kurių visuose kraštuose būna." Audriaus teigimu, žmonės čia nevengia kameros, fotoaparato. Bėgti nuo kameros, pasak pašnekovo, europinis fenomenas. Štai kai viešėjo Gruzijoje, tai žmonės net džiaugėsi, kai juos filmavo. Esą mūsų krašte nežinia ko išsigąstama.

Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje Cecilia Hernandez Svobas (antra iš dešinės) su vyru urugvajiečiu ir lietuvių bendruomenės narėmis.

A.Stonys Montevidėjo festivalyje pristatė savo filmą apie 75 metų gruzinų imtynininką Raminą Lomsadzę, kadaise per 55 sekundes įveikusį septynis priešininkus. Filme jis kovoja su stipriausia savo varžove - vienatve, ir vyksta ieškoti merginos, kurią mylėjo ir prarado prieš 50 metų. "Raminą" festivalio publika priėmė puikiai, emocingai. "Sakyčiau, net pasireiškė ispaniškoji žiūrovų charakterio pusė, - teigė A.Stonys. - Pateikė daugybę protingų klausimų. Iš jų galima spręsti, kiek žmonės domisi kinu, kiek išprusę šioje srityje. Paskui prie manęs priėjo Salvadoro Alvarezo, laikomo vienu dokumentinio kino kalbos kūrėjų, vaizdo klipo tėvu, našlė iš Kubos ir pakvietė šį filmą kitais metais pristatyti Kuboje."

Peizažas Urugvajuje gana lietuviškas - laikai, miškai, ežerai ir pievos.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Eu­ro­pos Są­jun­gos vy­riau­sio­ji įga­lio­ti­nė už­sie­nio rei­ka­lams ir sau­gu­mo po­li­ti­kai Fe­de­ri­ca Mog­he­ri­ni par­eiš­kė, kad yra itin svar­bu, kad Jung­ti­nės ty­rė­jų gru­pė (JTG) ga­lė­tų užbaigti sa­vo dar­bą [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus pa­stan­gos pa­ge­rin­ti san­ty­kius su Gru­zi­jos or­to­dok­sais šeš­ta­die­nį pa­ty­rė smū­gį, kai Or­to­dok­sų Baž­ny­žios pa­triar­cha­tas nu­spren­dė ne­pa­siųs­ti savo ofi­cia­lios de­le­ga­ci­jos [...]
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Dar šie­met Ša­kių cen­tre tu­rė­tų iš­kil­ti pa­mink­las lie­tu­vių kal­bai. Ją sim­bo­li­zuos Ne­prik­lau­so­my­bės gat­vės alė­ja žen­gian­čios za­na­vy­kės mer­gai­tės skulp­tū­ra ir lietuviškos abė­cė­lės rai­dės [...]
Šeš­ta­die­nį, Gar­lia­vos spor­to cen­tro sa­lė­je bu­vo už­baig­tos Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio ly­gos pir­mo­jo tu­ro ko­vos tarp ša­lies šios spor­to ša­kos ly­de­rių HC „Gar­lia­va SM-CASCADA“ ir „AC­ME-Žal­gi­ris“ [...]
Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je penk­ta­die­nį li­go­ni­nė­je mi­rė ško­tų bok­si­nin­kas Mi­ke'as To­wel­las, pa­ty­ręs su­nkią sme­ge­nų traumą ko­vos me­tu.
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami