Už poliarinio rato – paskui Šiaurės pašvaistę

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2016-04-14 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2016-04-14 06:00
Šiaurės pašvaistė Suomijoje. Naktys čia būna tokios spalvingos, kad negali miegoti. Roberto Kananavičiaus nuotraukos
„Šiau­rė­je taip spal­vin­ga, kad dau­gu­ma to net ne­si­ti­ki. Ten ti­krai ne vien snie­gy­nai“, – tvir­ti­na iš dvie­jų sa­vai­čių sli­džių žy­gio po už­po­lia­rę grį­žęs dak­ta­ras (fi­zi­ka) Ro­ber­tas Ka­na­na­vi­čius, la­ze­rių spe­cia­lis­tas.

Po­lia­ri­nis ra­tas dar va­di­na­mas spei­gi­ra­čiu, ta­čiau Skan­di­na­vi­jo­je, per ku­rią nu­sid­rie­kė lie­tu­vių marš­ru­tas, di­de­lių spei­gų iš ti­krų­jų ne­bū­na, nes pa­kran­tės kli­ma­tą vei­kia Gol­fo sro­vė. Pa­sak ke­liau­to­jo, to­liau nuo pa­kran­tės Suo­mi­jo­je daž­nai bū­na ir mi­nus 30 laips­nių, ret­kar­čiais – dar šal­čiau. „Ten, kur mes šliuo­žė­me, nak­vo­ti pa­la­pi­nė­se ant snie­go ne­bu­vo la­bai eks­tre­ma­lu. Ži­no­ma, rei­kia tin­ka­mai pa­si­reng­ti. Skan­di­na­vi­jos šal­tis ma­lo­nus sli­di­nė­ti – mi­nus 5–10 laips­nių, tik vie­ną ki­tą die­ną spūs­te­lė­jo že­miau nei 20, – pa­sa­ko­jo žy­gio va­do­vas R. Ka­na­na­vi­čius. – Svar­biau­sia, kad at­ly­džių ne­bū­tų, nes jų kar­tais pa­si­tai­ko dėl Gol­fo sro­vės. Dėl jos ne tik šil­čiau, fior­dai ne­už­šą­la, bet ir at­ne­ša daug snie­go bei pū­gų. Kar­tais net šlapd­ri­ba ir pū­ga vie­nu me­tu pa­si­tai­ko, tuo­met bū­na šla­pia. O kol šal­tu­kas, kol snie­gas sau­sas, jis nu­by­ra, tai ir vis­kas ge­rai. Prob­le­mų kė­lė tik in­ven­to­rius: tai nau­ji ba­tai kam nors ko­jas nu­try­nė, tai ne­ko­ky­biš­kos pirš­ti­nės su­ply­šo.“

Aš­tuo­nie­se – į šiaurę

Nuo stu­di­jų me­tų pra­dė­jęs ke­liau­ti su Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) žy­gei­vių klu­bu R. Ka­na­na­vi­čius iki šiol ke­liau­ja. Sli­dė­mis yra nu­šliuo­žęs ir ne­ma­žai Suo­mi­jos te­ri­to­ri­jos, kai po dok­to­ran­tū­ros 2003 me­tais ten dir­bo tre­jus me­tus, pra­mo­ko suo­mių kal­bos. „No­rė­jau Skan­di­na­vi­jos po­lia­ri­nę sri­tį par­ody­ti pra­de­dan­tie­siems sli­di­nin­kams. Kai per­nai VU žy­gei­vių klu­be (jis at­vi­ras, ga­li da­ly­vau­ti ne tik stu­den­tai) pa­skel­biau, kad ren­ku gru­pę, grei­tai at­si­ra­do 8 no­rin­tie­ji (5 vy­rai ir 3 mo­te­rys). Tarp ke­liau­to­jų bu­vo ir stu­den­tų, ir dok­to­ran­tų, ir jau dir­ban­čių. Šį kar­tą su­si­rin­ko ne­ma­žai fi­zi­kų“, – tei­gė R. Ka­na­na­vi­čius.

Aš­tuo­nių žmo­nių gru­pei marš­ru­to pra­džią bu­vo pa­to­gu pa­siek­ti iš­si­nuo­mo­tu mi­kroau­to­bu­su. Su­si­kro­vę sli­des, kup­ri­nes, pa­siė­mę mais­to ke­lio­nei, žy­gei­viai kel­tu iš Ta­li­no per­si­kė­lė per Bal­ti­jos jū­rą ir nuo Hel­sin­kio pa­trau­kė į šiau­rę. Žy­gį pra­dė­jo Suo­mi­jo­je, Kil­pis­jer­vio kai­me­ly­je, ša­lia tri­jų ša­lių su­si­kir­ti­mo, ku­ris nuo Hel­sin­kio nu­to­lęs apie 1300 ki­lo­me­trų. Ta­da per­čiuo­žė Šve­di­ją, o ke­lio­nę bai­gė Nor­ve­gi­jo­je, nuo kal­nų nu­si­lei­dę Sig­nal­da­le­no slė­ny­je.

„Dar ga­li­ma iš Hel­sin­kio į šiau­rę ge­rą tūks­tan­tį ki­lo­me­trų pa­va­žiuo­ti trau­ki­niu, ku­ris ga­li ga­ben­ti ir au­to­mo­bi­lius. Žmo­nės ku­pė tuo me­tu tu­ri pro­gą ge­rai iš­si­mie­go­ti“, – pa­sa­ko­jo žy­gio va­do­vas.

Spal­vų pakanka

Pa­klaus­tas, ko­dėl rin­ko­si šiau­rę, kai dau­gu­ma va­žiuo­ja į pie­tus, kur dau­giau spal­vų ir ši­lu­mos, R. Ka­na­na­vi­čius pa­sa­ko­jo: „Vie­nas žy­gio da­ly­vis po ke­lio­nės pa­sa­kė, kad ma­ty­ti vaiz­dai pra­no­ko lū­kes­čius. Šiau­rė­je gam­ta la­bai gra­ži, daug kal­nų ir kal­ne­lių. Suo­mi­jo­je – jie ap­va­les­ni, Šve­di­jo­je – sta­tes­ni, o Nor­ve­gi­jo­je – vi­sai sta­tūs, aš­tres­nė­mis vir­šū­nė­mis, daug gi­lių kan­jo­nų, sa­lų ir pu­sia­sa­lių. Gal sau­lės ir ma­žo­ka, bet spal­vų ti­krai pa­kan­ka. Kai sau­lė aukš­tai ne­ky­la, daik­tai, žmo­nės me­ta la­bai il­gus še­šė­lius. Be to, daž­nai ga­li­ma iš­vys­ti Šiau­rės pa­švais­tę – jei tik gied­ras dan­gus ir pa­kan­ka­mas Sau­lės vė­jas.“

Žy­gio marš­ru­tas drie­kė­si 69 laips­nių šiau­rės pla­tu­ma, kur pa­švais­čių su­si­da­ro dau­giau­sia. Kad bū­tų aiš­kiau įsi­vaiz­duo­ti, kaip žy­gei­viai pri­ar­tė­jo iki šiau­rės, ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad pu­siau­jas žy­mi­mas 0 laips­nių, Šiau­rės aši­ga­lis yra ties 90 laips­nių pla­tu­ma, o šiau­riau­sias Lie­tu­vos taš­kas – 56 laips­niai šiau­rės pla­tu­mos. Pa­sak R. Ka­na­na­vi­čiaus, ke­liau­jant bent sa­vai­tę 70 laips­nių šiau­rės pla­tu­ma, jau yra ne­ma­ža ti­ki­my­bė iš­vys­ti Šiau­rės pa­švais­tę. „Tai reiš­ki­nys, ku­rį no­ri­si ir ver­ta pa­ma­ty­ti, – tvir­ti­no jis. – Šiuo nuo­sta­biu re­gi­niu gro­žė­jo­mės tris kar­tus. Kar­tą vis­kas nu­si­da­žė ža­lia spal­va, net nuo­trau­ko­se snie­gas at­ro­dė ža­lias. Po šio žy­gio dar bu­vau sa­vai­tei nu­vy­kęs į Suo­mi­ją, į sli­di­nė­ji­mo cen­trą Lu­le­se. Ten tris nak­tis bu­vo to­kios ryš­kios pa­švais­tės, kad mie­go­ti bu­vo ne­įma­no­ma, te­ko ei­ti fo­tog­ra­fuo­ti.“

Nak­vy­nės ant sniego

Žy­gy­je nak­vy­nę rei­kia pla­nuo­ti pa­la­pi­nė­se. Kar­tais ga­li­ma ap­sis­to­ti na­me­liuo­se. Suo­mi­jos na­cio­na­li­niuo­se par­kuo­se jų ga­na daug. „Jie skir­ti tik to­kiems ke­liau­to­jams kaip mes. Pri­va­žiuo­ti iki jų ke­lių nė­ra, tad juos pa­sie­kia tik sli­di­nin­kai, o va­sa­rą – pės­ti ke­liau­to­jai“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas. Pu­sė na­me­lio ne­už­ra­kin­ta, o ki­ta – už­ra­kin­ta, nes skir­ta iš anks­to už­si­sa­kiu­siems. Ke­liau­to­jai to­kiuo­se na­me­liuo­se ran­da mal­kų, rei­kia tik pa­skal­dy­ti. Suo­mi­jo­je to­kie na­me­liai pa­sta­ty­ti vals­ty­bės lė­šo­mis, o Nor­ve­gi­jo­je dau­gu­ma pri­klau­so ša­lies tu­ris­tų są­jun­gai, tad už nak­vy­nę juo­se rei­kia su­si­mo­kė­ti vė­liau, grį­žus iš ke­lio­nės: yra nu­ro­dy­tas sąs­kai­tos nu­me­ris, į ku­rį per­ve­da­ma tam ti­kra su­ma. Jo­kių ten bu­dė­to­jų nė­ra.

„Sma­gu, kad ši sis­te­ma re­mia­si žmo­nių są­ži­nin­gu­mu ir (daug kam ga­li at­ro­dy­ti keis­ta) vis dėl­to veiks­min­ga, nors ir kai­nuo­ja vie­nam as­me­niui apie 30 eu­rų. Ta­čiau vie­tos uni­ka­lios, ne­leng­vai pa­sie­kia­mos, gy­ve­ni tar­si pa­sau­lio pa­kraš­ty. Ro­man­tiš­ka“, – pa­sa­ko­jo R. Ka­na­na­vi­čius. Ta­čiau šia­me žy­gy­je lie­tu­viai to­kiais na­me­liais pa­si­nau­do­jo tik po­rą kar­tų. Žy­gio pra­džio­je ir pa­bai­go­je nak­vo­jo Kil­pis­jer­vy­je nuo­mo­ja­muo­se na­mu­kuo­se. „Jau vien dėl pir­te­lės ver­ta, o ir pats na­mu­kas la­bai ra­cio­na­liai ir sma­giai pa­sta­ty­tas. Suo­mi­jo­je aps­kri­tai be­veik vi­si na­mai ir na­me­liai su pir­te­lė­mis. Įsi­ti­ki­no­me, kad suo­miš­ka pir­tis to­kia pa­ti kaip lie­tu­viš­ka. Van­duo pi­la­mas ant ak­me­nų – kad ga­ras kil­tų. Sau­sos pir­tys – ti­kriau­siai so­vie­tų iš­mo­nė“, – tei­gė R. Ka­na­na­vi­čius.

Žy­gei­viai vis­ką, ko rei­kia nak­vy­nei, tu­rė­jo sa­vo. Mie­gant ant snie­go svar­bu yra vie­nas ge­ras sto­ras ki­li­mė­lis ar­ba du plo­nes­ni. „Ko­kį rink­tis mieg­mai­šį, ir­gi yra du va­rian­tai: ar­ba kiek­vie­nas at­ski­rai mie­ga ti­krai šil­ta­me mieg­mai­šy­je, ar­ba su­len­da tri­se su­si­jun­gę du kad ir ne itin šil­tus mieg­mai­šius, – pa­sa­ko­jo ke­liau­to­jas. – Pa­la­pi­nės tu­ri at­lai­ky­ti stip­rų vė­ją. Kai nė­ra miš­ko, nė­ra kur pa­sis­lėp­ti. Jei tin­ka­mas snie­gas, ga­li­ma pjau­ti snie­go ply­tas ir sta­ty­ti sie­nas. Jei yra lai­ko, ga­li­ma ir ig­lu – es­ki­mų žie­mos būs­tą – pa­sis­ta­ty­ti.“

Po­lia­ri­nės nak­ties šviesa

Už po­lia­ri­nio ra­to, kaip pa­sa­ko­jo R. Ka­na­na­vi­čius, įdo­mu ke­liau­ti ir per po­lia­ri­nę nak­tį. Jam anks­čiau ne kar­tą te­ko į žy­gį iš­si­ruoš­ti bū­tent to­kiu me­tu (po­lia­ri­nė nak­tis bū­na nuo gruo­džio pra­džios iki sau­sio vi­du­rio). „Nors tuo­met sau­lė ne­pa­te­ka, bet iš už ho­ri­zon­to vos vos pa­švie­čia. Ties 70 laips­nių šiau­rės pla­tu­ma ak­li­nos tam­sos dar ne­bū­na. Ry­te vis­kas – sod­riai mė­ly­nos spal­vos, o va­ka­rop de­be­sys jau įvai­riau­sių spal­vų: vio­le­ti­nės, raus­vos, rau­do­nos, tam­siai rau­do­nos. Per įpras­tą sau­lė­ly­dį to­kių spal­vų nie­kur ne­te­ko ma­ty­ti. Nak­tį švie­čia ar­ba pa­švais­tė, ar­ba mė­nu­lis. Be­je, per po­lia­ri­nę nak­tį pil­nas mė­nu­lis nie­ka­da ne­nu­si­lei­džia“, – pa­sa­ko­jo daug šiau­rės ma­tęs ke­liau­to­jas. Nor­ve­gi­ją jis taip pat yra iš­mai­šęs – te­ko bū­ti Lo­pos, Liun­ge­no pu­sia­sa­liuo­se, Sei­lan­do sa­lo­je. „Tos sa­los ir pu­sia­sa­liai yra van­de­ny­ne, tad ma­ty­ti fior­dai, bal­ti kal­nai tie­siog ky­la iš tam­sios jū­ros, o ir šiaip gra­žių vaiz­dų ne­trūks­ta, ypač aukš­čiau pa­ly­pė­jus“, – tei­gė jis.

Ry­šio nepasigedo

Per pa­sta­rą­ją ke­lio­nę žy­gei­viai su­ti­ko tik po­rą suo­mių, šie pro juos pra­čiuo­žė mo­to­ri­nė­mis ro­gė­mis. „Ma­tyt, gy­vū­nus skai­čia­vo, nes mū­sų pa­si­tei­ra­vo, ar ne­ma­tė­me er­nių“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Ki­tur iš­vy­do tik anks­čiau čiuo­žu­sių­jų sli­džių vė­žes. Dau­giau – jo­kių žmo­nių pėd­sa­kų.

Ta­čiau to­kio­se ne­gy­ve­na­mo­se te­ri­to­ri­jo­se nė­ra bai­su, jei­gu kam nors nu­tik­tų ko­kia ne­lai­mė. „Per pus­die­nį ga­li­ma nu­čiuož­ti iki vie­tos, kur jau veiks mo­bi­lu­sis ry­šys. Ar­ba už­li­pęs ant ku­rio nors kal­no ga­li pa­skam­bin­ti (teo­ri­nė te­le­fo­no ry­šio ri­ba yra apie 32 km nuo bokš­to), – pa­sa­ko­jo fi­zi­kas. – Mums ry­šio ir ci­vi­li­za­ci­jos ti­krai ne­trū­ko. Dau­gu­ma jau­di­no­si tik dėl na­miš­kių, kad ims ne­ri­mau­ti ne­gau­da­mi ži­nių. To­dėl vos tik at­si­ras­da­vo ry­šys, pul­da­vo ra­šy­ti, kad mums vis­kas ge­rai.“ Ke­liau­jant at­šiau­res­nė­mis vie­to­vė­mis ga­li­ma pa­siim­ti pa­ly­do­vi­nio ry­šio te­le­fo­ną.

Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, po­lia­ri­nė Skan­di­na­vi­ja la­bai pa­to­gi sli­džių žy­giams, tai ne Si­bi­ro už­po­lia­rė, kur spei­gas daug di­des­nis, be to, ypač da­bar, keb­lu nu­si­gau­ti. „E­su ke­lia­vęs ir po Si­bi­rą: du kar­tus bu­vau Ry­tų Sa­ja­nuo­se, Už­bai­ka­lė­je. Įspū­din­giau­sias žy­gis bu­vo 2003 me­tais Pu­to­ra­nų plokš­ti­kal­nė­je, Tai­my­ro pu­sia­sa­ly­je, ne­to­li No­rils­ko. Tuo­met 24 die­nų žy­gy­je bu­vo­me vi­sai be te­le­fo­no ry­šio. Ri­zi­ka­vo­me, – pri­si­pa­ži­no R. Ka­na­na­vi­čius. – Nors vie­to­vė taip pat yra ties 69 laips­nių šiau­rės pla­tu­ma, ke­lia­vo­me ba­lan­džio mė­ne­sį, bet tem­pe­ra­tū­ra bū­da­vo 18–25 laips­nių šal­čio. Gam­ta ten la­bai gra­ži, bet ap­link No­rils­ką, kur ka­sa­ma daug nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų, me­džiai iš­džiū­vę 50 km spin­du­liu.“

Kai nė­ra užuovėjos

Po­lia­ri­nė­je Skan­di­na­vi­jo­je žy­gio da­ly­viai iš­vy­do vi­so­kios gam­tos – nuo pa­ly­gin­ti ly­gios Suo­mi­jos, iki aš­trių kal­nų Nor­ve­gi­jo­je. Taip žy­gis ir bu­vo pla­nuo­tas, kad pra­si­dė­tų pa­pras­tes­nia­me ra­jo­ne ir vis da­ry­tų­si su­dė­tin­ges­nis. Kai są­ly­gos šliuož­ti bū­da­vo ge­ros, per die­ną įveik­da­vo 20 km, kai su­dė­tin­ges­nės, kal­nuo­tos – nu­ke­liau­da­vo 8 ki­lo­me­trus. „Bu­vo die­nų, kai te­ko šliuož­ti per gau­sy­bę pu­raus snie­go, to­dėl pir­mie­siems tek­da­vo su­nkiai min­ti vė­žes. Grei­tis la­bai pri­klau­so nuo vi­sų ke­lio­nės są­ly­gų“, – aiš­ki­no žy­gio va­do­vas.

Ark­ti­niuo­se ra­jo­nuo­se be­veik nė­ra me­džių, to­dėl, pa­sak pa­šne­ko­vo, vis­kas kiau­rai per­pu­čia­ma. „Anks­čiau vi­si mėg­da­vo aps­kri­tas kaip cir­ko pa­la­pi­nes „Zi­ma“, bet jos ne­ats­pa­rios stip­riam vė­jui. O jis čia bū­na ir iki 100 km per va­lan­dą, – tei­gė R. Ka­na­na­vi­čius. – Kai miš­ko nė­ra, nuo to­kio ne­ga­li nie­kur pa­sis­lėp­ti. Kad pū­ga ne­sud­ras­ky­tų pa­la­pi­nių, ge­riau rink­tis to­kias, ku­rios tu­ri kuo dau­giau lan­kų. Kai vie­ną par­ą užk­lu­po pū­ga, pa­la­pi­nes aps­ta­tė­me snie­go sie­ne­lė­mis. „Ply­tas“ iš­sip­jo­vė­me iš kie­tes­nio snie­go. Ta­da mū­sų tri­jų pa­la­pi­nių mies­te­lis at­ro­dė kaip mū­ri­nis se­na­mies­tis.“

Vis­kas – ant sa­vo pečių

Žy­gei­viai ry­tais iš­si­vir­da­vo so­čius pus­ry­čius, o die­nai į ter­mo­sus pri­si­pil­da­vo ar­ba­tos. „Vi­ryk­les kū­ren­ti pa­pras­tu ben­zi­nu nė­ra ge­rai, jis tu­ri nuo­din­gų prie­dų, be to, nuo jo daž­nai už­si­kem­ša vi­ryk­lės. Mais­tui ga­min­ti nau­do­jo­me tir­pik­lį „Nef­ra­sas“. Dar ge­riau nau­do­ti spe­cia­lų skys­tą pri­mu­so ku­rą, ku­ris yra dar la­biau iš­va­ly­tas ir dar ge­riau de­ga, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si ke­liau­to­jas. – Ga­li­ma nau­do­ti ir du­jas. Tik pa­skui ten­ka ne­štis pa­pil­do­mą svo­rį – tuš­čius ba­lio­nė­lius. Be to, pra­stos du­jos šal­ty­je blo­gai de­ga.“

Pla­nuo­jant ke­lio­nę aps­kai­čiuo­ja­ma, kiek rei­kės ku­ro: žmo­gui per die­ną, at­siž­vel­giant į oro są­ly­gas, rei­kia 100–150 g skys­to­jo ku­ro. Jei žy­gis 10 die­nų, žmo­gui rei­kės 1–1,5 kg ku­ro. Kruopš­čiai aps­kai­čiuo­ja­mas ir kiek­vie­nos die­nos mais­to da­vi­nys. Per daug ne­pri­si­krau­si, juk vis­ką rei­kės ne­šti ant pe­čių. Ke­liau­to­jai pa­siė­mė tik bū­ti­niau­sių ir ne­gen­dan­čių mais­to pro­duk­tų: kruo­pų ko­šėms, iš anks­to iš­vir­tų mė­sos spir­gų, svies­to, la­ši­nių, deš­ros, kie­to­jo sū­rio, šo­ko­la­do. Ka­dan­gi žy­gis bu­vo ne­la­bai il­gas (ne­skai­tant ke­lio­nės au­to­bu­siu­ku ir kel­tu, sli­dė­mis šliuo­žė 9 die­nas), vy­rų kup­ri­nės svė­rė apie 30, mo­te­rų – 25 ki­log­ra­mus.

Pa­sak žy­gio va­do­vo, anks­čiau to­kio il­gu­mo ke­lio­nė sli­dė­mis kar­tu su vi­so­mis iš­lai­do­mis žmo­gui at­siei­da­vo apie 1000 li­tų, o da­bar – 400 eu­rų. „Ci­vi­li­za­ci­jos per tiek lai­ko ti­krai ne­pa­si­ge­do­me, kaip tik nu­si­lei­dus į slė­nį pa­si­gir­do ap­gai­les­ta­vi­mo gai­da: „Na, va, ir vėl ci­vi­li­za­ci­ja.“ Nors ta ci­vi­li­za­ci­ja – ke­lios tro­be­lės. O man pa­si­da­rė įdo­mu, ką ten žmo­nės vei­kia. Rei­kės kaip nors iš­siaiš­kin­ti, ką ten žmo­nės vei­kia to­kio­se gra­žio­se vie­to­se“, – jau sva­jo­da­mas apie bū­si­mas ke­lio­nes kal­bė­jo R. Ka­na­na­vi­čius.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Eu­ro­po­je, Azi­jo­je bei Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se at­omi­nes elek­tri­nes sta­tan­ti Ru­si­jos „Ro­sa­tom“ tam­pa geo­po­li­ti­nio spau­di­mo prie­mo­ne, lan­ky­da­ma­sis JAV par­eiš­kė ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos kas­dien su­lau­kia tūks­tan­čių ban­dy­mų reng­ti ki­ber­ne­ti­nes at­akas, šim­tai jų ke­lia vi­du­ti­nę, o bent 5 proc. – rim­tą grės­mę, sa­ko Nacionalinio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo [...]
Krem­liui ar­ti­mi žmo­nės pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams Ry­tų Ukrai­no­je ak­ty­viai pa­ta­ri­nė­ja, kaip va­ry­ti „pro­pa­gan­dos kam­pa­ni­ją“ prieš Ki­je­vą ir Va­ka­rus, ket­vir­ta­die­nį pranešė Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­da.
Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se trau­ki­niui įsi­rė­žus į Ho­bo­ke­no sto­tį Nau­ja­ja­me Džer­sy­je, pa­tvir­tin­ta vie­no žmo­gaus žū­tis, sa­kė Nau­jo­jo Džer­sio gubernatorius Chri­sas Chris­tie.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Spa­lio 1 ir 2 die­no­mis Pa­ne­vė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos tea­tre įvyks iš­skir­ti­nė prem­je­ra – gar­saus len­kų ki­no ir tea­tro re­ži­sie­riaus, sce­na­ris­to, pro­diu­se­rio Krzysz­to­fo Zanussio „Hyb­ris (Pui­ky­bė)“. [...]
Ka­dai­se, so­viet­me­čiu, tai bu­vo mies­te­lio ar kai­mo kul­tū­ros na­mai, ku­riuos sta­tant bu­vo sie­kia­ma už­gož­ti vie­tos baž­ny­čią. Da­bar kai ku­rie jų te­be­vei­kia, ki­ti ap­leis­ti, o kai kurių pa­tal­po­mis nau­do­ja­si [...]
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Trims Bal­ti­jos ša­lims po il­gų ir su­dė­tin­gų de­ry­bų pa­sie­kus su­si­ta­ri­mą, kad eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio ve­žės pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ ran­gos kon­kur­sai bū­tų skel­bia­mi ne tik per bend­rą įmo­nę, [...]
Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ną, ki­ti di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai kol kas neketina šil­dy­ti na­mų.
Tau­ra­gės kraš­to mu­zie­jus pri­sta­to so­viet­me­čio pra­džią Lie­tu­vo­je pri­me­nan­čią NKVD būs­ti­nę su au­ten­tiš­ko­mis su­lai­ky­mo, tar­dy­mo ka­me­ro­mis ir kar­ce­riu. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jams bus su­tei­kia­ma pro­ga [...]
Ute­nos „Ju­ven­tus“ ko­man­da sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kur kas už­ti­krin­čiau su­sit­var­kė su Por­to „Por­to“ krep­ši­nin­kais ir žen­gė į pa­grin­di­nį FI­BA Čempionų ly­gos tur­ny­rą.
Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Jo­na­vo­je vyks 22-ą kar­tą ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis mo­te­rų tink­li­nio tur­ny­ras „A. Ogo­naus­ko at­mi­ni­mo tau­rė“. Ja­me var­žy­sis po dvi Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ko­man­das.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Kas­kart į Lie­tu­vą ar­ti­mų­jų, gi­mi­nių ir bi­čiu­lių ap­lan­ky­ti at­vyks­tan­ti ži­no­mo po­li­ti­ko, vi­suo­me­ni­nin­ko, gy­dy­to­jo Ka­zio Bo­be­lio naš­lė Da­lia Bo­be­lie­nė iš­vys­ta ge­rų po­ky­čių. Šįsyk ją itin [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus, nu­spren­du­sius įsi­gy­ti nau­do­tą au­to­mo­bi­lį, ne­pa­si­ra­ši­nė­ti su­tar­čių, ku­rios su­da­ro­mos ne­va su už­sie­nio pi­lie­čiais, nors au­to­mo­bi­lio pre­kei­vis yra vie­ti­nis gy­ven­to­jas.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pe­ru pie­tuo­se pa­upį tvar­kę dar­bi­nin­kai ap­ti­ko da­lį se­no­vės in­kų al­to­riaus, ku­ris bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, tre­čia­die­nį pranešė Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja.
Aji Cha­ra­pi­ta rū­šies ai­trio­ji pa­pri­ka yra maž­daug žir­nio dy­džio. Kaip skel­bia­ma, ki­log­ra­mas šių prie­sko­nių ga­li kainuoti tūks­tan­čius eu­rų.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar išvados dėl numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo pakeis Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu?
Taip. Vakarai su Rusija elgsis griežčiau
Ne. Toliau bus vykdoma "dialogo ir kompromiso paieškos" politika
Išvados dar labiau išgąsdins Vakarus. Pozicija Maskvos atžvilgiu taps švelnesnė
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami