TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Užburiantis Šventasis miestas

2014 04 18 6:00
Raudų siena. Tikima, kad joje palikus raštelį su maldomis ir norais šie išsipildo. Reuters/Scanpix nuotrauka

Ankstyvą pavasarį, kai po ilgos žiemos pernelyg pasiilgome saulės, nusprendėme nebelaukti vasaros ir nors trumpai priartėti prie jos patys. Šį kartą pasirinkome nedidelį, tačiau vieną turtingiausių istorijos, religijos ir kultūros kraštų pasaulyje – Izraelį.

Greičiausiai nėra žmogaus, negirdėjusio Jeruzalės vardo. Tai šventas miestas ne tik krikščionims, bet ir musulmonams, judėjams. Jeruzalė - vienas seniausių pasaulio miestų, kuriam apie 5 tūkst. metų. Jo visais amžiais nepasidalijo daugelis tautų, ir dėl jo iki šių dienų atkakliai kariaujama. Čia susikerta tūkstantmečiai, čia kiekvienais metais skuba milijonai tikinčiųjų, kad apsilankytų ir pasimelstų bibliniame mieste. Jeruzalė dar vadinama dievų miestu. Jis toks nuostabus, kad tuo gali patikėti tik pats išvydęs.

Saugumu rūpinasi rimtai

Iš Lietuvos nuvykti į Izraelį paprasta, nes nereikia vizų, o bilietai ne tokie brangūs, kaip anksčiau. Iš Vilniaus į Tel Avivo Ben Guriono oro uostą du kartus per savaitę tiesiogiai skraidina "Wizz Air". Kartais patrauklių kainų siūlo ir latvių "AirBaltic". Dėl patogaus skrydžio laiko mes rinkomės latvių oro linijas ir skrydį iš Rygos.

Kainos labai svyruoja pagal metų laiką. Vasarą ir žiemą paprastai jos yra mažesnės, nes vasarą Izraelyje būna nežmoniškai karšta, o žiemą, nors ir šilta, nemenka lietaus tikimybė. Vis dėlto geriausia ten keliauti pavasario ir rudens mėnesiais, nors tuomet bilietų kainos būna didesnės.

Vykstantiesiems į Izraelį dėl šventos ramybės geriau pase neturėti radikalių arabų šalių antspaudų, nes antraip išsamus pokalbis su Izraelio pasieniečiais neišvengiamas.

Žydai saugumu rūpinasi labai rimtai. Oro uoste pareigūnai gali klausti jūsų mamos ar tėvo vardų, kelis kartus iš eilės prašyti papasakoti, ką čia veiksite, kur gyvensite, ką pažįstate ir panašiai. Mano pažįstamas net sulaukė klausimo, kas yra Lietuvos sostinė. Nors ir atrodytų juokingi klausimai, griežtai rekomenduojama atsakinėti rimtai, nerodant susierzinimo, nes nevykusiai pajuokavus gali sulaukti didelių nemalonumų. Pareigūnai gali prieiti bet kur – oro uoste, stotyje, gatvėje ir prašyti atsakyti į juos dominančius klausimus. Išvykdamas iš šalies pareigūnui privalėjau parodyti nuotraukas, kurias turėjau fotoaparate.

Krikščionis labiausiai traukia Viešpaties kapo bažnyčia. / Vaido Mikaičio nuotrauka

Ginkluoti kareiviai Izraelio miestuose yra įprastas dalykas. Taip pat ir kareivių uniformas vilkinčios moterys. Žydų valstybėje kariuomenėje tarnauti privalo ir vyrai, ir moterys. Ginkluoti kareiviai patruliuoja gatvėse. Paprastai jie būna draugiški ir sutinka kartu fotografuotis. Ypač dailiai atrodo jaunos karės, tempiančios bene savo dydžio automatus.

Griežtų saugumo reikalavimų paisoma visur. Pakliūti į traukinių ar autobusų stotį, prekybos centrą, kino teatrą ar restoraną galima tik perėjus metalo detektorių. Neapsaugotas tik viešasis miesto transportas, todėl jis laikomas realiausia vieta, kuri gali tapti teroristų taikiniu.

Kita vertus, tokia apsaugos politika stebina ką tik atvykusius į šalį žmones. Po poros dienų pripranti ir ginkluoti kariai gatvėse visiškai nerėžia akių.

Pakliuvome per šabą

Reikia nepamiršti ir tai, kad penktadienį bei šeštadienį žydai švenčia šabą. Tomis dienomis gyvenimas Izraelyje lėtėja iki minimumo. Nedirba įstaigos, parduotuvės, restoranai, mažai viešojo transporto. Atvykus šiomis dienomis iš oro uosto į bet kurią šalies vietą tenka palyginti brangiai mokėti už taksi. Norėdamas atsidurti Tel Avive, paklosi 115 litų, nors atstumas viso labo 20 kilometrų. Traukinio bilietas atsieina apie 12 litų. Į Jeruzalę kaina dar didesnė, todėl norint šiek tiek sutaupyti į Izraelį geriausia neskristi per šabą. Mes, deja, to nežinojome ir atvykome šeštadienio popietę. Teko laukti keturias valandas oro uoste, kol danguje sužibo pirmosios žvaigždės, šalis grįžo į kasdienį gyvenimą ir žydai paleido pirmą traukinį į Tel Avivą.

Būtent šį miestą rekomenduočiau pamatyti prieš vykstant lankyti šventų Jeruzalės vietų. Jie skiriasi kaip diena ir naktis. Jeruzalė yra didžiausias Izraelio miestas, šalies sostinė, jo kultūrinis ir istorinis centras, o prie Viduržemio jūros įkurtas Tel Avivas - pramogų, linksmybių vieta - laikomas vienu liberaliausių pasaulio miestų.

Iš Tel Avivo labai patogu pasiekti Jeruzalę. Sumokėjus keliolika litų, greitieji autobusai per valandą nugabens jus į Šventąjį miestą, esantį už 60 kilometrų. Traukinys važiuoja bene pusantros valandos, tačiau jį verta išmėginti dėl puikių vaizdų pro langą, nes maršrutas vingiuoja kalnais ir driekiasi XIX amžiuje nutiestu geležinkelio pylimu.

Padalyta į tris dalis

Gatvelė senojoje Jeruzalėje krikščionių kvartale. / Vaido Mikaičio nuotrauka

Tik susikūrus Izraelio valstybei pusė Jeruzalės miesto priklausė Izraeliui, o kita dalis - Jordanijos Karalystei. Po 1967 metų karo Izraelis okupavo dalį Jordanijos žemių. Dabar jos vadinamos Vakarų Krantu ir formaliai priklauso Izraeliui. Jeruzalė buvo paskelbta vienintele ir nedaloma žydų valstybės sostine. Tačiau ją savo sostine laiko ir palestiniečiai, jie svajoja ją padaryti nepriklausomos Palestinos sostine. Kaip ši problema bus išspręsta, nežino niekas, tačiau atrodo, kad greitai to tikrai nebus. Dabar miestas yra padalytas į tris dalis – senąją, Rytų ir Vakarų Jeruzalę, ir jos labai skirtingos. Senoji Jeruzalė - tai visas senasis biblinis miestas. Vakarų Jeruzalėje gyvena žydai, o Rytų Jeruzalė priklauso arabams. Sienų tarp jų nėra ir laisvai galima keliauti, kur tik širdis geidžia. Nors sakoma, kad tiek žydų valstybėje, tiek Jeruzalėje didelė tikimybė tapti teroristų aukomis, tačiau iš tikrųjų tokio pavojaus nejauti. Jeruzalė yra labai saugus miestas. Gal žydų ar arabų radikalams ir nesaugu vaikščioti vieniems pas kitus, tačiau to nepasakysi apie miesto svečius. Žinoma, jei pats svečias nesivelia į konfliktus ir neprovokuoja vietos žmonių jiems skaudžiomis temomis.

Akivaizdus skirtumas

Jeruzalės rytai ir vakarai akivaizdžiai skiriasi. Žydų Jeruzalė palyginti modernus Vakarų Europos miestas, čia gerai sutvarkytas viešasis transportas, gausu greitojo maisto užkandinių, prabangių viešbučių, restoranų, barų, klubų. Arabų Jeruzalėje jautiesi kaip arabų šalyje. Viskas atrodo paprasčiau, prasčiau, skurdžiau, pigiau. Šurmuliuoja ištisas turgus ir iš mečečių skamba kvietimai į maldą.

Kita vertus, taupantiesiems pinigus arabų Jeruzalė bus puikus pasirinkimas. Galima rasti pigesnių užkandinių, pigesnę nakvynę, pigesnių prekių ar lauktuvių. Tarkime, tradicinis arabiškas falafelis čia kainuoja 5 litus, o žydų Jeruzlėje įprasto mėsainio kaina siekia 20 litų.

Miesto viešasis transportas nėra labai patogus. Patogu vykti tik ten, kur driekiasi dvi miesto tramvajaus linijos. Autobusų maršrutai gerokai supainioti ir dažnai keičiami, todėl kartais net patys žydai nesupranta, kur važiuoja. Tvarkaraščiai dažnai neatitinka realybės. Žydų autobusų linijos aptarnauja tik žydų Jeruzalės dalį, arabai turi savo transportą ir autobusų stotį.

Dviratis Jeruzalėje taip pat ne pats geriausias pasirinkimas, nes miestas yra labai kalnuotas. Kita vertus, jei norite keliauti tik senajame mieste, viešojo transporto paslaugomis naudotis nereikės, pakaks pavarginti kojas dėl tų pačių kalnų. Taksi paslaugos Jeruzalėje brangios.

Akmuo, kuriuo buvo užstumta Jėzaus uola. / Vaido Mikaičio nuotrauka

Nenusakoma aura

Senoji Jeruzalė ir yra tai, dėl ko milijonai piligrimų ir turistų plūsta į šią mitais, legendomis ir tikromis istorijomis apipintą šventą žemės lopinėlį. Raudų siena, pranašas Mahometas ir Jėzus Kristus traukia pasaulio tikinčiuosius.

Senoji Jeruzalė apjuosta senovine miesto siena su keletu įėjimo vartų ir padalyta į keturis kvartalus – žydų, arabų, krikščionių ir armėnų. Kiekviename jų yra atitinkamoms religijoms šventų vietų. Krikščionis labiausiai traukia Viešpaties kapo bažnyčia - paskutinė Kryžiaus kelio stotelė. Tai švenčiausia krikščionybės vieta pasaulyje, nes čia buvo nukryžiuotas, mirė ir prisikėlė Jėzus Kristus. Čia yra ir Golgotos kalnas, ir Kristaus uolos akmuo, ir Kristaus kapas. Krikščionių piligrimai čia traukia nesiliaujančia minia ir labai jautriai reaguoja atsidūrę taip arti Dievo. Vieni tempia sunkų kryžių, kiti nepaliaujamai rauda, treti surimtėja ir pajunta nušvitimą ar sielos virsmą. Man susikaupti trukdė žmonių minia.

Piligrimai paprastai pražygiuoja ir Kryžiaus keliu (Via Dolorosa). Tai kelias, kuriuo ėjo Kristus, nešdamas kryžių Jeruzalės gatvėmis, nuo Poncijaus Piloto rūmų iki Golgotos kalno. Jis prasideda ties Liūto vartais, pro kuriuos Kristus įžengė į Jeruzalę. Ant Siono kalno tikintieji gali aplankyti koplyčią, kurioje mirė Mergelė Marija, ir kambarį, kuriame įvyko Paskutinė vakarienė prieš Judo išdavystę.

Musulmonams šventa vieta yra Šventyklos kalnas. Tai yra trečioji pagal šventumą vieta musulmonų pasaulyje po Mekos ir Medinos. Ant jo stūkso įspūdinga Uolos mečetė. Ne musulmonams į ją patekti galima tik tam tikru laiku iš ryto. Šalia yra Al-Aqsa mečetė, iš jos, manoma, pranašas Mahometas žengė į dangų.

Šventyklos kalną šventu laiko ir žydai. Deja, šiuo metu jie ten pakliūti negali, todėl tik iš tolo grožisi šia vieta. Jiems telieka tiesiog melstis prie išorinės Šventyklos kalno sienos. Tai jie ir daro. Ši siena vadinama Raudų siena, jai daugiau nei 2 tūkst. metų. Prie jos pasimelsti skuba žydai iš viso pasaulio. Tikima, kad Raudų sienoje palikus raštelį su maldomis ir norais šie išsipildo. Nors esu krikščionis, tačiau turiu pripažinti, kad būtent ši Jeruzalės vieta man kėlė stipriausių jausmų. Dieną prie Raudų sienos galima nueiti pažioplinėti, o vakare, kai jau tamsu, aplanko visai kiti potyriai. Žmonių mažai, turistų nebėra ir susirinkę tik tie, kurie tikrai nori pabūti su savimi ir Dievu. Tada Raudų sienos aura tokia užburianti, magiška ir dieviška, kad užsimiršti, jog nesi žydas.

Už spygliuotos tvoros

Dauguma tikinčiųjų vyksta ir į šiek tiek už Jeruzalės esantį Betliejų. Mes rinkomės keliauti į kitą vietovę, esančią anapus gelžbetoninės spygliuotos tvoros - važiavome į Ramalą, de facto Palestinos autonomijos sostinę. Čia patekti galima tik pervažiavus patikros postą, nes tai yra tik palestiniečių kontroliuojamas arabų miestas. Žydams vykti į palestiniečių teritoriją pavojinga, bet užsieniečiai gali vykti nesibaimindami. Ramaloje įsikūrusi dabartinė Palestinos valdžia, čia palaidotas Yasseras Arafatas. Tai yra tipiškas arabiškas miestas. Dar viena vieta, į kurią patogu patekti iš Jeruzalės, Negyvosios jūros pakrantė. Prie jūros galima nuvažiuoti autobusu iš Jeruzalės per valandą ar ilgiau, priklauso, kurį paplūdimį rinksitės. Kovo mėnesį prie Negyvosios jūros jau būna karšta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"