Užburiantis Šventasis miestas

Vaidas MIKAITIS 2014-04-18 06:00
Vaidas MIKAITIS
2014-04-18 06:00
Raudų siena. Tikima, kad joje palikus raštelį su maldomis ir norais šie išsipildo. Reuters/Scanpix nuotrauka
Anks­ty­vą pa­va­sa­rį, kai po il­gos žie­mos per­ne­lyg pa­siil­go­me sau­lės, nu­spren­dė­me ne­be­lauk­ti va­sa­ros ir nors trum­pai pri­ar­tė­ti prie jos pa­tys. Šį kar­tą pa­si­rin­ko­me ne­di­de­lį, ta­čiau vie­ną tur­tin­giau­sių is­to­ri­jos, re­li­gi­jos ir kul­tū­ros kraš­tų pa­sau­ly­je – Iz­rae­lį.

Grei­čiau­siai nė­ra žmo­gaus, ne­gir­dė­ju­sio Je­ru­za­lės var­do. Tai šven­tas mies­tas ne tik krikš­čio­nims, bet ir mu­sul­mo­nams, ju­dė­jams. Je­ru­za­lė - vie­nas se­niau­sių pa­sau­lio mies­tų, ku­riam apie 5 tūkst. me­tų. Jo vi­sais am­žiais ne­pa­si­da­li­jo dau­ge­lis tau­tų, ir dėl jo iki šių die­nų at­kak­liai ka­riau­ja­ma. Čia su­si­ker­ta tūks­tant­me­čiai, čia kiek­vie­nais me­tais sku­ba mi­li­jo­nai ti­kin­čių­jų, kad ap­si­lan­ky­tų ir pa­si­mels­tų bib­li­nia­me mies­te. Je­ru­za­lė dar va­di­na­ma die­vų mies­tu. Jis toks nuo­sta­bus, kad tuo ga­li pa­ti­kė­ti tik pats iš­vy­dęs.

Sau­gu­mu rū­pi­na­si rimtai

Iš Lie­tu­vos nu­vyk­ti į Iz­rae­lį pa­pras­ta, nes ne­rei­kia vi­zų, o bi­lie­tai ne to­kie bran­gūs, kaip anks­čiau. Iš Vil­niaus į Tel Avi­vo Ben Gu­rio­no oro uos­tą du kar­tus per sa­vai­tę tie­sio­giai skrai­di­na "Wizz Air". Kar­tais pa­trauk­lių kai­nų siū­lo ir lat­vių "Air­Bal­tic". Dėl pa­to­gaus skry­džio lai­ko mes rin­ko­mės lat­vių oro li­ni­jas ir skry­dį iš Ry­gos.

Kai­nos la­bai svy­ruo­ja pa­gal me­tų lai­ką. Va­sa­rą ir žie­mą pa­pras­tai jos yra ma­žes­nės, nes va­sa­rą Iz­rae­ly­je bū­na ne­žmo­niš­kai karš­ta, o žie­mą, nors ir šil­ta, ne­men­ka lie­taus ti­ki­my­bė. Vis dėl­to ge­riau­sia ten ke­liau­ti pa­va­sa­rio ir ru­dens mė­ne­siais, nors tuo­met bi­lie­tų kai­nos bū­na di­des­nės.

Vyks­tan­tie­siems į Iz­rae­lį dėl šven­tos ra­my­bės ge­riau pa­se ne­tu­rė­ti ra­di­ka­lių ara­bų ša­lių ants­pau­dų, nes an­traip iš­sa­mus po­kal­bis su Iz­rae­lio pa­sie­nie­čiais ne­iš­ven­gia­mas.

Žy­dai sau­gu­mu rū­pi­na­si la­bai rim­tai. Oro uos­te par­ei­gū­nai ga­li klaus­ti jū­sų ma­mos ar tė­vo var­dų, ke­lis kar­tus iš ei­lės pra­šy­ti pa­pa­sa­ko­ti, ką čia veik­si­te, kur gy­ven­si­te, ką pa­žįs­ta­te ir pa­na­šiai. Ma­no pa­žįs­ta­mas net su­lau­kė klau­si­mo, kas yra Lie­tu­vos sos­ti­nė. Nors ir at­ro­dy­tų juo­kin­gi klau­si­mai, griež­tai re­ko­men­duo­ja­ma at­sa­ki­nė­ti rim­tai, ne­ro­dant su­sier­zi­ni­mo, nes ne­vy­ku­siai pa­juo­ka­vus ga­li su­lauk­ti di­de­lių ne­ma­lo­nu­mų. Par­ei­gū­nai ga­li prie­iti bet kur – oro uos­te, sto­ty­je, gat­vė­je ir pra­šy­ti at­sa­ky­ti į juos do­mi­nan­čius klau­si­mus. Iš­vyk­da­mas iš ša­lies par­ei­gū­nui pri­va­lė­jau par­ody­ti nuo­trau­kas, ku­rias tu­rė­jau fo­toa­pa­ra­te.

Krikščionis labiausiai traukia Viešpaties kapo bažnyčia. / Vaido Mikaičio nuotrauka

Gink­luo­ti ka­rei­viai Iz­rae­lio mies­tuo­se yra įpras­tas da­ly­kas. Taip pat ir ka­rei­vių uni­for­mas vil­kin­čios mo­te­rys. Žy­dų vals­ty­bė­je ka­riuo­me­nė­je tar­nau­ti pri­va­lo ir vy­rai, ir mo­te­rys. Gink­luo­ti ka­rei­viai pa­tru­liuo­ja gat­vė­se. Pa­pras­tai jie bū­na drau­giš­ki ir su­tin­ka kar­tu fo­tog­ra­fuo­tis. Ypač dai­liai at­ro­do jau­nos ka­rės, tem­pian­čios be­ne sa­vo dy­džio au­to­ma­tus.

Griež­tų sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų pa­iso­ma vi­sur. Pa­kliū­ti į trau­ki­nių ar au­to­bu­sų sto­tį, pre­ky­bos cen­trą, ki­no tea­trą ar res­to­ra­ną ga­li­ma tik pe­rė­jus me­ta­lo de­tek­to­rių. Ne­ap­sau­go­tas tik vie­ša­sis mies­to trans­por­tas, to­dėl jis lai­ko­mas rea­liau­sia vie­ta, ku­ri ga­li tap­ti te­ro­ris­tų tai­ki­niu.

Ki­ta ver­tus, to­kia ap­sau­gos po­li­ti­ka ste­bi­na ką tik at­vy­ku­sius į ša­lį žmo­nes. Po po­ros die­nų pri­pran­ti ir gink­luo­ti ka­riai gat­vė­se vi­siš­kai ne­rė­žia akių.

Pa­kliu­vo­me per šabą

Rei­kia ne­pa­mirš­ti ir tai, kad penk­ta­die­nį bei šeš­ta­die­nį žy­dai šven­čia ša­bą. To­mis die­no­mis gy­ve­ni­mas Iz­rae­ly­je lė­tė­ja iki mi­ni­mu­mo. Ne­dir­ba įstai­gos, par­duo­tu­vės, res­to­ra­nai, ma­žai vie­šo­jo trans­por­to. At­vy­kus šio­mis die­no­mis iš oro uos­to į bet ku­rią ša­lies vie­tą ten­ka pa­ly­gin­ti bran­giai mo­kė­ti už tak­si. No­rė­da­mas at­si­dur­ti Tel Avi­ve, pa­klo­si 115 li­tų, nors at­stu­mas vi­so la­bo 20 ki­lo­me­trų. Trau­ki­nio bi­lie­tas at­siei­na apie 12 li­tų. Į Je­ru­za­lę kai­na dar di­des­nė, to­dėl no­rint šiek tiek su­tau­py­ti į Iz­rae­lį ge­riau­sia ne­skris­ti per ša­bą. Mes, de­ja, to ne­ži­no­jo­me ir at­vy­ko­me šeš­ta­die­nio po­pie­tę. Te­ko lauk­ti ke­tu­rias va­lan­das oro uos­te, kol dan­gu­je su­ži­bo pir­mo­sios žvaigž­dės, ša­lis grį­žo į kas­die­nį gy­ve­ni­mą ir žy­dai pa­lei­do pir­mą trau­ki­nį į Tel Avi­vą.

Bū­tent šį mies­tą re­ko­men­duo­čiau pa­ma­ty­ti prieš vyks­tant lan­ky­ti šven­tų Je­ru­za­lės vie­tų. Jie ski­ria­si kaip die­na ir nak­tis. Je­ru­za­lė yra di­džiau­sias Iz­rae­lio mies­tas, ša­lies sos­ti­nė, jo kul­tū­ri­nis ir is­to­ri­nis cen­tras, o prie Vi­dur­že­mio jū­ros įkur­tas Tel Avi­vas - pra­mo­gų, links­my­bių vie­ta - lai­ko­mas vie­nu li­be­ra­liau­sių pa­sau­lio mies­tų.

Iš Tel Avi­vo la­bai pa­to­gu pa­siek­ti Je­ru­za­lę. Su­mo­kė­jus ke­lio­li­ka li­tų, grei­tie­ji au­to­bu­sai per va­lan­dą nu­ga­bens jus į Šven­tą­jį mies­tą, esan­tį už 60 ki­lo­me­trų. Trau­ki­nys va­žiuo­ja be­ne pu­san­tros va­lan­dos, ta­čiau jį ver­ta iš­mė­gin­ti dėl pui­kių vaiz­dų pro lan­gą, nes marš­ru­tas vin­giuo­ja kal­nais ir drie­kia­si XIX am­žiu­je nu­ties­tu ge­le­žin­ke­lio py­li­mu.

Pa­da­ly­ta į tris dalis

Gatvelė senojoje Jeruzalėje krikščionių kvartale. / Vaido Mikaičio nuotrauka

Tik su­si­kū­rus Iz­rae­lio vals­ty­bei pu­sė Je­ru­za­lės mies­to pri­klau­sė Iz­rae­liui, o ki­ta da­lis - Jor­da­ni­jos Ka­ra­lys­tei. Po 1967 me­tų ka­ro Iz­rae­lis oku­pa­vo da­lį Jor­da­ni­jos že­mių. Da­bar jos va­di­na­mos Va­ka­rų Kran­tu ir for­ma­liai pri­klau­so Iz­rae­liui. Je­ru­za­lė bu­vo pa­skelb­ta vie­nin­te­le ir ne­da­lo­ma žy­dų vals­ty­bės sos­ti­ne. Ta­čiau ją sa­vo sos­ti­ne lai­ko ir pa­les­ti­nie­čiai, jie sva­jo­ja ją pa­da­ry­ti ne­prik­lau­so­mos Pa­les­ti­nos sos­ti­ne. Kaip ši prob­le­ma bus iš­spręs­ta, ne­ži­no nie­kas, ta­čiau at­ro­do, kad grei­tai to ti­krai ne­bus. Da­bar mies­tas yra pa­da­ly­tas į tris da­lis – se­ną­ją, Ry­tų ir Va­ka­rų Je­ru­za­lę, ir jos la­bai skir­tin­gos. Se­no­ji Je­ru­za­lė - tai vi­sas se­na­sis bib­li­nis mies­tas. Va­ka­rų Je­ru­za­lė­je gy­ve­na žy­dai, o Ry­tų Je­ru­za­lė pri­klau­so ara­bams. Sie­nų tarp jų nė­ra ir lais­vai ga­li­ma ke­liau­ti, kur tik šir­dis gei­džia. Nors sa­ko­ma, kad tiek žy­dų vals­ty­bė­je, tiek Je­ru­za­lė­je di­de­lė ti­ki­my­bė tap­ti te­ro­ris­tų au­ko­mis, ta­čiau iš ti­krų­jų to­kio pa­vo­jaus ne­jau­ti. Je­ru­za­lė yra la­bai sau­gus mies­tas. Gal žy­dų ar ara­bų ra­di­ka­lams ir ne­sau­gu vaikš­čio­ti vie­niems pas ki­tus, ta­čiau to ne­pa­sa­ky­si apie mies­to sve­čius. Ži­no­ma, jei pats sve­čias ne­si­ve­lia į konf­lik­tus ir ne­pro­vo­kuo­ja vie­tos žmo­nių jiems skau­džio­mis te­mo­mis.

Aki­vaiz­dus skirtumas

Je­ru­za­lės ry­tai ir va­ka­rai aki­vaiz­džiai ski­ria­si. Žy­dų Je­ru­za­lė pa­ly­gin­ti mo­der­nus Va­ka­rų Eu­ro­pos mies­tas, čia ge­rai su­tvar­ky­tas vie­ša­sis trans­por­tas, gau­su grei­to­jo mais­to už­kan­di­nių, pra­ban­gių vieš­bu­čių, res­to­ra­nų, ba­rų, klu­bų. Ara­bų Je­ru­za­lė­je jau­tie­si kaip ara­bų ša­ly­je. Vis­kas at­ro­do pa­pras­čiau, pra­sčiau, skur­džiau, pi­giau. Šur­mu­liuo­ja iš­ti­sas tur­gus ir iš me­če­čių skam­ba kvie­ti­mai į mal­dą.

Ki­ta ver­tus, tau­pan­tie­siems pi­ni­gus ara­bų Je­ru­za­lė bus pui­kus pa­si­rin­ki­mas. Ga­li­ma ras­ti pi­ges­nių už­kan­di­nių, pi­ges­nę nak­vy­nę, pi­ges­nių pre­kių ar lauk­tu­vių. Tar­ki­me, tra­di­ci­nis ara­biš­kas fa­la­fe­lis čia kai­nuo­ja 5 li­tus, o žy­dų Je­ruz­lė­je įpras­to mė­sai­nio kai­na sie­kia 20 li­tų.

Mies­to vie­ša­sis trans­por­tas nė­ra la­bai pa­to­gus. Pa­to­gu vyk­ti tik ten, kur drie­kia­si dvi mies­to tram­va­jaus li­ni­jos. Au­to­bu­sų marš­ru­tai ge­ro­kai su­pai­nio­ti ir daž­nai kei­čia­mi, to­dėl kar­tais net pa­tys žy­dai ne­sup­ran­ta, kur va­žiuo­ja. Tvar­ka­raš­čiai daž­nai ne­ati­tin­ka rea­ly­bės. Žy­dų au­to­bu­sų li­ni­jos ap­tar­nau­ja tik žy­dų Je­ru­za­lės da­lį, ara­bai tu­ri sa­vo trans­por­tą ir au­to­bu­sų sto­tį.

Dvi­ra­tis Je­ru­za­lė­je taip pat ne pats ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas, nes mies­tas yra la­bai kal­nuo­tas. Ki­ta ver­tus, jei no­ri­te ke­liau­ti tik se­na­ja­me mies­te, vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­go­mis nau­do­tis ne­rei­kės, pa­kaks pa­var­gin­ti ko­jas dėl tų pa­čių kal­nų. Tak­si pa­slau­gos Je­ru­za­lė­je bran­gios.

Akmuo, kuriuo buvo užstumta Jėzaus uola. / Vaido Mikaičio nuotrauka

Ne­nu­sa­ko­ma aura

Se­no­ji Je­ru­za­lė ir yra tai, dėl ko mi­li­jo­nai pi­lig­ri­mų ir tu­ris­tų plūs­ta į šią mi­tais, le­gen­do­mis ir ti­kro­mis is­to­ri­jo­mis api­pin­tą šven­tą že­mės lo­pi­nė­lį. Rau­dų sie­na, pra­na­šas Ma­ho­me­tas ir Jė­zus Kris­tus trau­kia pa­sau­lio ti­kin­čiuo­sius.

Se­no­ji Je­ru­za­lė ap­juos­ta se­no­vi­ne mies­to sie­na su ke­le­tu įėji­mo var­tų ir pa­da­ly­ta į ke­tu­ris kvar­ta­lus – žy­dų, ara­bų, krikš­čio­nių ir ar­mė­nų. Kiek­vie­na­me jų yra ati­tin­ka­moms re­li­gi­joms šven­tų vie­tų. Krikš­čio­nis la­biau­siai trau­kia Vieš­pa­ties ka­po baž­ny­čia - pa­sku­ti­nė Kry­žiaus ke­lio sto­te­lė. Tai šven­čiau­sia krikš­čio­ny­bės vie­ta pa­sau­ly­je, nes čia bu­vo nu­kry­žiuo­tas, mi­rė ir pri­si­kė­lė Jė­zus Kris­tus. Čia yra ir Gol­go­tos kal­nas, ir Kris­taus uo­los ak­muo, ir Kris­taus ka­pas. Krikš­čio­nių pi­lig­ri­mai čia trau­kia ne­si­liau­jan­čia mi­nia ir la­bai jau­triai rea­guo­ja at­si­dū­rę taip ar­ti Die­vo. Vie­ni tem­pia su­nkų kry­žių, ki­ti ne­pa­liau­ja­mai rau­da, tre­ti su­rim­tė­ja ir pa­jun­ta nu­švi­ti­mą ar sie­los virs­mą. Man su­si­kaup­ti truk­dė žmo­nių mi­nia.

Pi­lig­ri­mai pa­pras­tai pra­žy­giuo­ja ir Kry­žiaus ke­liu (Via Do­lo­ro­sa). Tai ke­lias, ku­riuo ėjo Kris­tus, ne­šda­mas kry­žių Je­ru­za­lės gat­vė­mis, nuo Pon­ci­jaus Pi­lo­to rū­mų iki Gol­go­tos kal­no. Jis pra­si­de­da ties Liū­to var­tais, pro ku­riuos Kris­tus įžen­gė į Je­ru­za­lę. Ant Sio­no kal­no ti­kin­tie­ji ga­li ap­lan­ky­ti kop­ly­čią, ku­rio­je mi­rė Mer­ge­lė Ma­ri­ja, ir kam­ba­rį, ku­ria­me įvy­ko Pa­sku­ti­nė va­ka­rie­nė prieš Ju­do iš­da­vys­tę.

Mu­sul­mo­nams šven­ta vie­ta yra Šven­tyk­los kal­nas. Tai yra tre­čio­ji pa­gal šven­tu­mą vie­ta mu­sul­mo­nų pa­sau­ly­je po Me­kos ir Me­di­nos. Ant jo stūk­so įspū­din­ga Uo­los me­če­tė. Ne mu­sul­mo­nams į ją pa­tek­ti ga­li­ma tik tam ti­kru lai­ku iš ry­to. Ša­lia yra Al-Aq­sa me­če­tė, iš jos, ma­no­ma, pra­na­šas Ma­ho­me­tas žen­gė į dan­gų.

Šven­tyk­los kal­ną šven­tu lai­ko ir žy­dai. De­ja, šiuo me­tu jie ten pa­kliū­ti ne­ga­li, to­dėl tik iš to­lo gro­ži­si šia vie­ta. Jiems te­lie­ka tie­siog mels­tis prie iš­ori­nės Šven­tyk­los kal­no sie­nos. Tai jie ir da­ro. Ši sie­na va­di­na­ma Rau­dų sie­na, jai dau­giau nei 2 tūkst. me­tų. Prie jos pa­si­mels­ti sku­ba žy­dai iš vi­so pa­sau­lio. Ti­ki­ma, kad Rau­dų sie­no­je pa­li­kus raš­te­lį su mal­do­mis ir no­rais šie iš­si­pil­do. Nors esu krikš­čio­nis, ta­čiau tu­riu pri­pa­žin­ti, kad bū­tent ši Je­ru­za­lės vie­ta man kė­lė stip­riau­sių jaus­mų. Die­ną prie Rau­dų sie­nos ga­li­ma nu­ei­ti pa­žiop­li­nė­ti, o va­ka­re, kai jau tam­su, ap­lan­ko vi­sai ki­ti po­ty­riai. Žmo­nių ma­žai, tu­ris­tų ne­bė­ra ir su­si­rin­kę tik tie, ku­rie ti­krai no­ri pa­bū­ti su sa­vi­mi ir Die­vu. Ta­da Rau­dų sie­nos au­ra to­kia už­bu­rian­ti, ma­giš­ka ir die­viš­ka, kad už­si­mirš­ti, jog ne­si žy­das.

Už spyg­liuo­tos tvoros

Dau­gu­ma ti­kin­čių­jų vyks­ta ir į šiek tiek už Je­ru­za­lės esan­tį Bet­lie­jų. Mes rin­ko­mės ke­liau­ti į ki­tą vie­to­vę, esan­čią ana­pus gelž­be­to­ni­nės spyg­liuo­tos tvo­ros - va­žia­vo­me į Ra­ma­lą, de fac­to Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos sos­ti­nę. Čia pa­tek­ti ga­li­ma tik per­va­žia­vus pa­ti­kros pos­tą, nes tai yra tik pa­les­ti­nie­čių kon­tro­liuo­ja­mas ara­bų mies­tas. Žy­dams vyk­ti į pa­les­ti­nie­čių te­ri­to­ri­ją pa­vo­jin­ga, bet už­sie­nie­čiai ga­li vyk­ti ne­si­bai­min­da­mi. Ra­ma­lo­je įsi­kū­ru­si da­bar­ti­nė Pa­les­ti­nos val­džia, čia pa­lai­do­tas Yas­se­ras Ara­fa­tas. Tai yra ti­piš­kas ara­biš­kas mies­tas. Dar vie­na vie­ta, į ku­rią pa­to­gu pa­tek­ti iš Je­ru­za­lės, Ne­gy­vo­sios jū­ros pa­kran­tė. Prie jū­ros ga­li­ma nu­va­žiuo­ti au­to­bu­su iš Je­ru­za­lės per va­lan­dą ar il­giau, pri­klau­so, ku­rį pa­plū­di­mį rink­si­tės. Ko­vo mė­ne­sį prie Ne­gy­vo­sios jū­ros jau bū­na karš­ta.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Asta  88.118.169.89 2014-05-28 19:15:21
O taip, Jeruzalė...ir mums ji paliko didžiausią įspūdį.Svajojame sugrįžti vėl ir vėl.Mums buvo lengviau ir pigiau, nes gyvenome "Baltųjų seserų" vienuolyne, tiesiai prieš Damasko vartus,nuomavomės automobilį,kuris kainavo tikrai palyginus nedaug,bet juo galėjom apvažiuoti visą Izraelį,pasimaudyti Galilėjos ežere,pavaikščioti po Nazaretą ir Kaną,paplūduriuoti Negyvojoje jūroje, vakarieniauti En Geidi,aplankyti Biblijines vietas,taip pat Palestiną.
4 0  Netinkamas komentaras
gyte  78.60.124.146 2014-04-22 23:31:24
niekada nesvajojau pamatyti Jaruzales, niekad ten nevaziuosiu, bet straipsnis puikus
2 4  Netinkamas komentaras
Daiva  90.131.51.75 2014-04-20 17:51:34
Sustiprinot mano nora ten nuvykti, aciu jums.
10 1  Netinkamas komentaras
Alge  78.60.124.146 2014-04-18 22:36:21
kaip smagu toki teksta perskaityti pries Velykas - nepykit, autoriau, tai darau kepdama kumpi.Laimes jusu seimai
10 1  Netinkamas komentaras
piligrimas  86.100.117.34 2014-04-18 22:26:26
Buvau pora kartų,tai nepakartojama.Man kaip krikščioniui svarbiausia vieta žemėje.
13 1  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Šeš­ta­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se 26-erių me­tų Po­vi­las Ve­re­nis su­ren­gė dar vie­ną sa­vo įvar­čių šou, ta­čiau tai ne­iš­gel­bė­jo vienintelės už­sie­ny­je rung­ty­niau­jan­čios [...]
Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ ir to­liau lie­ka be per­ga­lių „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. Uos­ta­mies­čio krep­ši­nin­kai 94:90 (16:22, 27:26, 23:17, 15:16, 13:9) tu­rė­jo pripažinti na­muo­se žai­du­sio [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami