TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Užsienio turistai traukia skanauti "Šnekučio"

2014 01 24 6:00
Buvęs Pasvalio aludaris V.Vaškevičius Vilniuje pripažinimą pelnė ne tik dėl gero alaus, bet ir dėl išskirtinės išvaizdos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iš Pasvalio į Vilnių atkakęs aludaris Valentas Vaškevičius nuoširdžiu užsidegimu kaimiškam lietuviškam alui užkrėtė ne tik tautiečius. Ragauti mažųjų aludarių verdamo autentiško gėrimo į jo įkurtą aludę "Šnekutis" būriais traukia vadinamieji alaus turistai iš viso pasaulio.

Nors oficialios apskaitos, iš kokių šalių pas Valentą ragauti jo pilstomo kaimiško alaus atvyksta turistai, nėra, plačią lankytojų geografiją galima atsekti pagal įvairių valstybių pinigų banknotus, sukabintus ant baro sienos. "Nereikia nė į knygą rašyti, kas ir iš kur buvo atvažiavęs. Užsieniečiai, išvydę sukabintus pinigus, ir patys savo krašto banknotais "pasižymi", kad buvo užsukę", - šyptelėjo iš vešlios barzdos ir šiaudinės skrybėlės atpažįstamas pasvalietis, aštuonerius metus gyvenantis ir verslą plėtojantis sostinėje.

Iš lūpų į lūpas

V.Vaškevičius prisipažino, kad verslą Vilniuje pradėjo iš nevilties - Pasvalyje, nors ir nugyveno netrumpą aludario gyvenimą, nematė galimybės išlikti. "Kai už tavo virto alaus bokalą mokamas vienas litas, bankrotas žvelgia į akis. Reikėjo kaip nors suktis. Atvažiavome su šeima į Vilnių ir pirmąją aludę atidarėme Užupyje. Siūlėme alų, už kurio kokybę pats galiu garantuoti, jį gamina mano pažįstami Pakruojo, Pasvalio, Biržų aludariai. Žmona ėmėsi kaimiškos virtuvės patiekalų, kuriuos patys mėgstame", - prisiminė V.Vaškevičius. Prieš keletą metų Užupio "Šnekutį" vyras perleido sūnui, jis dabar ten tvarkosi pats. Skrybėlėtas barzdočius dabar atsidavęs sostinės senamiestyje atidarytam antrajam alaus barui. Čia galima paragauti dvylikos skirtingų rūšių kaimo aludarių verdamo alaus, užsisakyti tradicinę kiaulės koją, ausį, pupų ar žirnių su spirgais, didžkukulių, bulvinių blynų ar kugelio.

"Kai pradėjome verslą Vilniuje, žinia apie mus ėjo tik iš lūpų į lūpas. Pasklido gana plačiai - esame pakliuvę net į "New York Times" puslapius. Tinklalapio beertourism.lt kūrėjai bene prieš penkerius metus apie mus sužinojo irgi iš kažko, kas buvo užsukęs į "Šnekutį" ir ragavo mūsų siūlomo lietuviško alaus. Jie ir įtraukė mus į savo lankytinų vietų sąrašą. Dabar į aludę užsuka alaus turistų grupės, joms pasakoju apie lietuviško alaus gamybą, jo specifiką. Daugelis svečių grįžta ir kitą dieną, jau savarankiškai", - patenkintas dėstė pašnekovas. Jo teigimu, į "Šnekutį" neretai užsuka tokių tolimų šalių kaip Kinija ar Japonija turistai, jie įsidrąsina paragauti ne tik jiems kiek neįprasto alaus, bet ir egzotiškų, jų akimis, patiekalų - virtos kiaulės kojos ar karkos.

Dažnesnius lankytojus prie baro stovintis savininkas atpažįstą vos įėjusius, net nelaukdamas, ką užsisakys, pila jų mėgstamo alaus. Baro šeimininkas pasakojo, kad kiekviena mažojo gamintojo alaus rūšis turi savo specifiką, pagal kurią lankytojai renkasi mėgstamiausią. "Kaime virtas alus gerokai skiriasi nuo didžiosiose alaus daryklose gaminamo. Nuo seno lietuviai alui naudoja tradicines mieles, o ne miltelius. Kiekvieno aludario mielių skonis skiriasi, todėl ir alus kaskart kitoks. Be to, mažieji gamintojai naudoja tik natūralų salyklą, o ne jo ekstraktą. Kas apie alų išmano, skirtumą iš karto pajaučia", - aiškino V.Vaškevičius.

Šeimos verslas

Kai iš Pasvalio Vaškevičiai kėlėsi į Vilnių, sunkiausiai gyvenimo pokyčius išgyveno Valento žmona. Ji nenorėjo išvažiuoti iš gimtinės, palikti draugus. Valentui buvo daug lengviau - pratęs prie nuolatinių kelionių, jis esą gerai jaučiasi bet kurioje vietoje. Tačiau šeimyna surėmė pečius, pasiskirstė darbus ir verslas įsisuko. Dabar sutuoktinė, dirbanti "Šnekučio" virtuvėje, jau nė neužsimena apie nostalgiją Pasvaliui, priprato sostinėje.

Tiesa, dukros aludaris šalia savęs neišlaikė - ji su šeima išvyko gyventi į užsienį. "Negaliu jai mokėti tiek, kiek ji, kaip puiki specialistė, uždirba svetur. Europa atvira, kiekvienas renkasi, kas jam geriau. Bet va sūnus su šeima tikrai nežada kelti sparnų, jis yra mūsų šeimos įmonės vadovas", - tarstelėjo baro šeimininkas.

Ugdo gėrimo kultūrą

Pasak V.Vaškevičiaus, užsienio alaus turistus labiausiai žavi tai, kad lietuviškas kaimiškas alus yra natūralus, nefiltruotas, nenuskaidrintas, turi ryškų mielių prieskonį. Tiesa, jis kiek stipresnis nei populiarūs užsienio gėrimai. "Nė vienas turistas nepalieka bokalo neišgerto, - šypsodamasis tikino Valentas. - Tiesa, geria nedaug, nes jiems dar reikia ir muziejus aplankyti. Lietuviai gali išlenkti ir tris keturis bokalus, užsieniečiai paprastai tenkinasi vienu. Jeigu matome, kad žmogus apsvaigęs, daugiau jam nebepilame. Prašome, kad ateitų kitą kartą, o šį kartą barą paliktų savo kojomis. Mūsų tikslas, kad "Šnekutis" nebūtų vulgari girdykla, o vieta, kur prie bokalo žmonės bendrauja, susitinka su bičiuliais."

V.Vaškevičius prisiminė, kai dar būdamas aludariu Pasvalyje savo produkcijos nuolat atveždavo į Vilniaus Kaziuko mugę. Juokavo, kad ūsuotą, barzdotą aludarį su šiaudine skrybėle iki šiol vis dar prisimena vyresni alaus gerbėjai. Verslo pradžioje jie ir buvo pirmieji klientai, skleidę žinią tarp savo bičiulių, kad pas Valentą galima ne tik paragauti puikaus pasvalietiško alaus, bet ir smagiai pabendrauti su šeimininku. Pašnekovas prisipažino, kad išskirtinė išvaizda ir parduodamas geras alus buvo tas sėkmės dalykas, kuris pelnė jam pripažinimą ne tik tarp tautiečių, bet traukia į "Šnekutį" ir užsienio turistus. "Leidžiu patampyti už barzdos, kad įsitikintų, jog ji tikra. Nusifotografuojame kartu. Grįžę savo draugams papasakoja apie sutiktą Vilniuje keistuolį, o tie atvykę į Lietuvą užsuka paragauti mūsų alaus. Tokia paprasta ta sėkmės paslaptis", - mirktelėjo "Šnekučio" šeimininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"