Valstybė, kurios nėra pasaulio žemėlapyje

Vaidas MIKAITIS 2013-10-18 06:00
Vaidas MIKAITIS
2013-10-18 06:00
Padniestrės Moldavijos Respublikos prezidentūrą uoliai tebesaugo galingas Lenino paminklas. Vaido Mikaičio nuotraukos
Pa­sau­ly­je yra apie du šim­tai vals­ty­bių. Yra ir to­kių, ku­rios lai­ko sa­ve vals­ty­bė­mis, ta­čiau nė­ra pa­žy­mė­tos pa­sau­lio že­mė­la­py­je. Vie­na jų vi­sai ne­to­li nuo Lie­tu­vos – tarp Mol­do­vos ir Ukrai­nos įspraus­ta Pa­dnies­trės Mol­da­vi­jos Res­pub­li­ka (PMR), va­di­na­ma tie­siog Pa­dnies­tre.

So­viet­me­čiu Pa­dnies­trė pri­klau­sė Mol­da­vi­jos SSR. Skir­tin­gai nei ru­mu­niš­kai kal­ban­čio­je Mol­da­vi­jo­je, čia dau­giau­sia bu­vo kal­ba­ma ru­siš­kai. Su­by­rė­jus SSRS, Pa­dnies­trės gy­ven­to­jai su­pra­to, kad su Mol­do­va į Eu­ro­pą jiems ne pa­ke­liui, to­dėl pa­skel­bė ne­prik­lau­so­mą vals­ty­bę. Mol­do­va, ži­no­ma, ne­su­ti­ko ir tarp jų ki­lo ka­ri­nis konf­lik­tas. Mol­do­vai ne­pa­vy­ko su­tram­dy­ti se­pa­ra­tis­tų, nes juos rė­mė Ru­si­jos ka­riuo­me­nė, to­dėl ka­ras bai­gė­si pa­liau­bo­mis, ku­rios te­be­ga­lio­ja iki šiol. Pa­dnies­trės te­ri­to­ri­jos Mol­do­va ne­kon­tro­liuo­ja, ta­čiau ir pa­čios Pa­dnies­trės iki šiol ne­pri­pa­ži­no nė vie­na pa­sau­lio vals­ty­bė, iš­sky­rus to­kią pat se­pa­ra­tis­ti­nę Ab­cha­zi­ją ir Pie­tų Ose­ti­ją.

Ta­čiau šios ap­lin­ky­bės ne­kliu­do Pa­dnies­trės val­džiai de fac­to kon­tro­liuo­ti sie­nas, tu­rė­ti sa­vo ka­riuo­me­nę, pre­zi­den­tą, ki­tų vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų, po­li­ci­ją, va­liu­tą. Pa­dnies­trė tu­ri sa­vo Kons­ti­tu­ci­ją, vė­lia­vą, her­bą, him­ną ir pi­lie­čio pa­są. Ži­no­ma, su nie­kur ne­ga­lio­jan­čiais Pa­dnies­trės pa­sais daug ne­nu­veik­si, to­dėl dau­gu­ma "ša­lies" gy­ven­to­jų tu­ri ir ki­tų vals­ty­bių - daž­niau­siai Mol­do­vos, Ru­si­jos ir Ukrai­nos - pa­sus. Kad Mol­do­vai ne­kil­tų pa­gun­dos vėl ban­dy­ti vie­ny­ti te­ri­to­ri­ją jė­ga, Pa­dnies­trė­je dis­lo­kuo­ta 1,2 tūkst. Ru­si­jos ka­rių, va­di­na­mų­jų taik­da­rių.

Ofi­cia­li kal­ba - rusų

Nors "ša­ly­je" gy­ve­na be­maž apy­ly­giai - po treč­da­lį - ru­sų, mol­da­vų ir ukrai­nie­čių, ofi­cia­li kal­ba yra ru­sų. Di­džiau­siuo­se Pa­dnies­trės mies­tuo­se – Ti­ras­po­ly­je ir Ben­de­ruo­se (dar va­di­na­mas Ti­gi­na) kal­ba­ma ru­siš­kai, o kai­muo­se ga­li­ma iš­girs­ti ir ru­mu­nų kal­bą. Ji dar va­di­na­ma mol­da­vų kal­ba, ta­čiau nuo ru­mu­nų ski­ria­si tik tuo, kad ra­šo­ma ki­ri­li­ca. Griu­vus SSRS Mol­do­va grą­ži­no anks­čiau bu­vu­sį lo­ty­niš­ką al­fa­be­tą, ta­čiau Pa­dnies­trė­je mol­da­viš­ki už­ra­šai li­ko ki­ri­li­ca.

Sa­ko­ma, kad šiuo­lai­ki­nė Pa­dnies­trė yra la­biau­siai pa­na­ši į bu­vu­sią So­vie­tų Są­jun­gą, nau­do­jan­ti Mol­da­vi­jos SSR her­bą, vė­lia­vą, iš­sau­go­ju­si vi­sus so­vie­ti­nius mo­nu­men­tus, šū­kius, ka­riš­kių ir mi­li­ci­nin­kų uni­for­mas.

So­vie­ti­nė­je Mol­da­vi­jo­je dau­giau­sia su­nkio­sios pra­mo­nės ga­myk­lų bu­vo su­telk­ta bū­tent Pa­dnies­trė­je, to­dėl da­bar me­ta­las ir jo ga­mi­niai su­da­ro be­ne di­džiau­sią Pa­dnies­trės eks­por­to da­lį. Be to, Pa­dnies­trė su­lau­kia Ru­si­jos eko­no­mi­nės par­amos.

Dar vie­nas, daug ma­lo­niau ir ska­niau at­ro­dan­tis Pa­dnies­trė­je ga­mi­na­mas pro­duk­tas – kon­ja­kas. Kon­ja­ko ga­myk­la "Kvint" dir­ba Ti­ras­po­ly­je ir ga­mi­na dar so­viet­me­čiu ge­rą var­dą tu­rė­ju­sį kon­ja­ką „Be­lyj aist“, „Kvint“, įvai­rių rū­šių vy­ną ir bren­dį. Šie gė­ri­mai tu­ri pre­kės ženk­lą „Pa­ga­min­ta Mol­do­vo­je“, nes ne­pri­pa­žin­ta vals­ty­bė pa­ti eks­por­tuo­ti ne­ga­li, ten­ka pra­šy­ti Mol­do­vos pa­gal­bos.

Ne­re­ko­men­duo­ja vykti

Ka­dan­gi ma­ne vi­sa­da vi­lio­jo ne tu­ris­tų nu­min­dy­ti kraš­tai, il­gai gun­dy­ti sa­ve ke­liau­ti į šią vie­to­vę ne­te­ko, nors Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja į Pa­dnies­trę vyk­ti ne­re­ko­men­duo­ja. Ne­sant dip­lo­ma­ti­nių san­ty­kių, iš­ti­kus bė­dai ten ga­li kliau­tis tik sa­vo pa­stan­go­mis. Be to, sklan­do kal­bos apie Pa­dnies­trės pa­sie­nie­čių ir po­li­ci­nin­kų ky­ši­nin­ka­vi­mą, už­sie­nie­čiai tie­siog pri­vers­ti mo­kė­ti smul­kius ky­šius, kad iš­veng­tų prob­le­mų. Taip pat tei­gia­ma, kad jo­kioms tarp­tau­ti­nėms nor­moms ne­pak­lūs­tan­ti "vals­ty­bė" yra nu­si­kal­tė­lių prie­glau­da. Eu­ro­pos Są­jun­ga Pa­dnies­trę lai­ko kon­tra­ban­dos, pre­ky­bos gink­lais ir žmo­nė­mis šal­ti­niu, pil­ką­ja zo­na Eu­ro­pos vi­du­ry­je. Dėl šių prie­žas­čių ir no­rė­jau pats įsi­ti­kin­ti, kaip yra iš ti­krų­jų. Juo­lab kad Pa­dnies­trė­je vie­šė­ju­sių ke­liau­to­jų pa­tir­tys la­bai sky­rė­si.

Į Pa­dnies­trę ga­li­ma pa­tek­ti au­to­mo­bi­liu ar­ba ge­le­žin­ke­liu iš Ukrai­nos ir Mol­do­vos, nes oro uos­tų čia nė­ra. Ge­riau­sia vyk­ti trau­ki­niu ir pri­sis­ta­ty­ti ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je bu­din­tiems pa­sie­nie­čiams. Esą jie tik už­pil­do po­pie­rius ir ne­prie­ka­biau­ja, o va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu pa­sie­nie­čiai griež­tes­ni. Vyk­ti nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu ne­re­ko­men­duo­ja­ma, mat ir ci­vi­li­zuo­tos vals­ty­bės, tar­kim, Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je lie­tu­viai ne­ten­ka sa­vo au­to­mo­bi­lių, o Pa­dnies­trė­je šie da­ly­kai iš­vis ne­prog­no­zuo­ja­mi.

Ke­lio­nė autobusu

Mes vy­ko­me au­to­bu­su iš Mol­do­vos sos­ti­nės Ki­ši­nio­vo. Ti­ras­po­lis – Pa­dnies­trės sos­ti­nė. Ja­me su­telk­ta vi­sa "vals­ty­bės" val­džia ir svar­biau­si ob­jek­tai. Mies­tą įkū­rė Alek­sand­ras Su­vo­ro­vas, to­dėl šis ru­sų kar­ve­dys, jo­jan­tis ant žir­go, įam­žin­tas Ti­ras­po­lio cen­tre. Kar­tu su so­vie­ti­niu tan­ku ir, ži­no­ma, Le­ni­nu. Ta­čiau bū­tent A.Su­vo­ro­vas, o ne Le­ni­nas pui­kuo­ja­si ant Pa­dnies­trės rub­lių. Per mies­tą te­ka Dnies­tro upė, jos grai­kiš­kas pa­va­di­ni­mas ir nu­sa­ko mies­to var­dą: Ti­ras­po­lis – mies­tas prie Dnies­tro.

Straipsnio autorius užsiropštė ant rusų tanko.

Įva­žiuo­jant į Pa­dnies­trę pa­sie­ny­je prie Ben­de­rų jo­kių prob­le­mų ne­ki­lo. Bu­vo­me vie­nin­te­liai už­sie­nie­čiai au­to­bu­se. Mums kirs­ti sie­ną už­tru­ko kiek il­giau, ir vi­sas au­to­bu­sas bu­vo pri­vers­tas lauk­ti, ta­čiau dau­giau ne­sklan­du­mų ne­pa­ty­rė­me. Pa­dnies­trės pa­sie­nie­čiai duo­da lei­di­mą "ša­ly­je" bū­ti 24 va­lan­das. No­rint lik­ti il­giau, rei­kia re­gis­truo­tis vie­tos mi­li­ci­jo­je.

Pa­pras­tai dau­gu­ma tu­ris­tų at­vyks­ta čia vos ke­lioms va­lan­doms be nak­vy­nės. Mes li­ko­me nak­vo­ti Ti­ras­po­ly­je, nes ke­ti­no­me va­ka­re ap­lan­ky­ti fut­bo­lo rung­ty­nes, to­dėl iš anks­to bu­vo­me nu­si­tei­kę iš­ban­dy­ti mi­li­ci­jos dar­bo me­to­dus.

At­vy­kus į Ti­ras­po­lį api­ma ne­jau­ku­mo ir keis­tos ty­los jaus­mas. Ta­čiau tu­rė­da­mas dau­ge­lio ke­lio­nių pa­tir­ties pra­de­di mąs­ty­ti, ar tas jaus­mas nė­ra tie­siog mū­sų gal­vo­se, ki­lęs dėl iš­anks­ti­nio nu­si­tei­ki­mo, nes at­vy­ko­me pa­ma­ty­ti tar­si eu­ro­pie­tiš­ką Šiau­rės Ko­rė­ją. Ir iš­ties mi­li­ci­nin­kų žvilgs­niai at­ro­do ne­pa­tik­lūs, ir žmo­nės tar­si slap­čio­mis ta­ve ste­bi. Bet ne­tru­kus įsi­ti­ki­ni, kad mies­tas ne toks ir niū­rus, o žmo­nės la­bai drau­giš­ki ir pa­slau­gūs.

Įdo­miau­si ob­jek­tai - centre

Ti­ras­po­lis dy­džiu pri­lygs­ta Klai­pė­dai. Pa­grin­di­niai ir įdo­miau­si mies­to ob­jek­tai su­telk­ti cen­tri­nė­je – Spa­lio 25-osios - gat­vė­je. Pa­čia­me mies­to cen­tre ji la­bai iš­pla­tė­ja, nes čia per šven­tes vyks­ta ka­ri­niai par­adai. Šio­je gat­vė­je įkur­ta pre­zi­den­tū­ra, mi­nis­te­ri­jos, tea­tras, uni­ver­si­te­tas, Ta­ry­bų rū­mai, mu­zie­jai, pės­čių­jų til­tas per Dnies­trą, Per­ga­lės par­kas, ki­ti so­viet­me­tį šlo­vi­nan­tys pa­mink­lai.

Dnies­tro upe plau­kio­ja gar­lai­viai, už ne­di­de­lę kai­ną siū­lan­tys pu­sę va­lan­dos pa­plau­kio­ti Dnies­tru. Tai bu­vo la­bai vi­lio­jan­ti pra­mo­ga, ta­čiau mū­sų lau­kė fut­bo­lo rung­ty­nės nau­ju­tė­lia­me „She­riff“ sta­dio­ne, tad upės ma­lo­nu­mų te­ko at­si­sa­ky­ti.

„She­riff“ - be­ne daž­niau­siai ap­tin­ka­mas pa­va­di­ni­mas Pa­dnies­trė­je. Tai bu­vu­sio pre­zi­den­to sū­naus įmo­nė, val­dan­ti įvai­rias vers­lo rū­šis, pra­de­dant sta­dio­nu, fut­bo­lo klu­bu ir bai­giant pre­ky­bos cen­trais ir de­ga­li­nė­mis.

Skir­tin­gai nei ti­kė­jo­mės, Ti­ras­po­lis pa­li­ko ra­maus ir sau­gaus mies­to įspū­dį. Jis net nak­tį sau­ges­nis nei ki­ti pa­na­šaus dy­džio Eu­ro­pos mies­tai. Te­ko gir­dė­ti, kad nau­ja­sis Pa­dnies­trės pre­zi­den­tas ypač sten­gia­si, kad mi­li­ci­nin­kai ir pa­sie­nie­čiai ne­rei­ka­lau­tų ky­šių iš tu­ris­tų.

Padniestrė neįsivaizduojama be saulėgrąžų. Benderai.

Ver­tė­si be karš­to vandens

Siū­lo­ma veng­ti nak­tį įtar­ti­nai at­ro­dan­čių ba­rų ar lo­ši­mo na­mų, nes čia mėgs­ta rink­tis kri­mi­na­li­nio pa­sau­lio at­sto­vai. Pa­dnies­trė­je ne­se­niai bu­vo užd­raus­ta var­to­ti al­ko­ho­lį vie­šo­se vie­to­se ir par­da­vi­nė­ti jį po 22 va­lan­dos. Tie­sa, nu­si­pirk­ti jo va­ka­re pa­vy­ko per­ne­lyg ne­sis­ten­giant. Už­te­ko pa­si­guos­ti par­da­vė­jai, kad ne­ga­liu nu­si­pirk­ti kon­ja­ko do­va­nų, ji įdė­jo bu­te­lį į juo­dą mai­še­lį ir lie­pė nie­kam ne­ro­dy­ti.

Pa­dnies­trė šiek tiek dvel­kia se­no­ve dėl ma­žų ne sa­vi­tar­nos par­duo­tu­vių (iš­im­tis "She­riff" pre­ky­bos cen­trai), mi­li­ci­nin­kų so­vie­ti­ne uni­for­ma ar stik­li­nė­mis par­duo­da­mų sau­lėg­rą­žų, ku­rios pi­la­mos į pil­tu­vė­lį, su­suk­tą iš lai­kraš­čio. Ta­čiau mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai ir in­ter­ne­tas pa­pli­tę pla­čiai. Kai ku­rio­se mo­der­nio­se ka­vi­nė­se ga­li­ma ras­ti ir be­vie­lį in­ter­ne­tą. To­kių ka­vi­nių kol kas ne­daug, nes už­sie­ni­niai pre­kių ženk­lai kol kas la­bai lė­tai įsit­vir­ti­na Pa­dnies­trė­je.

Cen­tre esan­tis vieš­bu­tis „Aist“, ku­ria­me nak­vo­jo­me, ti­pi­nis so­viet­me­čio re­lik­tas. Šal­tas, ne­tvar­kin­gas, ne­už­si­da­ran­čiais lan­gais ir lauž­to­mis du­rų spy­no­mis. Jo­kio at­nau­ji­ni­mo po so­viet­me­čio ne­bū­ta. Mums bu­vo pa­siū­ly­ti kam­ba­riai su karš­tu van­de­niu ir be jo, ta­čiau pa­ma­čius du­šą net ne­ki­lo min­tis čia pra­us­tis, to­dėl nak­vo­jo­me be karš­to van­dens. Tri­vie­tis kam­ba­rys at­siė­jo šim­tą li­tų. Be­je, vieš­bu­čio kai­nos pri­klau­so nuo ke­liau­to­jo tė­vy­nės. Lie­tu­va lai­ko­ma kaip to­li­ma­sis už­sie­nis, to­dėl jos pi­lie­čiams kai­nos di­džiau­sios. Ma­žiau­sios li­ki­mo bro­liams iš Pie­tų Ose­ti­jos ir Ab­cha­zi­jos. Ži­no­ma, yra ir mo­der­nių vieš­bu­čių, ta­čiau jie ge­ro­kai bran­ges­ni.

Pa­trauk­lios kainos

Nors mies­te dau­gu­ma vie­tų pa­sie­kia­mos pės­čio­mis, ke­liau­ti ga­li­ma tro­lei­bu­sais ar mi­kroau­to­bu­sais. Ti­ras­po­lis tu­ri bend­rą tro­lei­bu­sų tink­lą su vos už de­šimt ki­lo­me­trų esan­čiu an­truo­ju pa­gal dy­dį Pa­dnies­trės mies­tu – Ben­de­rais. Bi­lie­to kai­na ne­sie­kia nė li­to. Ka­dan­gi mies­tas nė­ra di­džiu­lis, ne­bran­gu nau­do­tis tak­si. Bū­da­mi iš pri­gim­ties įta­rūs dėl įkai­nių, va­žiuo­da­mi į sta­dio­ną iš­syk tak­sis­to pa­si­tei­ra­vo­me dėl kai­nos. Šis mos­te­lė­jo į tak­so­me­trą - kiek par­odys, tiek kai­nuos. Už pen­kių ki­lo­me­trų ke­lio­nę su­mo­kė­jo­me be­ne ke­tu­ris li­tus.

Mais­to kai­nos Ti­ras­po­ly­je yra kiek ma­žes­nės nei Lie­tu­vo­je. Ge­ro­kai pi­ges­nis al­ko­ho­lis, ci­ga­re­tės ir de­ga­lai. Pu­sę li­tro "Kvint" kon­ja­ko ga­li­ma įsi­gy­ti už de­šimt li­tų. La­bai pi­gus ir vy­nas. Ban­ko kor­te­lė­mis at­sis­kai­ty­ti kol kas ne­ga­li­ma, to­dėl rei­kia tu­rė­ti gry­nų­jų. Va­liu­tų kei­tyk­lų yra prie kiek­vie­no kam­po. Rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad Pa­dnies­trės rub­liai yra ne­kon­ver­tuo­ja­ma va­liu­ta, to­dėl iš­vy­kus iš "ša­lies" jie tam­pa tik be­ver­čiais po­pie­rė­liais.

Už­tru­ko 15 minučių

Kaip mums se­kė­si mi­li­ci­jos sky­riu­je pri­si­re­gis­truo­ti dar vie­nai par­ai? Pui­kiai. Nuo­gąs­ta­vi­mai apie ko­rum­puo­tus par­ei­gū­nus ne­pa­sit­vir­ti­no. Už­tru­ko­me be­ne pen­kio­li­ka mi­nu­čių, ir jo­kių nuo­ty­kių. Ne­ki­lo prob­le­mų ir iš­vyks­tant iš Pa­dnies­trės. Nors su lie­tu­viš­kais pa­sais ir bu­vo­me iš­lai­pin­ti iš mi­kroau­to­bu­so, ta­čiau tik tam, kad mū­sų duo­me­nis pa­ti­krin­tų kom­piu­te­ry­je.

Be­je, pa­sku­ti­nis au­to­bu­sas į Ki­ši­nio­vą iš­vyks­ta apie šeš­tą va­ka­ro, to­dėl pa­vė­la­vu­sie­ji bus pri­vers­ti nak­vo­ti ar­ba va­žiuo­ti į Mol­do­vą tak­si. Jei at­si­ti­ko taip, kad pa­me­tė­te im­ig­ra­ci­jos kor­te­lę ar už­si­bu­vo­te il­giau nei lei­džia­ma – iš­vy­ki­te trau­ki­niu. Jei sto­ty­je ne­at­kreip­si­te mi­li­ci­nin­kų dė­me­sio, iš­va­žiuo­si­te be prob­le­mų, mat pa­sie­ny­je trau­ki­niai ne­ti­kri­na­mi.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Žentelis  78.63.96.11 2013-10-18 21:54:11
Padniestrė priklausė, berods, Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei. Per ją jungėsi Gudijos kraštas su Ukraina. Dabar ten Rusijos tankai. Kaip atplėšė Abchaziją ir Š. Osetiją nuo Gruzijos, taip ir Padniestrę atplėšė nuo Moldovos. Anksčiau Besarabiją atplėšė nuo Rumunijos ir pavadino Moldova. Nuo Suomijos atplėšė Kareliją, Nuo Lietuvos atplėšė 2/3 Vilnijos (iki cerkvių krašto) ir atidavė Baltarusijai, nors 1924 metų susitarimu turėjo gražinti Lietuvai. Nuo Japonijos atplėšė dalį Kurilų salų. Nuo kokios valstybės Rusijos imperija tik neatsikando?
14 0  Netinkamas komentaras
Valys  78.62.120.240 2013-10-18 14:34:00
Žinokime, koks toj Padniestrėj kontingentas. Sovietų karinin kai, atitarnavę kur nors Rytuose ar Šiaurėje, išeidami į pensiją galėdavo pasirinkti, kur gyventi ir kur gauti butą. Daugelis pasirinkdavo ten kur šilčiau ir kur auga vynuogės ir ... ne per daug čiabuvių. Tai ta Moldavijos dalis ir tiko neblogai. O kai stojo akistaton su rumunų kalba, tai ojojoj iš karto. Ačiū Dievui, kas apšvietė mūsų Antano Sniečkaus protą, ir tasai nesutiko prijungti prie Lietuvos Kaliningrado. Tai būtų Užnemunė, kaip dabar Padniestrė.
9 0  Netinkamas komentaras
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami