TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Vandenynas, kava ir portugališka nostalgija

2012 10 21 9:00
Lisabona, Alfamos rajonas. Nuotraukos autorės. 

Beveik 96% Portugalijos gyventojų yra etniniai portugalai. Būdamas Lisabonoje taip niekada nepasakytum: gyventojai čia tokie pat margi kaip ir plytelėmis dekoruoti namų fasadai. Gera mano vietinė bičiulė Rita, sako: ”Žinai, Lisabona yra tas taškas Europoje, kuriame jau pradedi justi Afriką”. Jei ne Afriką, tai kažkokią Europos pabaigą tikrai. 

Lisabona – tipiškas Pietų Europos margumynas su visais pietietiškais atributais: ilgomis siestomis ir dar ilgesnėmis fiestomis, atsipalaidavusiais ir besišypsančiais žmonėmis, ryškia saulės šviesa, spalvomis, kontrastais ir netvarka. Pavargęs nuo chaoso lėk į šiaurę – ten esančiuose miesteliuose galima pasijusti kaip tvarkingoje Skandinavijoje, na, išskyrus Porto, bet šis miestas pats savaime yra tiesiog pernelyg unikalus. Bet kuris portugalas žino, kad ”Porto dirba, Braga meldžiasi, Kuimbra studijuoja, o Lisabona gauna visus pinigus”. Dabartiniame kontekste šis posakis gali pasirodyti kiek pasenęs: Lisabonoje kone kiekvieną savaitę vyksta masiniai protestai, kartą per mėnesį streikuoja viešojo transporto vairuotojai, ant kiekvieno kampo kabo raudonų spalvų plakatai, suprask, kapitalizmas jiems labai atsibodo. Nuotaikos revoliucingos kaip ir jaunų žmonių ketinimai emigruoti.

Porto

Būdamas Porto nepasakytum kad ten visi taip jau ir dirba. Yra nuostabių vietų, Douro upė ir tiltai, tačiau pačios gatvės primena nejaukų getą. Vandenyno ir nuostabių paplūdimių supama Portugalija šiaurės rytinėje dalyje siūlo ir lietuviškam charakteriui geriau pažįstamą ežerų turizmą, žalumą ir baidares.

Kodėl portugalai žavi? Nes būdami palyginus nedidelės valstybės piliečiais, moka kalbas ir ne tik ispanų, italų ar prancūzų, kurios portugališkam liežuviui ir lengvai įkandamos. Portugalai labai mėgsta žiūrėti televizorių ir jį žiūri gausiai, o televizijos kanalų vadovai negaili laiko ir pastangų kuo kokybiškesnės produkcijos transliavimui. Užsienietiški filmai ir serialai beveik niekuomet nėra įgarsinami – dedami subtitrai stipriai prisideda prie to, kad Portugalijoje nesunkiai susikalbėsi angliškai. To jiems pavydi sunkiai angliškai kalbantys ispanai.

Studentų-akademikų ansamblis

Čia dar sykį galima įsitikinti, kad ilgesingi dūsavimai apie pietiečių gerumą ir paslaugumą yra teisingi. Vairuotojai šypsodamiesi stoja prieš bet kurį ne per tam skirtą vietą gatvę kertantį žmogų, kartais stoja net pamatę tavo veido išraišką žiūrint į miesto žemėlapį. Pirmąsyk sutiktas vietinis Antonio paskolino nenaudojamą savo sūnaus dviratį – visiems likusiems studijų mėnesiams Lisabonoje. Deja, tas dviratis taip ir prastovėjo kieme beveik nenaudojamas, nes greitai atsisakiau iliuzijos, kad stačiais miesto kalneliais važinėti yra visai įmanoma.

Lisabona, kartais vadinama tiesiog šviesos miestu, tuo visų pirma ir stebina. Dar yra gaivus geras jausmas, kad čia pat yra Atlantas, daug triukšmo, vietinės pirmo aukšto bobutės, kvapai, siauri šaligatviai ir iš arabų perimtos keramikinės plytelės (azulejos), kuriomis dekoruoti dauguma senamiesčio namų. Kalnuotas landšaftas yra viena miesto patrauklumo priežaščių: Lisabonoje daugybė apžvalgos aikštelių, vadinamųjų miradouros, nuo kurių atsiveria pasakiški vaizdai. Tai dažniausiai miesto jaunimo okupuojamos vietos, čia yra lauko kavinės, rengiami piknikai ir su vyno taure ar tiesiog buteliu rankose vakarais išlydima saulė. O tuomet prasideda tikrasis gyvenimas.

Miradouro Igreja da Graça, Alfama

Portugalai moka linksmintis ir daro tą iš visos širdies – populiariausios pasilinksminimo vietos Lisabonoje yra Bairro Alto (aukštutinis rajonas) ir barais paverstų dokų zona. Vakarėlis nesibaigiantis paryčiais, nėra vakarėlis, o keltis gerokai po pietų yra visiškai normalus dalykas. Didžiausios fiestos vyksta birželio mėnesį: Lisabonoje didžiausia šventė yra Šv. Antano festivalis, vykstantis birželio 12-13 dienomis. Kiekvienas rajonas tam stropiai rengiasi puošiant gatves ir čia pat ant grotelių kepant sardinhas assadas – sardines suvožtas su šviežia duona.

Gatvės festivalio metu

Suprantama, portugalai nepersidirba (nori nenori, imi galvoti, kad va taip paprastai ima ir kyla rimtos ekonominės krizės šalyje), nors nuolatos geria kavą mažose pastelarias – konditerijose. Nors Lisabonoje yra keletas tinklo ”Starbucks” parduotuvių, su plastikiniais kavos puodeliais vaikštančiųjų čia beveik nepamatysi, na, nebent turistus. Skubus kavos gėrimas einant, skubėjimas apskritai, o ypač persidirbimas yra visiškai svetimi portugališkai kultūrai.

Portugalų meilę savo šaliai (nors emigracijos mastai didžiuliai), ilgesingas tradicines fado dainas, istorinę tragediją žemės drebėjimui visiškai sugriovus Lisaboną 1755 m., prarastas galingos jūrinės valstybės pozicijas sutraukčiau į vieną žodį – saudades, apie kurį portugalai, iškėlę galvas, sako: „Ooo... Šio žodžio vertimo nėra nei vienoje kalboje!”. Nors iš esmės, tai tiesiog gili nostalgija portugališkame kontekste. Labai kitokia ir neapleidžianti ilgą laiką grįžus iš ten.
Costa da Caparica
Portugalai skiria didelį dėmesį kapinėms
Cabo da Roca, vakariausias Europos taškas

Belemo pyragaičiai, vietinis delikatesas

   

  

  

   

      

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"