Varšuva – naujas senasis miestas

Vaidas MIKAITIS 2015-10-08 06:00
Vaidas MIKAITIS
2015-10-08 06:00
Naujoji Varšuva stiebiasi blizgančiais dangoraižiais. Vaido Mikaičio nuotraukos
Šių die­nų ke­liau­to­jams žvel­giant į že­mė­la­pį akys re­tai kliū­va už kai­my­nės vals­ty­bės sos­ti­nės. Tai nie­ko nuo­sta­baus, Len­ki­ja mums per daug sa­va ir pa­žįs­ta­ma. Ke­liau­ja­me ten ta­da, kai tu­ri­me rei­ka­lų ar­ba no­ri­me ke­liau­ti, bet ne­tu­ri­me daug pi­ni­gų.

Dar be­si­ku­riant mū­sų vals­ty­bei dau­ge­lis pa­žįs­ta­mų, tarp jų ir ma­no tė­vai, trau­ki­niais ir au­to­bu­sais vy­ko į Var­šu­vos tur­gų par­da­vi­nė­ti pre­kių. Nuo ta­da man Var­šu­va aso­ci­juo­da­vo­si ne su mies­to, o su tur­gaus pa­va­di­ni­mu. Ir da­bar daž­nai Var­šu­va ir jos oro uos­tas nau­do­ja­mi kaip ke­lio­nių į eg­zo­ti­nius kraš­tus ar­ba pi­ges­nių skry­džių vie­ta. Pi­ges­nio gy­ve­ni­mo ieš­kan­tys tau­tie­čiai iki šiol vyks­ta į Var­šu­vą ap­si­pirk­ti ir grįž­ta pri­grūs­tais pre­kių au­to­mo­bi­liais. Ta­čiau ne vis­kas taip siau­ra. Pa­žvel­ki­me į Var­šu­vą ki­taip.

Rei­kia vyk­ti specialiai

Kiek anks­čiau, kai Len­ki­ja gar­sė­jo pra­stais ke­liais, bent jau kiek nors su­si­pa­žin­ti su Var­šu­va bu­vo­me pri­vers­ti va­žiuo­da­mi to­liau į Eu­ro­pą, nes tek­da­vo per­va­žiuo­ti mies­tą. Da­bar Len­ki­ją va­din­ti pra­stų ke­lių ša­li­mi jau ne­be­bū­tų tiks­lu. Nau­jai nu­ties­tais pa­to­giais ap­link­ke­liais Var­šu­vą ga­li­ma ap­lenk­ti ne­len­dant į mies­tą. Da­bar, no­rint su­si­pa­žin­ti su Var­šu­va, rei­kią į ją vyk­ti spe­cia­liai.

Belvederio rūmai.

Tai da­ry­ti la­bai siū­ly­čiau, nes Var­šu­va jau se­niai ne­bė­ra tur­gus. Šian­dien – tai mo­der­nus ir at­si­nau­ji­nęs Eu­ro­pos did­mies­tis. Var­šu­va ga­li bū­ti pui­ki sa­vait­ga­lio ke­lio­nės idė­ja. Įsė­dus į au­to­mo­bi­lį Vil­niu­je ar Kau­ne, jau per še­šias va­lan­das pa­sie­kia­ma Len­ki­jos sos­ti­nė. Ke­ly­je gal kiek ir dau­go­ka au­to­mo­bi­lių, bet jis vi­sai ne­blo­gas. Va­žiuo­jant sa­vait­ga­lį, vil­ki­kų srau­tas ge­ro­kai ma­žes­nis, to­dėl ga­li­ma lėk­ti ga­nė­ti­nai lais­vai. Len­kiš­ki fia­tai ar po­lo­ne­zai ke­liuo­se jau yra vi­siš­ka re­te­ny­bė. Nors My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio po­lo­ne­zas „At­sis­vei­ki­ni­mas su Tė­vy­ne“ yra nuo­sta­bus ir vie­nas mėgs­ta­miau­sių ma­no kū­ri­nių, ta­čiau šios mar­kės au­to­mo­bi­lis bu­vo ti­krai ne­pa­vy­kęs da­ly­kas.

Mies­te vai­ruo­ti ne­su­dė­tin­ga, ypač tu­rint na­vi­ga­ci­ją. Sa­vait­ga­lį eis­mas ne toks in­ten­sy­vus, tad di­de­lio dis­kom­for­to ne­ke­lia. Ta­čiau dar­bo die­no­mis per pi­ko va­lan­das ga­li su­si­da­ry­ti di­de­lės trans­por­to grūs­tys. Penk­ta­die­nio va­ka­rą bu­vau į to­kią pa­te­kęs, ir tai bu­vo ti­kras kan­try­bės iš­ban­dy­mas. Ypač kai ma­tai, kad tiks­las jau čia pat ir pės­čio­mis jį grei­čiau pa­siek­tum nei au­to­mo­bi­liu. Sa­vait­ga­liais au­to­mo­bi­lio par­ka­vi­mas mies­to cen­tre daug kur yra ne­mo­ka­mas.

Kol kas trau­ki­niai nevažiuoja

Į Var­šu­vą yra tie­sio­gi­nis skry­dis iš Vil­niaus. Va­lan­da skry­džio, ir jau ten. De­ja, bi­lie­tai yra pa­ly­gin­ti bran­gūs, tad pra­ktiš­kie­siems lie­tu­viams skry­džio va­rian­tą tur­būt su­nkiai sek­tų­si įsiū­ly­ti. Nors iš Cho­pi­no oro uos­to į mies­to cen­trą ga­li­ma nu­si­gau­ti pa­to­giai ir ne­bran­giai, įver­ti­nus lai­ko ir pi­ni­gų są­nau­das, grei­čiau­siai nu­svers au­to­mo­bi­lis.

Ne­blo­gai pa­si­rink­ti ir au­to­bu­są. Įvai­rūs ve­žė­jai kas­kart bi­lie­tams į Var­šu­vą tai­ko di­de­lių nuo­lai­dų. Ge­rai pa­ieš­ko­jus ga­li­ma su­ras­ti bi­lie­tų net už ke­lis eu­rus. Ne vi­sa­da tai bus pa­to­gu, bet pa­si­rink­ti ga­li­ma. Au­to­bu­sas pa­to­gu, nes ne­rei­kia rū­pin­tis au­to­mo­bi­liu. Iš­li­pi Var­šu­vo­je ir ei­ni kur no­ri. Tik rei­kia ne­pa­mirš­ti sto­ties pa­va­di­ni­mo, ku­rio­je iš­li­pai, nes Var­šu­vo­je jų yra ke­le­tas.

Trau­ki­nių mė­gė­jai dar vi­sai ne­se­niai ga­lė­jo nu­vyk­ti į Var­šu­vą ir bė­giais. Ke­lio­nė truk­da­vo apie de­šimt va­lan­dų, nes Len­ki­jos ruo­že iki Lie­tu­vos sie­nos yra pra­sti bė­giai. Be to, Šeš­to­kuo­se rei­kė­jo per­sės­ti į len­kiš­ką trau­ki­nį. Esa­me sy­kį taip vy­kę iš Var­šu­vos į Kau­ną, nes bu­vo la­bai įdo­mu iš­ban­dy­ti šį trans­por­tą. Da­bar šio pa­si­rin­ki­mo nė­ra, nes, kaip ži­no­me, tie­sia­ma eu­ro­pi­nio ge­le­žin­ke­lio vė­žė iki Kau­no ir trau­ki­nių eis­mas ku­riam lai­kui yra nu­trauk­tas. Sa­ko, jau vi­sai grei­tai bus ga­li­ma iš Kau­no pa­siek­ti Var­šu­vą trau­ki­niu per ke­tu­rias va­lan­das. Tai su­nku įsi­vaiz­duo­ti, nes len­kai juk sa­vo bė­gių ne­mo­der­ni­zuo­ja, bet ge­ra yra ti­kė­ti.

Lazenkų parkas ir rūmai.

Is­to­ri­niu žvilgsniu

Var­šu­va tu­ri tur­tin­gą is­to­ri­ją. Ma­nau, lie­tu­viams ji ne­tu­rė­tų bū­ti sve­ti­ma, nes mies­tas il­gą lai­ką bu­vo mū­sų bend­ros vals­ty­bės sos­ti­nė. Tai­gi, tai ir mū­sų pa­čių is­to­ri­ja. Po Liub­li­no uni­jos su­si­kū­rus Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kai (ATR) bu­vo nu­spręs­ta, kad di­din­gas ka­ra­lių mies­tas ir Len­ki­jos sos­ti­nė Kro­ku­va yra per­ne­lyg ša­lies pa­kraš­ty­je. 1596 me­tais bend­ros vals­ty­bės sos­ti­nė bu­vo per­kel­ta į pa­to­ges­nė­je vie­to­je įsi­kū­ru­sią Var­šu­vą, nes ji bu­vo pu­siau­ke­lė tarp dvie­jų svar­biau­sių ka­ra­lys­tės mies­tų – Kro­ku­vos ir Vil­niaus.

Kad ir kaip bū­tų gai­la, mū­sų bu­vu­sios vals­ty­bės sos­ti­nė ne­bu­vo la­bai at­spa­ri už­puo­lė­jams. Per du šim­tus me­tų iki pat vals­ty­bės griū­ties ir pe­rė­ji­mo į Ru­si­jos im­pe­ri­jos ran­kas ją skal­bė, kas tik ne­tin­gė­jo. Var­šu­vą bu­vo užė­mę šve­dai, Bran­den­bur­go gra­fys­tės, Tran­sil­va­ni­jos, Prū­si­jos bei Na­po­leo­no ka­riuo­me­nės. Ta­čiau ga­liau­siai, kaip ir vi­sas sa­vo kai­my­nes, Var­šu­vą il­gam pa­ėmė ru­sai.

Pa­na­šu­mų tarp lie­tu­vių ir len­kų yra ne tiek ir ma­žai. Vie­nas to­kių, kad abi tau­tos tam­pa vie­nin­gos ta­da, kai yra en­gia­mos. Per Ru­si­jos im­pe­ri­jos val­dy­mo me­tus Var­šu­vo­je ki­lo du di­de­li su­ki­li­mai. Jie, ži­no­ma, at­si­ri­to ir iki Lie­tu­vos. Tai bu­vo 1830–1831 me­tų ir 1863–1864 me­tų su­ki­li­mai. Abu ca­ro ar­mi­ja žiau­riai nu­mal­ši­no, ta­čiau jie da­vė dau­giau lais­vių Var­šu­vai ir, de­ja, dar la­biau su­pan­čio­jo Lie­tu­vą. Len­kai mė­ga­vo­si lais­ves­niu gy­ve­ni­mu, o Lie­tu­vo­je kai ku­rio­se gu­ber­ni­jo­se bu­vo vi­siš­kai užd­raus­ta kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. Vi­so­je Lie­tu­vo­je užd­raus­tas raš­tas lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis.

Senamiesčio turgaus aikštė.

Pra­si­dė­jus Pir­ma­jam pa­sau­li­niam ka­rui, 1915 me­tais žy­giuo­da­mi į ry­tus Var­šu­vą vėl užė­mė vo­kie­čiai. Po tre­jų me­tų, kai vo­kie­čiai ga­vę į kau­lus bė­go at­gal į va­ka­rus, o ru­sai ne­be­tu­rė­jo jė­gų jų vy­tis, Var­šu­va pa­ga­liau ta­po lais­vos Len­ki­jos vals­ty­bės sos­ti­ne. Len­ki­ja spar­čiai stip­rė­jo, tad pa­kar­to­ti­ni bol­še­vi­kų ban­dy­mai vis­ką grą­žin­ti į prieš­ka­ri­nę būk­lę bai­gė­si šnipš­tu. Len­ki­ja juos su­mu­šė ir iš­li­ko ne­prik­lau­so­ma.

Su­stip­rė­ju­si Var­šu­va pra­dė­jo žval­gy­tis ir į ne­prik­lau­so­mą ta­pu­sią Lie­tu­vą. Tiks­las bu­vo aiš­kus – ATR at­kū­ri­mas. Šį­kart Kau­no lie­tu­viai ne­pa­no­rė­jo tap­ti len­kų sa­te­li­tais. Vi­są tar­pu­ka­rį vals­ty­bės py­ko­si, ne­tgi trum­pai ka­ria­vo, ta­čiau len­kams sa­vo kės­lų įgy­ven­din­ti ne­pa­vy­ko. Te­ko pa­si­ten­kin­ti Vil­niu­mi.

Vis dėl­to lai­kas par­odė, kad Len­ki­ja bu­vo ne to­kia ir stip­ri, ko­kia ma­nė­si esan­ti. Pra­si­dė­jus An­tra­jam pa­sau­li­niam ka­rui, na­ciai ją užė­mė la­bai grei­tai. Ka­ro me­tais ke­li šim­tai tūks­tan­čių žy­dų, ku­rie su­da­rė apie 30 proc. Var­šu­vos gy­ven­to­jų, bu­vo už­da­ry­ti į su­for­muo­tą Var­šu­vos ge­tą. Tai bu­vo vie­nas di­džiau­sių žy­dų ge­tų pa­sau­ly­je. Apie jį su­kur­ta daug fil­mų. Vie­nas žy­miau­sių yra Ro­ma­no Po­lans­kio „Pia­nis­tas“. Var­šu­vos ge­to li­ki­mas tra­giš­kas. 1943 me­tais Hit­le­riui nu­spren­dus su­nai­kin­ti ge­tą, žy­dai su­ki­lo. Jie iš­si­lai­kė be­veik mė­ne­sį, bet ga­liau­siai bu­vo žiau­riai iš­žu­dy­ti. Ne­dau­ge­liui pa­vy­ko pa­spruk­ti ir iš­lik­ti gy­viems. Vie­ną di­džiau­sių žy­dų bend­ruo­me­nių tar­pu­ka­rio Eu­ro­po­je tu­rė­ju­si Var­šu­va ne­te­ko jos be­veik vi­sos. Pa­ti Var­šu­va per ka­rą bu­vo be­veik vi­sa su­griau­ta, o jos gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo tri­gu­bai.

Kaip ži­no­me, so­vie­tai iš­vi­jo vo­kie­čius iš Len­ki­jos ir at­kū­rė Len­ki­jos vals­ty­bin­gu­mą. Jis bu­vo for­ma­lus, nes Var­šu­va dar be­veik pen­kias­de­šimt me­tų bu­vo Mask­vos sa­te­li­tė. Ga­lu­ti­nai len­kai ta­po ne­prik­lau­so­mi tik su­by­rė­jus So­vie­tų Są­jun­gai. Per ka­rą su­griau­ta Var­šu­va so­viet­me­čiu bu­vo pre­ci­ziš­kai at­sta­ty­ta. Au­ten­tiš­kai at­kur­tas ir su­griau­ta­sis Var­šu­vos se­na­mies­tis. To­dėl straips­nio an­traš­tė ir skel­bia apie nau­ją se­ną­jį mies­tą.

Nors ir iš­gy­ve­nu­si daug už­ka­riau­to­jų, Var­šu­va nie­ka­da ne­pra­ra­do sa­vo pa­trauk­lu­mo. Jos gy­ven­to­jų skai­čius nuo­lat di­dė­jo, mies­tą mė­go len­kų eli­tas, čia vy­ko aukš­čiau­sio ly­gio kul­tū­ros ir me­no ren­gi­niai. Dar ATR lai­kais bu­vo pa­sta­ty­ta Var­šu­vos ka­ra­liš­ko­ji pi­lis, o mies­tas pra­min­tas ry­tų Par­yžiu­mi. Tar­pu­ka­riu Var­šu­va dar la­biau su­kles­tė­jo.

Nors ir nedidelis, tačiau spalvingas Varšuvos senamiestis.

Da­bar – ge­ro­vės lai­kas

Ta­čiau mies­tas nie­ka­da ne­gy­ve­no taip ge­rai, kaip da­bar. Gy­ven­to­jų mies­te jau per 1,7 mi­li­jo­no. Tai yra di­džiau­sias ir svar­biau­sias mies­tas Len­ki­jo­je, jos po­li­ti­nis, fi­nan­si­nis ir kul­tū­ri­nis cen­tras. Var­šu­va tu­ri di­de­lę įta­ką net tik ša­lies ar re­gio­no, bet ir pa­sau­lio mas­tu. O ką ir kal­bė­ti apie tai, kad dau­ge­lio dar ne­emig­ra­vu­sių len­kų sie­kia­my­bė yra Var­šu­va.

Mies­te pra­gy­ve­ni­mas ir vieš­na­gė pa­ly­gin­ti ne­bran­gūs, ne vel­tui juk lie­tu­viai ke­liau­ja į Len­ki­ją ap­si­pirk­ti. Vieš­bu­čių ar mai­ti­ni­mo įstai­gų kai­nos ne­si­kan­džio­ja, o tak­si pa­slau­gos ga­li bū­ti net pi­ges­nės nei Vil­niu­je. Vie­šo­jo trans­por­to kai­nos šiek tiek di­des­nės nei mū­sų sos­ti­nė­je, ta­čiau to­li gra­žu ne­pri­lygs­ta Va­ka­rų Eu­ro­pos did­mies­čiams.

Vie­ša­sis trans­por­tas mies­te pa­to­gus ir ge­rai su­tvar­ky­tas. Va­ži­nė­ja me­tro, au­to­bu­sai, tram­va­jai. Pir­mo­ji me­tro li­ni­ja ati­da­ry­ta 1995 me­tais, o an­tro­ji – 2015 me­tų ko­vą. Var­šu­vos me­tro yra be­ne nau­jau­sias Eu­ro­po­je. Dėl to jis yra dar vis bliz­gan­tis, šva­rus. Pir­mo­ji li­ni­ja bu­vo nu­ties­ta, kad su­jung­tų tan­kiai ap­gy­ven­tus pie­ti­nius ir šiau­ri­nius mies­to ra­jo­nus su mies­to cen­tru, to­dėl ji ne­sie­kia dau­gu­mos po­pu­lia­riau­sių tu­ris­ti­nių ob­jek­tų. An­tro­ji ge­ro­kai pa­ge­ri­no su­si­sie­ki­mo si­tua­ci­ją, to­dėl be­si­džiau­gian­čių me­tro ke­lei­vių nuo­lat gau­sė­ja.

Kur ne­sie­kia me­tro, ga­li­ma nu­vyk­ti au­to­bu­sais ir tram­va­jais. Šių pra­na­šu­mas tas, kad jų be­veik ne­vei­kia trans­por­to spūs­tys. Yra spe­cia­lio­jo tram­va­jaus, ve­žan­čio pro dau­gu­mą tu­ris­ti­nių ob­jek­tų, li­ni­ja.

Sostinėje veikia dvi tramvajaus linijos.

Pa­si­dai­ry­mas po senamiestį

Kaip ir dau­ge­ly­je pa­sau­lio mies­tų, įdo­miau­sias yra se­na­mies­tis. Jis ne­di­de­lis, nė iš to­lo ne­pri­lygs­tan­tis Vil­niaus se­na­mies­čiui, bet pa­sig­ro­žė­ti yra kuo. Be­ne žy­miau­sias ob­jek­tas – Ka­ra­liš­ko­ji pi­lis. Jo­je re­zi­da­vo mū­sų bend­ros vals­ty­bės ka­ra­liai. Pi­lis yra at­vi­ra lan­ky­to­jams ir nau­do­ja­ma ne tik iš­kil­min­giems pri­ėmi­mams, bet ir kaip mu­zie­jus. Dai­liai at­ro­do at­sta­ty­ta se­na­mies­čio Tur­gaus aikš­tė ir Var­šu­vos bar­ba­ka­nas.

Mies­to sve­čiams siū­lo­ma pe­rei­ti Ka­ra­liš­kuo­ju ke­liu: jis jun­gia Ka­ra­liš­ką­ją pi­lį se­na­mies­ty­je su Vi­la­no­vo rū­mais (bu­vu­sia ka­ra­liaus Jo­no III So­bies­kio va­sa­ros re­zi­den­ci­ja) ir ve­da pro žy­miau­sius mies­to pa­si­di­džia­vi­mo ob­jek­tus. Ke­lias ne­trum­pas, apie de­šimt ki­lo­me­trų, to­dėl ma­žai kas įvei­kia jį vi­są per vie­ną kar­tą. Kiek žy­mes­ni ob­jek­tai, pro ku­riuos ve­da Ka­ra­liš­ka­sis ke­lias, yra Šv. Onos baž­ny­čia, Tiš­ke­vi­čiaus rū­mai, Kar­me­li­tų baž­ny­čia, Pre­zi­den­to rū­mai, Bel­ve­de­rio rū­mai, Ka­zi­mie­ro rū­mai, La­zen­kų ir Ujaz­do­vo par­kai su rū­mais ir ki­ti. Nuo­bo­du ne­bus, bus gra­žu.

Varšuvos sukilimo memorialas.

Var­šu­vos monstras

Nors Var­šu­vo­je dygs­ta daug vie­nas už ki­tą gra­žes­nių ir spal­vin­ges­nių dan­go­rai­žių, ta­čiau iš­skir­ti­nis ir man la­biau­siai pa­ti­kęs yra vie­nas se­niau­sių sta­li­nis­ti­nės ar­chi­tek­tū­ros Var­šu­vos dan­go­rai­žių – Kul­tū­ros ir moks­lo rū­mai. Jie bu­vo pa­sta­ty­ti 1955 me­tais kaip so­vie­tų liau­dies do­va­na Len­ki­jos žmo­nėms. Pa­sta­tas yra so­cia­lis­ti­nio kla­si­ciz­mo ir len­kiš­ko­sios ar­chi­tek­tū­ros mi­ši­nys. Bū­tent ši mi­ši­nio da­lis tur­būt le­mia tai, kad pa­sta­tas yra pa­na­šus į kai ku­riuos se­nuo­sius Man­ha­ta­no dan­go­rai­žius. Šis pa­na­šu­mas tur­būt yra iš len­kiš­ko­sios ar­chi­tek­tū­ros. Nors ir dygs­ta nau­ji stik­li­niai pa­sta­tai, šis mons­tras vis dar iš­lie­ka aukš­čiau­sias pa­sta­tas Len­ki­jo­je. Jo sie­kia 231 me­trą.

Pa­tys len­kai ne­vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­na Kul­tū­ros ir moks­lo rū­mų dan­go­rai­žį. Vie­nų nuo­mo­ne, jis yra ne­rei­ka­lin­gas kaip so­vie­ti­nės pra­ei­ties re­lik­tas, ki­ti pik­ti­na­si, kad pa­sta­tas bjau­ro­ja se­na­mies­čio vaiz­dą, o tre­ti tei­gia, kad tai len­kų is­to­ri­jos da­lis. Ma­nau, jis ne­de­ra nei prie se­no­jo, nei prie nau­jo­jo stik­li­nio mies­to vei­do. Kad ir ko­kie su­ktų­si gin­čai, bū­tent šis pa­sta­tas yra lai­ko­mas Var­šu­vos sim­bo­liu.

Da­bar dan­go­rai­žy­je yra įsi­kū­rę biu­rai, ki­no tea­trai, par­duo­tu­vės, spor­to klu­bai ir net uni­ver­si­te­tas. Ta­čiau mums svar­biau­sia, kad jo vir­šu­je yra apž­val­gos aikš­te­lė. Bū­ti­nai į ją pa­kil­ki­te, gra­žus Len­ki­jos sos­ti­nės pa­no­ra­mos vaiz­das bus ga­ran­tuo­tas.

Karališkoji pilis ir Šv. Onos bažnyčia.

Prezidento rūmai.

Varšuvos barbakanas.

.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Petras  84.15.180.64 2015-11-08 09:34:28
"Šį­kart Kau­no lie­tu­viai ne­pa­no­rė­jo tap­ti len­kų sa­te­li­tais." - kam šitas melas, šita mokyklinė propaganda? Anuo metu, 1920 m. Kaune lietuviai negyveno, o miestas kalbėjo lenkiškai ir jidiš ir rusiškai ir vokiškai. Lietuviškai buvo tokia "mowa kowienska", tai yra lietuviški žodžiai, tariami lenkiškai kirčiuojant. Kurioje valstybėje gyventi anuo metu sprendė visai ne gyventojai "lietuviai", bet "žmogus-su-šautuvu", vyrai, kurie be karo nei mokėjo nei norėjo gyventi, nors kiekvienam mokesčių mokėtojui ir duonos savo veido prakaite valgytojui aišku, kad gyventi didelėje valstybėje geriau ir saugiau. Nesuprantu, kam skleisti šitą melą apie norą-nenorą tapti satelitais, šitą bjaurią anti-lenkišką melą.
1 3  Netinkamas komentaras
mentalitetas  78.60.124.146 2015-10-11 12:55:23
nebukim sikniai
1 1  Netinkamas komentaras
kai nugriaus  78.58.84.210 2015-10-11 06:03:15
ta stalino vaiduokli-baisuokli ,galima bus atvaziuoti,man baisu toje varsuvoje =atrodo kaip kokioje maskvoje
0 1  Netinkamas komentaras
Lietuvoje  78.56.136.10 2015-10-10 08:36:48
nugriautų Stalino dovaną
0 0  Netinkamas komentaras
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Eks­per­tai ir apž­val­gi­nin­kai ma­no, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai mū­sų ša­liai ne­ta­po pro­ver­žio lai­ko­tar­piu. Esą reikš­min­ges­nius val­džios lai­mė­ji­mus ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vienos ran­kos pirš­tų. [...]
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Šeš­ta­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se 26-erių me­tų Po­vi­las Ve­re­nis su­ren­gė dar vie­ną sa­vo įvar­čių šou, ta­čiau tai ne­iš­gel­bė­jo vienintelės už­sie­ny­je rung­ty­niau­jan­čios [...]
Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“ ir to­liau lie­ka be per­ga­lių „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. Uos­ta­mies­čio krep­ši­nin­kai 94:90 (16:22, 27:26, 23:17, 15:16, 13:9) tu­rė­jo pripažinti na­muo­se žai­du­sio [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami