TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Važiuojant per Velsą nepabosta vaizdai pro langą

2014 08 29 6:00
Daugiau kaip 640 pilių turintis Velsas gali pretenduoti į pasaulio pilių sostinės titulą. Kocho pilis nuostabiai įsilieja į atšiaurų peizažą. LŽ archyvo nuotraukos

Trejus metus Velse, Aberistvito universitete, studijavusi vilnietė Akvilė Vženiauskaitė prisipažino, kad jau vykdama į šį Jungtinės Karalystės kraštą iš matytų filmų buvo susidariusi vaizdą, kad tai pasakas menantis kraštas, kuriame apstu senų pilių, dunkso miškai, kalnai ir atšiauri jūra bei pakrantės uolos. "Nuvažiavusi iš tikrųjų visa tai radau", - tvirtino ji.

"Velsas - tinkama vieta mėgstantiesiems keliones arčiau gamtos. Nors klimatas atšiaurokas, yra nuostabių vietų banglenčių sporto mėgėjams. Tik keistoka, kad čia šilčiausia būna ne vasarą, o rugsėjį", - teigė kino prodiusavimą čia studijavusi Akvilė.

Pašnekovė tikino, kad Velse gamta iš tikrųjų tokia, kokią ji įsivaizdavo prieš atvykdama: kalnų grandinės, vešlūs slėniai, stačios pakrantės, žmogaus nepaliesti paplūdimiai, pilys ar jų griuvėsiai, seni miesteliai akmenimis grįstomis gatvelėmis. "Anglijoje daugiau lygumų ir industrinių vietovių, o Velsas tris valandas važiuojant traukiniu užburia būtent tokiais vaizdais. Jie niekada nepabosta. Dažnai tuo pačiu keliu važiuodama traukiniu iš Birmingamo į Aberistvitą ir atgal galėdavau nuolat mėgautis žiūrėdama pro langą", - pasakojo ji.

Velse tiesiog nuostabūs kalnai, o visa šalies pakrantė - ištisinis pajūrio maršrutas, nusidriekęs 1400 kilometrų. "Daug senovę menančių miestelių, juose pro upelius ir krioklius vingiuoja gražūs pasivaikščiojimo takai. Kai kur veža senoviniai gariniai traukinukai, - tikino pašnekovė. - Miestelių bažnyčių architektūra nėra labai įspūdinga, bet visas grožis - tai jų ir aplinkos visuma. Pavyzdžiui, jos stovi ant kalvos arba plynuose laukuose."

Prie pat Airijos jūros Kardigano įlankoje įsikūręs Aberistvito miestelis, kuriame gyveno ir mokėsi Akvilė, yra nedidelis ir jaukus, iš 10 tūkst. gyventojų pusę sudaro studentai. Čia veikia ir antra pagal dydį Jungtinės Karalystės biblioteka - Nacionalinė Velso biblioteka.

Keistas ir pasakiškas

Velsiečiai, pašnekovės teigimu, labai myli savo šalį ir ja didžiuojasi. "Jie jokiu būdu nenori atsiskirti nuo Karalystės, jie tik nori pabrėžti savo išskirtinumą. Viskas visur rašoma dviem kalbomis - anglų ir valų: gatvių pavadinimai, skelbimai, net universiteto siunčiamus raštus taip pat gaudavome ir valų kalba, - pasakojo Akvilė. - Man toks noras išlaikyti savitą ir unikalią kalbą atrodė vertas pasigėrėjimo. Velse apie 40 proc. šalies gyventojų kalba senąja valų kalba. Vyresnio amžiaus žmonės ją vartoja namie, bendraudami su kaimynais. Dvikalbystė viešajame gyvenime neleidžia pamiršti senosios kalbos. Turėjome dėstytojų, kurie stengdavosi kur galėdami įterpti bent kelias savo gimtosios kalbos frazes. Universitetas turi vieną bendrabutį kalbantiesiems tik valų kalba. Ji gana sunki. Juokaudavome, kad velsiečiai kalba tarsi tardami vien priebalses. Tarkim, ilgiausias vieno miestelio pavadinimas sudarytas iš 40-50 raidžių, beveik vien priebalsių. Išvertus jį reikštų: "miestelis prie kalvos, ant tos kalvos stovi bažnyčia, prie tos bažnyčios auga medis". Velsas tikrai keistas ir pasakiškas."

Barai tik velsiečiams

Iš pradžių Akvilę stebino, kad Aberistvito miestelyje daugelis barų yra tik kalbantiesiems senąja Velso kalba. "Užsisakyti ir bendrauti angliškai viduje negali, todėl pramokusi vos keletą frazių nesiryžau ten užeiti, - sakė Akvilė. - Iš pradžių tai gali pasirodyti keista, net netolerantiška, tačiau juk miesteliuose pilna užeigų, kuriose gali kalbėti kaip nori. O tos vietos skirtos būtent norintiesiems bendrauti valų kalba. Šiaip iš velsiečių niekur nejutau neigiamo nusiteikimo dėl užsieniečių."

Velsas Akvilei paliko gerą įspūdį, išskyrus naktinio gyvenimo kultūrą. "Iš pradžių stebėjausi, nesupratau, kaip galima taip elgtis linksminantis. Čia galima prisižiūrėti vaizdų, kai pernelyg pramogaujama. Velse įprasta išėjus iš baro krėsti juokus, kvailioti gatvėse. Jie nesielgia agresyviai, tačiau man tai buvo neįprasta", - sakė ji.

Visus stebina sniegas

Pašnekovei buvo nesuprantama, kodėl net žiemą visi į barus vakarais eina be paltų. "Jei temperatūra apie nulį ar net minusinė, vaikinai žingsniuoja vienmarškiniai, merginos - vasarinėmis suknelėmis ir bateliais. Miestelis nedidelis - visur nueisi per keliolika minučių, o išėjus iš baro - jau šilta. Nors mes tokiu oru jau visada apsivilkdavome paltus, - teigė Akvilė. - Tokia apranga tik paskutiniais metais nesistebėjau."

Per trejus studijų metus Aberistvito universitete Akvilė pamėgo Velsą.

Didelių šalčių Velse niekada nebūna, tačiau vis tiek kasmet pasninga. Lietuvaitę stebino, kad sniegas velsiečius veikia taip, tarsi šie jį regėtų pirmą kartą, niekada nebūna jam pasirengę ir niekada nesitiki. "Jie nežino, kas yra žieminės automobilio padangos. Vidurdienį ištirpstantis sniegas ryte sutrikdo visą gyvenimą - gali neveikti parduotuvės, mokyklos. Užmiestyje gyvenantys dėstytojai tiesiog neatvažiuoja į paskaitas. Mane stebino jų sutrikimas išvydus sniegą, tarsi būtų iš anksto pažadėta, kad žiemą jo nebus", - juokėsi Akvilė.

Istorija ir kultūra

* Velsas (valų kalba - Cymru) yra vienas iš keturių Jungtinę Karalystę sudarančių kraštų. Senovėje čia gyveno keltų gentys - kimrai. Dabar daugiau kaip pusę Velso gyventojų sudaro valai. Jie vartoja seną keltų kalbos grupės britų pogrupiui priklausančią valų kalbą. Ji yra viena seniausių gyvųjų kalbų Europoje ir geriausiai išsilaikiusi kalba iš visos keltų kalbų grupės.

Įdomu, kad valų kalbos abėcėlėje nėra raidžių K, Q, V ir Z. Kai kurie iš seniausių pasaulyje išlikusių eilėraščių parašyti valų kalba, o viduramžių mitai ir karaliaus Artūro Apskritojo stalo riterių legendos žavi ir šių dienų skaitytojus.

* Velsas, kuriame yra daugiau kaip 3 mln. gyventojų, mena daugiau nei 30 tūkst. metų istoriją. Čia gausu didingo keltų paveldo. Istorijos tėkmę liudija įspūdingi stovintys akmenys, romėnų griuvėsiai, senovės tvirtovės bei užmiesčio dvarai. Turėdamas daugiau nei 640 pilių (nuo viduramžių Velso princų ir anglų karalių tvirtovių iki XIX amžiaus pramonininkų pastatytų dekoratyvinių pasakų pilių) Velsas gali pretenduoti į pasaulio pilių sostinės titulą. Velse yra daugiausia pilių kvadratinėje mylioje visame pasaulyje.

* Trys Velso vietovės yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai Pontkisiltės akvedukas - stulbinantis upelis danguje, kuris naudojamas iki šių dienų, juo gali plaukti laiveliai. Taip pat Blainavono kraštovaizdis, liudijantis, kaip Velsas tapo pirmąja industrine šalimi pasaulyje. Šiame mieste įsikūręs ir apdovanojimą pelnęs nacionalinis anglių muziejus „Big Pit“, supažindinantis su kasybos įtaka Velso bendruomenės raidai.

Trečiasis UNESCO saugomas objektas - karaliaus Edvardo I pilių kompleksas. Kai XIII amžiuje Velsą nukariavo Anglijos karalius Edvardas I, Gvinedo grafystėje jis pastatė aštuonias milžiniškas karines pilis, iš kurių keturios (Boumario, Kernarvono, Konvio ir Harleko) dabar yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Edvardas I Velsą perdavė savo sosto įpėdiniui Edvardui II. Nuo to laiko Velso princas - Anglijos sosto įpėdinių titulas.

Velso sostinė Kardifas yra šiek tiek mažesnis už Vilnių.

* Nacionalinis meno muziejus, kuris yra Nacionalinio Velso muziejaus Kardife dalis, garsėja viena iš geriausių meno kolekcijų Europoje. Jo galerijose eksponuojami didingi 500 metų senumo paveikslai, piešiniai, skulptūros, sidabro ir keramikos dirbiniai, taip pat viena iš geriausių Europoje impresionistų darbų kolekcija. Muziejuje organizuojamas ir vienas iš labiausiai provokuojančių, įdomiausių ir moderniausių vizualaus meno renginių – tarptautinė Artes Mundi paroda, kurios metu skiriama Artes Mundi premija.

* Dainų kraštu vadinamas regionas garsėja jau kelis šimtmečius rengiamais muzikos festivaliais ir choriniu dainavimu. Svarbi Velso tapatybės dalis yra ir literatūra – per Eisteddfod lietratūros, muzikos ir teatro festivalį, kuris yra svarbiausias valų kalba vykstantis kasmetinis meno renginys, apdovanojami ir pagerbiami nusipelnę regiono poetai ir rašytojai.

* Velse sukurti žymiausi Jungtinės Karalystės TV serialai, tokie kaip „Daktaras kas“, „Traumatologijos skyrius“ (Casualty), „Da Vinčio demonai“, „Šerlokas“, „Atlantida“ ir „Gevinas ir Steisė“.

Pramonė ir ekonomika

* XX amžiaus pradžioje Kardifo anglių biržoje buvo pasirašytas pirmasis vieno milijono svarų sterlingų vertės čekis, tad Velsas nuo seno garsėja kaip puiki vieta plėtoti verslą.

* Velso slėniuose, XVIII ir XIX amžiuose vykusios industrinės revoliucijos lopšyje, buvo išgaunama geležis ir akmens anglys – pasaulinės pažangos variklis, o Kardifas buvo tapęs vienu judriausių uostų pasaulyje.

* Dėl ilgametės ir pripažintos gamybinės patirties Velsas ir dabar pirmauja plėtojant svarbiausias pramonės šakas. Velsas yra pritraukęs ne vieną garsų vardą pramonės pasaulyje - „Ford“, „Sony“, GE, „Toyota“ ir „Airbus“. Ieškodama vietos už Japonijos ribų naujam hibridiniam varikliui gaminti „Toyota“ pasirinko būtent Velsą.

* Verslumo dvasia ir puikia vaizduote garsėjantiems velsiečiams priklauso ir keli didžiausi pasaulio išradimai. Svonsyje gimęs Williamas Grove‘as sukūrė galvaninį elementą, kuris šiandien naudojamas NASA erdvėlaivių „Apollo“ ir „Shuttle“ programose, o Lanelyje įsikūrusioje alaus darykloje „Felinfoel Brewery“ išrasta žemiškesnė naujovė – skardinėse laikomas alus.

Kardifo universiteto profesorius seras Martinas Evansas laimėjo Nobelio premiją už tai, kad 1981 metais embrionuose atrado kamienines ląsteles.

Daktaras Lynas Evansas vadovauja Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) vykdomam Didžiojo hadronų greitintuvo (Large Hadron Collider) projektui.

* Kardifo universitetas garsėja demencijos tyrimais. Šiuo metu čia pradedama didžiausia pasaulyje akademinė Alzheimerio ligos studija, kur dalyvaus daugiau nei vienas milijonas žmonių iš įvairių pasaulio šalių.

Snoudonas Kambrijos kalnuose - aukščiausia Velso viršukalnė (1038 m). Į jį nesunkiai galima užkopti pėsčiomis arba važiuoti siauruoju geležinkeliu.

* Svonsio universiteto inžinerijos ekspertai beveik baigė sukonstruoti greičiausią pasaulyje reaktyvinį automobilį „Bloodhound Supersonic”.

Ar žinote, kad

* Aukščiausias Žemės kalnas (8848 m), esantis Himalajų kalnyne, 1865 metais Karališkosios geografijos tarybos sprendimu buvo pavadintas Everestu velsiečio sero George‘o Everesto, kilusio iš Gvernvalio (Brekonšyro grafystė) garbei. Jis buvo vienas pirmųjų kalno tyrinėtojų.

* Velse yra keturiskart daugiau avių nei pačių velsiečių.

* Velso šūkis „Cymru am byth“ reiškia „Velsas amžinai“.

* Velso himnas „Hen Wlad Fy Nhadau" reiškia „Mano tėvų žemė“.

* Kelionių vadovo „Rough Guides“ skaitytojai 2014 metais Velsą išrinko vienu iš penkių lankomiausių vietų pasaulyje. Velso pakrantės takas yra vienintelis ištisinis pajūrio maršrutas, 1400 km nusidriekęs per visą kraštą, o Goverio pusiasalis buvo pirmoji Jungtinės Karalystės vietovė, priskirta prie išskirtinio gamtos grožio vietų. Pusiasalio Rosilio paplūdimys vertinamas kaip vienas iš dešimties geriausių paplūdimių pasaulyje ir yra pats įspūdingiausias Jungtinės Karalystės paplūdimys Vadinamasis coasteering sportas, apimantis plaukimą, alpinizmą ir nardymą apsirengus naro kostiumu, gelbėjimo liemene ir šalmu, buvo išrastas būtent Velse.

* Velse sukurtas didžiausias Europoje vėjo jėgainių parkas jūroje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"