Važiuojant per Velsą nepabosta vaizdai pro langą

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2014-08-29 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2014-08-29 06:00
Daugiau kaip 640 pilių turintis Velsas gali pretenduoti į pasaulio pilių sostinės titulą. Kocho pilis nuostabiai įsilieja į atšiaurų peizažą. LŽ archyvo nuotraukos
Tre­jus me­tus Vel­se, Abe­rist­vi­to uni­ver­si­te­te, stu­di­ja­vu­si vil­nie­tė Ak­vi­lė Vže­niaus­kai­tė pri­si­pa­ži­no, kad jau vyk­da­ma į šį Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės kraš­tą iš ma­ty­tų fil­mų bu­vo su­si­da­riu­si vaiz­dą, kad tai pa­sa­kas me­nan­tis kraš­tas, ku­ria­me aps­tu se­nų pi­lių, dunk­so miš­kai, kal­nai ir at­šiau­ri jū­ra bei pa­kran­tės uo­los. "Nu­va­žia­vu­si iš ti­krų­jų vi­sa tai ra­dau", - tvir­ti­no ji.

"Vel­sas - tin­ka­ma vie­ta mėgs­tan­tie­siems ke­lio­nes ar­čiau gam­tos. Nors kli­ma­tas at­šiau­ro­kas, yra nuo­sta­bių vie­tų bang­len­čių spor­to mė­gė­jams. Tik keis­to­ka, kad čia šil­čiau­sia bū­na ne va­sa­rą, o rug­sė­jį", - tei­gė ki­no pro­diu­sa­vi­mą čia stu­di­ja­vu­si Ak­vi­lė.

Pa­šne­ko­vė ti­ki­no, kad Vel­se gam­ta iš ti­krų­jų to­kia, ko­kią ji įsi­vaiz­da­vo prieš at­vyk­da­ma: kal­nų gran­di­nės, veš­lūs slė­niai, sta­čios pa­kran­tės, žmo­gaus ne­pa­lies­ti pa­plū­di­miai, pi­lys ar jų griu­vė­siai, se­ni mies­te­liai ak­me­ni­mis grįs­to­mis gat­ve­lė­mis. "Ang­li­jo­je dau­giau ly­gu­mų ir in­dus­tri­nių vie­to­vių, o Vel­sas tris va­lan­das va­žiuo­jant trau­ki­niu už­bu­ria bū­tent to­kiais vaiz­dais. Jie nie­ka­da ne­pa­bos­ta. Daž­nai tuo pa­čiu ke­liu va­žiuo­da­ma trau­ki­niu iš Bir­min­ga­mo į Abe­rist­vi­tą ir at­gal ga­lė­da­vau nuo­lat mė­gau­tis žiū­rė­da­ma pro lan­gą", - pa­sa­ko­jo ji.

Vel­se tie­siog nuo­sta­būs kal­nai, o vi­sa ša­lies pa­kran­tė - iš­ti­si­nis pa­jū­rio marš­ru­tas, nu­sid­rie­kęs 1400 ki­lo­me­trų. "Daug se­no­vę me­nan­čių mies­te­lių, juo­se pro upe­lius ir kriok­lius vin­giuo­ja gra­žūs pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kai. Kai kur ve­ža se­no­vi­niai ga­ri­niai trau­ki­nu­kai, - ti­ki­no pa­šne­ko­vė. - Mies­te­lių baž­ny­čių ar­chi­tek­tū­ra nė­ra la­bai įspū­din­ga, bet vi­sas gro­žis - tai jų ir ap­lin­kos vi­su­ma. Pa­vyz­džiui, jos sto­vi ant kal­vos ar­ba ply­nuo­se lau­kuo­se."

Prie pat Ai­ri­jos jū­ros Kar­di­ga­no įlan­ko­je įsi­kū­ręs Abe­rist­vi­to mies­te­lis, ku­ria­me gy­ve­no ir mo­kė­si Ak­vi­lė, yra ne­di­de­lis ir jau­kus, iš 10 tūkst. gy­ven­to­jų pu­sę su­da­ro stu­den­tai. Čia vei­kia ir an­tra pa­gal dy­dį Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės bib­lio­te­ka - Na­cio­na­li­nė Vel­so bib­lio­te­ka.

Keis­tas ir pasakiškas

Vel­sie­čiai, pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, la­bai my­li sa­vo ša­lį ir ja di­džiuo­ja­si. "Jie jo­kiu bū­du ne­no­ri at­sis­kir­ti nuo Ka­ra­lys­tės, jie tik no­ri pa­brėž­ti sa­vo iš­skir­ti­nu­mą. Vis­kas vi­sur ra­šo­ma dviem kal­bo­mis - ang­lų ir va­lų: gat­vių pa­va­di­ni­mai, skel­bi­mai, net uni­ver­si­te­to siun­čia­mus raš­tus taip pat gau­da­vo­me ir va­lų kal­ba, - pa­sa­ko­jo Ak­vi­lė. - Man toks no­ras iš­lai­ky­ti sa­vi­tą ir uni­ka­lią kal­bą at­ro­dė ver­tas pa­si­gė­rė­ji­mo. Vel­se apie 40 proc. ša­lies gy­ven­to­jų kal­ba se­ną­ja va­lų kal­ba. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės ją var­to­ja na­mie, bend­rau­da­mi su kai­my­nais. Dvi­kal­bys­tė vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me ne­lei­džia pa­mirš­ti se­no­sios kal­bos. Tu­rė­jo­me dės­ty­to­jų, ku­rie steng­da­vo­si kur ga­lė­da­mi įterp­ti bent ke­lias sa­vo gim­to­sios kal­bos fra­zes. Uni­ver­si­te­tas tu­ri vie­ną bend­ra­bu­tį kal­ban­tie­siems tik va­lų kal­ba. Ji ga­na su­nki. Juo­kau­da­vo­me, kad vel­sie­čiai kal­ba tar­si tar­da­mi vien prie­bal­ses. Tar­kim, il­giau­sias vie­no mies­te­lio pa­va­di­ni­mas su­da­ry­tas iš 40-50 rai­džių, be­veik vien prie­bal­sių. Iš­ver­tus jį reikš­tų: "mies­te­lis prie kal­vos, ant tos kal­vos sto­vi baž­ny­čia, prie tos baž­ny­čios au­ga me­dis". Vel­sas ti­krai keis­tas ir pa­sa­kiš­kas."

Ba­rai tik velsiečiams

Iš pra­džių Ak­vi­lę ste­bi­no, kad Abe­rist­vi­to mies­te­ly­je dau­ge­lis ba­rų yra tik kal­ban­tie­siems se­ną­ja Vel­so kal­ba. "Už­si­sa­ky­ti ir bend­rau­ti ang­liš­kai vi­du­je ne­ga­li, to­dėl pra­mo­ku­si vos ke­le­tą fra­zių ne­si­ry­žau ten užei­ti, - sa­kė Ak­vi­lė. - Iš pra­džių tai ga­li pa­si­ro­dy­ti keis­ta, net ne­to­le­ran­tiš­ka, ta­čiau juk mies­te­liuo­se pil­na užei­gų, ku­rio­se ga­li kal­bė­ti kaip no­ri. O tos vie­tos skir­tos bū­tent no­rin­tie­siems bend­rau­ti va­lų kal­ba. Šiaip iš vel­sie­čių nie­kur ne­ju­tau ne­igia­mo nu­si­tei­ki­mo dėl už­sie­nie­čių."

Vel­sas Ak­vi­lei pa­li­ko ge­rą įspū­dį, iš­sky­rus nak­ti­nio gy­ve­ni­mo kul­tū­rą. "Iš pra­džių ste­bė­jau­si, ne­sup­ra­tau, kaip ga­li­ma taip elg­tis links­mi­nan­tis. Čia ga­li­ma pri­si­žiū­rė­ti vaiz­dų, kai per­ne­lyg pra­mo­gau­ja­ma. Vel­se įpras­ta iš­ėjus iš ba­ro krės­ti juo­kus, kvai­lio­ti gat­vė­se. Jie ne­siel­gia ag­re­sy­viai, ta­čiau man tai bu­vo ne­įp­ras­ta", - sa­kė ji.

Vi­sus ste­bi­na sniegas

Pa­šne­ko­vei bu­vo ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl net žie­mą vi­si į ba­rus va­ka­rais ei­na be pa­ltų. "Jei tem­pe­ra­tū­ra apie nu­lį ar net mi­nu­si­nė, vai­ki­nai žings­niuo­ja vien­marš­ki­niai, mer­gi­nos - va­sa­ri­nė­mis su­kne­lė­mis ir ba­te­liais. Mies­te­lis ne­di­de­lis - vi­sur nu­ei­si per ke­lio­li­ka mi­nu­čių, o iš­ėjus iš ba­ro - jau šil­ta. Nors mes to­kiu oru jau vi­sa­da ap­si­vilk­da­vo­me pa­ltus, - tei­gė Ak­vi­lė. - To­kia ap­ran­ga tik pa­sku­ti­niais me­tais ne­sis­te­bė­jau."

Per trejus studijų metus Aberistvito universitete Akvilė pamėgo Velsą.

Di­de­lių šal­čių Vel­se nie­ka­da ne­bū­na, ta­čiau vis tiek kas­met pa­snin­ga. Lie­tu­vai­tę ste­bi­no, kad snie­gas vel­sie­čius vei­kia taip, tar­si šie jį re­gė­tų pir­mą kar­tą, nie­ka­da ne­bū­na jam pa­si­ren­gę ir nie­ka­da ne­si­ti­ki. "Jie ne­ži­no, kas yra žie­mi­nės au­to­mo­bi­lio pa­dan­gos. Vi­dur­die­nį iš­tirps­tan­tis snie­gas ry­te su­trik­do vi­są gy­ve­ni­mą - ga­li ne­veik­ti par­duo­tu­vės, mo­kyk­los. Už­mies­ty­je gy­ve­nan­tys dės­ty­to­jai tie­siog ne­at­va­žiuo­ja į pa­skai­tas. Ma­ne ste­bi­no jų su­tri­ki­mas iš­vy­dus snie­gą, tar­si bū­tų iš anks­to pa­ža­dė­ta, kad žie­mą jo ne­bus", - juo­kė­si Ak­vi­lė.

Is­to­ri­ja ir kultūra

* Vel­sas (va­lų kal­ba - Cymru) yra vie­nas iš ke­tu­rių Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę su­da­ran­čių kraš­tų. Se­no­vė­je čia gy­ve­no kel­tų gen­tys - kim­rai. Da­bar dau­giau kaip pu­sę Vel­so gy­ven­to­jų su­da­ro va­lai. Jie var­to­ja se­ną kel­tų kal­bos gru­pės bri­tų pog­ru­piui pri­klau­san­čią va­lų kal­bą. Ji yra vie­na se­niau­sių gy­vų­jų kal­bų Eu­ro­po­je ir ge­riau­siai iš­si­lai­kiu­si kal­ba iš vi­sos kel­tų kal­bų gru­pės.

Įdo­mu, kad va­lų kal­bos abė­cė­lė­je nė­ra rai­džių K, Q, V ir Z. Kai ku­rie iš se­niau­sių pa­sau­ly­je iš­li­ku­sių ei­lė­raš­čių par­ašy­ti va­lų kal­ba, o vi­du­ram­žių mi­tai ir ka­ra­liaus Ar­tū­ro Aps­kri­to­jo sta­lo ri­te­rių le­gen­dos ža­vi ir šių die­nų skai­ty­to­jus.

* Vel­sas, ku­ria­me yra dau­giau kaip 3 mln. gy­ven­to­jų, me­na dau­giau nei 30 tūkst. me­tų is­to­ri­ją. Čia gau­su di­din­go kel­tų pa­vel­do. Is­to­ri­jos tėk­mę liu­di­ja įspū­din­gi sto­vin­tys ak­me­nys, ro­mė­nų griu­vė­siai, se­no­vės tvir­to­vės bei už­mies­čio dva­rai. Tu­rė­da­mas dau­giau nei 640 pi­lių (nuo vi­du­ram­žių Vel­so pri­ncų ir ang­lų ka­ra­lių tvir­to­vių iki XIX am­žiaus pra­mo­ni­nin­kų pa­sta­ty­tų de­ko­ra­ty­vi­nių pa­sa­kų pi­lių) Vel­sas ga­li pre­ten­duo­ti į pa­sau­lio pi­lių sos­ti­nės ti­tu­lą. Vel­se yra dau­giau­sia pi­lių kvad­ra­ti­nė­je my­lio­je vi­sa­me pa­sau­ly­je.

* Trys Vel­so vie­to­vės yra įtrauk­tos į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą. Tai Pont­ki­sil­tės ak­ve­du­kas - stul­bi­nan­tis upe­lis dan­gu­je, ku­ris nau­do­ja­mas iki šių die­nų, juo ga­li plauk­ti lai­ve­liai. Taip pat Blai­na­vo­no kraš­to­vaiz­dis, liu­di­jan­tis, kaip Vel­sas ta­po pir­mą­ja in­dus­tri­ne ša­li­mi pa­sau­ly­je. Šia­me mies­te įsi­kū­ręs ir ap­do­va­no­ji­mą pel­nęs na­cio­na­li­nis ang­lių mu­zie­jus „Big Pit“, su­pa­žin­di­nan­tis su ka­sy­bos įta­ka Vel­so bend­ruo­me­nės rai­dai.

Tre­čia­sis UNES­CO sau­go­mas ob­jek­tas - ka­ra­liaus Ed­var­do I pi­lių komp­lek­sas. Kai XIII am­žiu­je Vel­są nu­ka­ria­vo Ang­li­jos ka­ra­lius Ed­var­das I, Gvi­ne­do gra­fys­tė­je jis pa­sta­tė aš­tuo­nias mil­ži­niš­kas ka­ri­nes pi­lis, iš ku­rių ke­tu­rios (Bou­ma­rio, Ker­nar­vo­no, Kon­vio ir Har­le­ko) da­bar yra įtrauk­tos į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą.

Ed­var­das I Vel­są per­da­vė sa­vo sos­to įpė­di­niui Ed­var­dui II. Nuo to lai­ko Vel­so pri­ncas - Ang­li­jos sos­to įpė­di­nių ti­tu­las.

Velso sostinė Kardifas yra šiek tiek mažesnis už Vilnių.

* Na­cio­na­li­nis me­no mu­zie­jus, ku­ris yra Na­cio­na­li­nio Vel­so mu­zie­jaus Kar­di­fe da­lis, gar­sė­ja vie­na iš ge­riau­sių me­no ko­lek­ci­jų Eu­ro­po­je. Jo ga­le­ri­jo­se eks­po­nuo­ja­mi di­din­gi 500 me­tų se­nu­mo pa­veiks­lai, pie­ši­niai, skulp­tū­ros, si­dab­ro ir ke­ra­mi­kos dir­bi­niai, taip pat vie­na iš ge­riau­sių Eu­ro­po­je im­pre­sio­nis­tų dar­bų ko­lek­ci­ja. Mu­zie­ju­je or­ga­ni­zuo­ja­mas ir vie­nas iš la­biau­siai pro­vo­kuo­jan­čių, įdo­miau­sių ir mo­der­niau­sių vi­zua­laus me­no ren­gi­nių – tarp­tau­ti­nė Ar­tes Mundi par­oda, ku­rios me­tu ski­ria­ma Ar­tes Mun­di pre­mi­ja.

* Dai­nų kraš­tu va­di­na­mas re­gio­nas gar­sė­ja jau ke­lis šimt­me­čius ren­gia­mais mu­zi­kos fes­ti­va­liais ir cho­ri­niu dai­na­vi­mu. Svar­bi Vel­so ta­pa­ty­bės da­lis yra ir li­te­ra­tū­ra – per Eisteddfod lie­tra­tū­ros, mu­zi­kos ir tea­tro fes­ti­va­lį, ku­ris yra svar­biau­sias va­lų kal­ba vyks­tan­tis kas­me­ti­nis me­no ren­gi­nys, ap­do­va­no­ja­mi ir pa­ger­bia­mi nu­si­pel­nę re­gio­no poe­tai ir ra­šy­to­jai.

* Vel­se su­kur­ti žy­miau­si Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės TV se­ria­lai, to­kie kaip „Dak­ta­ras kas“, „Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­rius“ (Casualty), „Da Vin­čio de­mo­nai“, „Šer­lo­kas“, „At­lan­ti­da“ ir „Ge­vi­nas ir Stei­sė“.

Pra­mo­nė ir ekonomika

* XX am­žiaus pra­džio­je Kar­di­fo ang­lių bir­žo­je bu­vo pa­si­ra­šy­tas pir­ma­sis vie­no mi­li­jo­no sva­rų ster­lin­gų ver­tės če­kis, tad Vel­sas nuo se­no gar­sė­ja kaip pui­ki vie­ta plė­to­ti vers­lą.

* Vel­so slė­niuo­se, XVIII ir XIX am­žiuo­se vy­ku­sios in­dus­tri­nės re­vo­liu­ci­jos lop­šy­je, bu­vo iš­gau­na­ma ge­le­žis ir ak­mens ang­lys – pa­sau­li­nės pa­žan­gos va­rik­lis, o Kar­di­fas bu­vo ta­pęs vie­nu jud­riau­sių uos­tų pa­sau­ly­je.

* Dėl il­ga­me­tės ir pri­pa­žin­tos ga­my­bi­nės pa­tir­ties Vel­sas ir da­bar pir­mau­ja plė­to­jant svar­biau­sias pra­mo­nės ša­kas. Vel­sas yra pri­trau­kęs ne vie­ną gar­sų var­dą pra­mo­nės pa­sau­ly­je - „Ford“, „So­ny“, GE, „Toyo­ta“ ir „Air­bus“. Ieš­ko­da­ma vie­tos už Ja­po­ni­jos ri­bų nau­jam hib­ri­di­niam va­rik­liui ga­min­ti „Toyo­ta“ pa­si­rin­ko bū­tent Vel­są.

* Vers­lu­mo dva­sia ir pui­kia vaiz­duo­te gar­sė­jan­tiems vel­sie­čiams pri­klau­so ir ke­li di­džiau­si pa­sau­lio iš­ra­di­mai. Svon­sy­je gi­męs Wil­lia­mas Gro­ve­‘as su­kū­rė gal­va­ni­nį ele­men­tą, ku­ris šian­dien nau­do­ja­mas NA­SA erd­vė­lai­vių „A­pol­lo“ ir „Shutt­le“ prog­ra­mo­se, o La­ne­ly­je įsi­kū­ru­sio­je alaus da­ryk­lo­je „Fe­lin­foel Bre­we­ry“ iš­ras­ta že­miš­kes­nė nau­jo­vė – skar­di­nė­se lai­ko­mas alus.

Kar­di­fo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius se­ras Mar­ti­nas Evan­sas lai­mė­jo No­be­lio pre­mi­ją už tai, kad 1981 me­tais emb­rio­nuo­se at­ra­do ka­mie­ni­nes ląs­te­les.

Dak­ta­ras Ly­nas Evan­sas va­do­vau­ja Eu­ro­pos bran­duo­li­nių ty­ri­mų or­ga­ni­za­ci­jos (CERN) vyk­do­mam Di­džio­jo had­ro­nų grei­tin­tu­vo (Lar­ge Had­ron Collider) pro­jek­tui.

* Kar­di­fo uni­ver­si­te­tas gar­sė­ja de­men­ci­jos ty­ri­mais. Šiuo me­tu čia pra­de­da­ma di­džiau­sia pa­sau­ly­je aka­de­mi­nė Alz­hei­me­rio li­gos stu­di­ja, kur da­ly­vaus dau­giau nei vie­nas mi­li­jo­nas žmo­nių iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių.

Snoudonas Kambrijos kalnuose - aukščiausia Velso viršukalnė (1038 m). Į jį nesunkiai galima užkopti pėsčiomis arba važiuoti siauruoju geležinkeliu.

* Svon­sio uni­ver­si­te­to in­ži­ne­ri­jos eks­per­tai be­veik bai­gė su­kons­truo­ti grei­čiau­sią pa­sau­ly­je reak­ty­vi­nį au­to­mo­bi­lį „Blood­hound Su­per­so­nic”.

Ar ži­no­te, kad

* Aukš­čiau­sias Že­mės kal­nas (8848 m), esan­tis Hi­ma­la­jų kal­ny­ne, 1865 me­tais Ka­ra­liš­ko­sios geog­ra­fi­jos ta­ry­bos spren­di­mu bu­vo pa­va­din­tas Eve­res­tu vel­sie­čio se­ro Geor­ge­‘o Eve­res­to, ki­lu­sio iš Gvern­va­lio (Bre­kon­šy­ro gra­fys­tė) gar­bei. Jis bu­vo vie­nas pir­mų­jų kal­no ty­ri­nė­to­jų.

* Vel­se yra ke­tu­ris­kart dau­giau avių nei pa­čių vel­sie­čių.

* Vel­so šū­kis „Cym­ru am byth“ reiš­kia „Vel­sas am­ži­nai“.

* Vel­so him­nas „Hen Wlad Fy Nha­dau" reiš­kia „Ma­no tė­vų že­mė“.

* Ke­lio­nių va­do­vo „Rough Gui­des“ skai­ty­to­jai 2014 me­tais Vel­są iš­rin­ko vie­nu iš pen­kių lan­ko­miau­sių vie­tų pa­sau­ly­je. Vel­so pa­kran­tės ta­kas yra vie­nin­te­lis iš­ti­si­nis pa­jū­rio marš­ru­tas, 1400 km nu­sid­rie­kęs per vi­są kraš­tą, o Go­ve­rio pu­sia­sa­lis bu­vo pir­mo­ji Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės vie­to­vė, pri­skir­ta prie iš­skir­ti­nio gam­tos gro­žio vie­tų. Pu­sia­sa­lio Ro­si­lio pa­plū­di­mys ver­ti­na­mas kaip vie­nas iš de­šim­ties ge­riau­sių pa­plū­di­mių pa­sau­ly­je ir yra pats įspū­din­giau­sias Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pa­plū­di­mys Va­di­na­ma­sis coasteering spor­tas, api­man­tis plau­ki­mą, al­pi­niz­mą ir nar­dy­mą ap­si­ren­gus na­ro kos­tiu­mu, gel­bė­ji­mo lie­me­ne ir šal­mu, bu­vo iš­ras­tas bū­tent Vel­se.

* Vel­se su­kur­tas di­džiau­sias Eu­ro­po­je vė­jo jė­gai­nių par­kas jū­ro­je.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Vie­nuo­lik­tą kar­tą is­to­ri­jo­je ir šeš­tą kar­tą iš ei­lės Vil­niaus „Žal­gi­ris“ iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) tau­rę. Fi­na­le Klai­pė­do­je vil­nie­čiai 2:0 privertė pa­si­duo­ti Ma­ri­jam­po­lės [...]
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te šeš­ta­die­nį at­vy­ko į Ka­na­dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos pro­vin­ci­ją aš­tuo­nias die­nas truk­sian­čio vi­zi­to; jie ap­lan­kys įspū­din­gas gamtos vie­tas ir [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami