Veisiejai: kur jotvingių darniai su gamta gyventa

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2015-06-25 06:00
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2015-06-25 06:00
Iš paukščio skrydžio dar akivaizdžiau, kad Veisiejai - ežerynų kraštas. Veisiejų regioninio parko archyvo (Autopilotai.lt) nuotrauka
Jei Vei­sie­jų kraš­to eže­ry­nus esa­te ma­tę, net Bal­to­sios An­čios upe plau­kio­ję, vis tiek čia ver­ta dar kar­tą už­suk­ti, nes ne­se­niai ati­da­ry­tas res­tau­ruo­tas bu­vu­sio dva­ro fly­ge­lis. Ja­me įsi­kū­rė Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tras, kur jums pa­siū­lys daug nau­jų marš­ru­tų akims ir sie­lai pa­ma­lo­nin­ti.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos už­mo­jis nai­kin­ti ne­di­de­lių re­gio­ni­nių par­kų di­rek­ci­jas, o tų te­ri­to­ri­jų prie­žiū­rą pa­ti­kė­ti stam­bes­niems par­kams, at­ro­do vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Ir su­tau­py­ta var­gu ar kas bū­tų, nes tuo­met iš di­des­nių cen­trų tek­tų va­ži­nė­ti ga­na pla­čiai. O gal te­ri­to­ri­jo­se sau­go­mais ob­jek­tais rū­pin­tis ke­ti­na­ma iš ka­bi­ne­tų? Ir kas ki­tas, jei ne tuo­se at­okiuo­se par­kuo­se dir­ban­tys bei gy­ve­nan­tys žmo­nės la­biau už ki­tus pa­žįs­ta ir mėgs­ta tas vie­to­ves. Ar kas su­ge­bė­tų la­biau už juos rū­pin­tis tų vie­to­vių gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­du? Daž­nam jų tos vie­tos yra ne­tgi gim­to­sios. To­kios min­tys ki­lo ap­si­lan­kius Vei­sie­jų re­gio­ni­nia­me par­ke, kai po jį gru­pę sve­čių ly­dė­jo vie­ti­nės dzū­kės - par­ko di­rek­to­rė Li­na Žu­kaus­kie­nė ir vy­riau­sio­ji eko­lo­gė Ir­ma Ma­ciu­le­vi­čie­nė.

Gam­ti­nin­kės džiau­gė­si, kad šie­met prie Snai­gy­no eže­ro ne­to­li Vei­sie­jų pa­sta­ty­tas 15 me­trų aukš­čio apž­val­gos bokš­tas, nuo ku­rio ga­li­ma gro­žė­tis Vei­sie­jų apy­lin­kė­mis, ap­ra­šy­to­mis ir čia gi­mu­sio Si­gi­to Ge­dos, eže­ro ban­go­se ban­dy­ti įžvelg­ti pa­si­vai­de­nan­tį le­gen­di­nį ku­ni­gaikš­tį Snai­gių. "Prie bokš­to įren­gus lan­ky­to­jų skai­čia­vi­mo de­tek­to­rių pa­aiš­kė­jo, kad šie­met per dvi sa­vai­tes į bokš­tą yra už­li­pę 1400 žmo­nių. Tai pats šva­riau­sias iš 37 par­ko eže­rų, - sa­kė L. Žu­kaus­kie­nė. - Ypač eže­rin­ga­me mū­sų kraš­te mėgs­ta lan­ky­tis van­dens tu­riz­mo mė­gė­jai. Tu­ri­me pla­nų iš­va­ly­ti ka­na­lą, jun­gian­tį An­čios eže­rą ir Vai­ne­že­rį, kad bai­da­rė­mis bū­tų ga­li­ma iš Vei­sie­jų mies­te­lio An­čios eže­ru, o pa­skui ka­na­lu at­plauk­ti iki Vai­ne­že­rio, iš­li­pus pa­siž­val­gy­ti po bu­vu­sią Jus­ti­na­vo dva­ro so­dyb­vie­tę."

Kur klū­po Emi­li­ja Pliaterytė

Plau­kiant An­čios eže­ru ir ar­tė­jant mi­nė­to ka­na­lo link, vie­na­me pu­sia­sa­ly­je yra ma­žai ty­ri­nė­ti XVI-XIX am­žių Vai­ne­že­rio gy­ny­bi­niai įtvir­ti­ni­mai. Da­bar iki Vai­ne­že­rio nuo Vei­sie­jų ga­li­ma at­va­žiuo­ti pra­stu kai­mo ke­liu­ku. Jus­ti­na­vos dva­rą, dar va­di­na­mą ir Vai­ne­že­rio dvar­vie­te, me­na se­nos aka­ci­jos, šim­ta­me­čių lie­pų, kle­vų ir skrob­lų alė­ja. Bu­vu­si dvar­vie­tė pa­skelb­ta ker­ti­ne miš­ko bu­vei­ne, dend­ro­lo­gi­nę ver­tę tu­rin­čiu gam­tos pa­vel­do ob­jek­tu. Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jai kar­tu su len­kais iš gre­ti­mo Vyg­rių re­gio­ni­nio par­ko ne­to­lie­se su­lip­dė "tro­be­lių" mo­ly­je be­si­vei­sian­čioms bi­tėms. Per se­ną XVII am­žiaus par­ką tu­ris­tų pa­to­gu­mui nu­ties­tas pa­žin­ti­nis ta­kas. Vai­ne­že­rio dva­ro par­ko ak­cen­tas - šim­ta­me­čių lie­pų, kle­vų ir skrob­lų alė­ja.

Iš dva­ro sta­ti­nių nie­ko ne­iš­li­kę. Vi­du­ry­je dvar­vie­tės pie­ve­lės - po pra­lai­mė­to su­ki­li­mo klū­pan­čios, tar­si at­sis­vei­ki­nan­čios su gy­ve­ni­mu ir tė­vy­ne Emi­li­jos Plia­te­ry­tės skulp­tū­ra (au­to­rius Eval­das Pa­uza). Vai­ne­že­rio ar­ba dar ki­taip va­di­na­mo Jus­ti­na­vo dva­re 1831 me­tų gruo­džio 23 die­ną mi­rė ka­pi­to­nė, pės­ti­nin­kų pul­ko I kuo­pos va­dė, lie­tu­viš­ko­ji Ža­na d'Ark, su­ki­li­mo da­ly­vė gra­fai­tė E. Plia­te­ry­tė. Pa­sa­ko­ja­ma, kad ji su pusb­ro­liu Ce­za­riu Plia­te­riu ir bend­ra­žy­ge Ma­ri­ja Ra­ša­naus­kai­te ban­dė per Už­ne­mu­nę pa­siek­ti Var­šu­vą ir ten to­liau tęs­ti ko­vą. Ėjo miš­kais slaps­ty­da­mie­si, dau­giau­sia nak­ti­mis, ken­tė ba­dą, troš­ku­lį, nuo­var­gį. Kai Emi­li­ją ap­lei­do jė­gos, ant ko­jų at­si­vė­rė žaiz­dos, Ce­za­ris ir Ma­ri­ja nu­ne­šė ją į ei­gu­lio tro­be­lę. Krei­pė­si į ar­ti­miau­sią dva­ri­nin­ką (tuo me­tu Jus­ti­na­vo dva­rą val­dė Ig­no­tas Ab­la­ma­vi­čius), pra­šy­da­mi pri­glaus­ti li­go­nę. Pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­kęs dva­ri­nin­kas gra­fai­tę pri­glau­dė ne­to­li Kap­čia­mies­čio esan­čia­me sa­vo dva­re Vai­ne­že­rio kai­me. Emi­li­ja bu­vo beat­si­gau­nan­ti, ta­čiau, su­ži­no­ju­si, kad su­ki­li­mas ga­lu­ti­nai pra­lai­mė­tas, vėl pa­si­li­go­jo ir mi­rė. Pa­lai­do­ta Kap­čia­mies­čio ka­pi­nė­se, baž­nyt­kai­my­je taip pat jai pa­sta­ty­tas pa­mink­las.

Sau­go­ma ir dzū­kiš­ka tarmė

Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tre ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su kraš­to įdo­my­bė­mis, per au­si­nes pa­sik­lau­sy­ti dzū­kiš­kos šnek­tos. Ypač sma­giai nu­tei­kia iš šių vie­tų ki­lu­sios dzū­kiš­kai kal­ban­čios par­ko di­rek­ci­jos dar­buo­to­jos - L. Žu­kaus­kie­nė ir I. Ma­ciu­le­vi­čie­nė. Ir­ma pri­si­mi­nė, kad nu­vy­kus stu­di­juo­ti į Vil­nių jai dar il­gai ne­ap­si­ver­tė lie­žu­vis Lazdzijų va­din­ti Laz­di­jais.

Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko in­ter­ne­to tink­la­la­py­je pa­skelb­tas net dzū­kiš­kų žo­džių žo­dy­nė­lis, ku­ris bu­vo at­siųs­tas kraš­tie­čių. Jų kol kas 232. Tad jei kas dar me­na, mo­ka ir ži­no ne­už­ra­šy­tų žo­džių, par­ko dar­buo­to­jos pra­šo at­siųs­ti. Tai ir­gi jau sau­go­mi, nyks­tan­tys tau­tos pa­vel­do per­lai. Be to, dzū­kų tar­mė to­kia tur­tin­ga, kad vos ne kiek­vie­nas kai­mas tu­rė­jo ir sa­vi­tų žo­džių. Ko­kius var­to­jo ties Va­rė­na, ne­var­to­jo Vei­sie­juo­se ar­ba Vei­sie­juo­se ži­no­mų ne­bū­na gir­dė­ję aly­tiš­kiai. Lan­ky­to­jams dar­buo­to­jos yra par­en­gu­sios dzū­kiš­kos šnek­tos eg­za­mi­ną. Daug kas ma­no, kad už­ten­ka vie­toj d sa­ky­ti dz, vie­toj t var­to­ti c (tik-cik), ir jau bus dzū­kiš­kai. Ban­dy­kit spė­lio­ti, ką reiš­kia ragočius, pencis, iščiūrkė, špycauka, šmaras, drapiežnas, šniūrauka? Bend­ra­ke­lei­vis že­mai­tis krai­pė gal­vą ir ste­bė­jo­si: "Su­nki ta dzū­kų kal­ba. Nie­kaip ne­ats­pė­čiau." Ka­dan­gi net kai ku­rie iš ki­tų vie­to­vių ki­lę dzū­kai ne­ži­no, in­ter­ne­to pus­la­py­je ir lan­ky­to­jų cen­tre pa­tei­kia­mas ver­ti­mas. Iš­var­dy­ti žo­džiai reiš­kia: kūl­virs­tis, kul­nas, drie­žas, kliz­ma, te­pa­las, už­sis­py­ręs, lie­me­nė.

Dva­re­lis prie Ančios

Iš ki­ta­dos bu­vu­sio pra­šmat­naus, vaiz­din­ga­me An­čios eže­ro pu­sia­sa­ly­je sto­vė­ju­sio Vei­sie­jų dva­ro au­ten­tiš­kas iš­li­kęs tik vie­nas fly­ge­lis. Jį res­tau­ra­vus čia įsi­kū­rė par­ko lan­ky­to­jų cen­tras.

Vei­sie­jų dva­ro užuo­maz­gos sie­kia 1501 me­tus, kai Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Alek­sand­ras šias že­mes pa­do­va­no­jo sa­vo vė­lia­vi­nin­kui Iva­nui Glins­kiui. Dva­ro so­dy­bą (dviaukš­čius rū­mus su dviem šo­ni­niais fly­ge­liais, iš ku­rių vie­nas iš­li­kęs iki šių die­nų) sta­tė My­ko­las Juo­za­pas Ma­sals­kis (1697-1768) - Lie­tu­vos di­dy­sis et­mo­nas. Jo sū­nus - Vil­niaus vys­ku­pas Ig­no­tas Jo­kū­bas Ma­sals­kis (1726–1794). Po M. J. Ma­sals­kio mir­ties dva­rą val­dė Ogins­kiai, vė­liau Žy­nie­vai (Ži­ne­vi­čiai), su ku­riais Ogins­kiai su­si­gi­mi­nia­vo per duk­ters ve­dy­bas. Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro dva­ras bu­vo ap­leis­tas ir su­ny­ko.

Pa­grin­di­niai rū­mai žvel­gė į eže­rą. Da­bar pa­kran­tė­je iš­li­kęs se­nas be­veik 10 ha dva­ro par­kas, ku­rį įkū­rė dar M. J. Ma­sals­kis. Tai vie­nas se­niau­sių par­kų Lie­tu­vo­je. De­ja, po kiek­vie­nos vė­tros iš­virs­ta po me­dį se­no­lį. Par­ko pa­kraš­ty­je 1998 me­tais pa­sta­ty­tas pa­mink­las tarp­tau­ti­nės es­pe­ran­to kal­bos kū­rė­jui Liud­vi­kui Za­men­ho­fui (1859–1917), ku­ris, gy­ven­da­mas Vei­sie­juo­se ir dirb­da­mas čia gy­dy­to­ju, su­kū­rė tarp­tau­ti­nę kal­bą (pa­mink­lo au­to­rius – Ju­lius Na­ru­šis).

Mies­te­ly­je yra ne­ma­žai iš­li­ku­sių žy­dų pa­sta­tų. Juos į Vei­sie­jus ka­dai­se at­si­ve­žė M. J. Ma­sals­kis. XIX am­žiaus an­tro­je pu­sė­je žy­dai su­da­rė 70 proc. apy­lin­kės gy­ven­to­jų. Nuo se­no Vei­sie­jai gar­sė­ja sa­vo tur­gu­mi: prieš 500 me­tų juos reng­ti mies­te­liui bu­vo leis­ta ket­vir­ta­die­niais. "Ket­vir­ta­die­niais jie čia vyks­ta iki šiol. Su žūsiukais, višciukais ir ki­tom kai­mo gė­ry­bėm", - in­tri­ga­vo I. Ma­ciu­le­vie­čie­nė.

At­si­mai­ny­mo atlaidai

Dzū­ki­jos ka­ted­ra – Vei­sie­jų Šv. Jur­gio baž­ny­čia, ku­rios bokš­tas, iš­ki­lęs 35 me­trus, jei nie­kas ne­užs­to­ja, ma­ty­ti 10 km spin­du­liu nuo Vei­sie­jų.

Vei­sie­jų dzū­kai - jot­vin­gių gen­ties pa­li­kuo­nys, miš­kin­go­se vie­to­vė­se nuo se­no su gam­ta der­mė­je gy­ve­nę, iš­sau­go­jo iš kar­tos į kar­tą per­duo­da­mą kul­tū­ri­nį sa­vi­tu­mą. Kas­met pir­mą rugp­jū­čio sek­ma­die­nį Vei­sie­jų baž­ny­čio­je vyks­tan­tys At­si­mai­ny­mo at­lai­dai - iš­skir­ti­nis kul­tū­ros, gy­vo­sios tra­di­ci­jos reiš­ki­nys, at­sklei­džian­tis pa­go­niš­ko­sios ir krikš­čio­niš­ko­sios re­li­gi­jų sin­te­zę. Apie tai by­lo­ja ar­cha­jiš­ka apei­gų pri­gim­tis. At­si­mai­ny­mo at­lai­dai vyks­ta su de­gan­čių žva­kių au­ko­ji­mu, įža­dais (ko nors pra­šant kar­tu ir pa­si­ža­da­ma).

Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tro sten­duo­se ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su šiais pa­pro­čiais, pa­skai­ty­ti už­ra­šy­tus se­no­lių pa­sa­ko­ji­mus: "Man jau se­nų lai­kų mo­čiu­tės pa­sa­kė, kad tu insižadėk At­si­mai­ny­mo at­lai­duo­se, ir tau Dzie­vas visciek pa­dės" (...) "Klau­si, dėl ko uždegc? Tai­gi žva­kės už­de­gi­mas yra šven­tas kap žeg­no­nė. Ug­ne­lė yra šven­ta. Už­de­gi­mas - tai in­tei­ki­mas sa­vo pra­šy­mo."

Be žva­kių, At­si­mai­ny­mo at­lai­duo­se svar­bios ir mal­dos, apie ku­rias Vei­sie­jų mo­čiu­tės sa­kė: "Kiekvienas kap mo­ka, tep pra­šo. Bė­dai pri­spau­dus, tai pra­šai su aša­rom, par­en­ki gra­žiau­sius žodzus, kad jie Dzievo au­sį pa­siek­tų, kad bū­tų nuo širdzies."

At­okio­se kūd­ro­se - ti­kra egzotika

Vei­sie­jų re­gio­ni­nis par­kas įsi­kū­ręs kal­vo­tos Pie­tų Lie­tu­vos aukš­tu­mos ir smė­lin­go­sios Pie­try­čių ly­gu­mos san­dū­ro­je, eže­rin­giau­sio­je Pie­tų Lie­tu­vos aukš­tu­mos da­ly­je. Čia sau­go­mi 37 eže­rai. Di­džiau­si ir gi­liau­si eže­rai - An­čia, Šla­van­tas, Snai­gy­nas, Ver­ni­jis, Vil­ki­nys. Miš­kai uži­ma 51 proc. par­ko te­ri­to­ri­jos. Tad va­sa­rą čia ti­kras ro­jus tu­ris­tams. Re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tre mo­der­nus že­mė­la­pis pa­tei­kia dau­gy­bę ga­li­my­bių eže­ry­nus ap­ke­liau­ti pės­čio­mis, dvi­ra­čiais, au­to­mo­bi­liais, nu­brė­žia marš­ru­tus, kaip ga­li­ma iš­kart ke­lis su­si­sie­kian­čius eže­rus perp­lauk­ti.

Kas ne­pa­tin­gės apei­ti at­okias kūd­ras, šla­pias pie­vas, iš­vys eg­zo­tiš­kų au­ga­lų ir ne­ma­ty­tos gy­vū­ni­jos. Nuo žmo­nių gy­ve­na­mų­jų vie­tų nu­to­lu­sio­se ba­lu­tė­se prieš sau­lu­tę kar­tais kai­ti­na­si ba­li­niai vėž­liai, dzū­kų ge­le­ži­nė­mis var­lė­mis va­di­na­mi. To­kie ba­lų gra­žuo­liai ap­tin­ka­mi tik Pie­tų Lie­tu­vo­je. Per­nai į Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko kūd­ras bu­vo pa­leis­ta ne­ma­žai Kau­no zoo­lo­gi­jos so­do in­ku­ba­to­riu­je iš­pe­rin­tų vėž­liu­kų. Kaip pa­ti­ki­no I. Ma­ciu­le­vi­čie­nė, jie pui­kiai čia pri­ta­po. O ir bu­vei­nių jiems par­ūpin­ta - pa­ša­lin­ti krū­mai ba­lų pa­kran­tė­se, kad at­ėjus lai­kui vėž­lie­nės ga­lė­tų iš­lip­ti į kran­tą ir ke­liau­ti į smė­lė­tas vie­tas kiau­ši­nių dė­ti. Nuo pa­ukš­čių, la­pių ir ki­to­kių plėš­rū­nų jų dė­tis sau­gan­ti ir apt­va­rus da­ran­ti I. Ma­ciu­le­vi­čie­nė moks­lei­vių pra­min­ta dar ir var­lių ka­ra­lie­ne. Ji ži­no kiek­vie­ną kūd­rą, ku­rio­je gy­ve­na la­bai re­tos eu­ro­pi­nės med­var­lės. Sa­ko, jų "gies­mes" ga­li­ma už ke­lių ki­lo­me­trų gir­dė­ti.

Šios ma­žy­tės, lip­nio­mis ko­jy­tė­mis me­džiais su­ge­ban­čios lai­pio­ti var­lės ga­na re­tos Lie­tu­vo­je, iš vi­so jų ga­li bū­ti tik apie 2000. Dau­giau­sia jų ap­tin­ka­ma Dzū­ki­jo­je. Prie Kap­čia­mies­čio, Šla­van­tė­lio, Liū­ne­lio tar­pue­že­ry­je ras­tos ne­ma­žos bend­ruo­me­nės. Re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jai pa­si­rū­pi­no jų bu­vei­nė­mis, su­tvar­kė ba­las, iš­kir­to jas stel­bian­čius krū­my­nus. Eu­ro­pi­nė med­var­lė – vie­nas re­gio­ni­nio par­ko sim­bo­lių.

Pel­kė­tas pie­vas, šla­pias miš­kų aikš­te­les mėgs­ta re­tas, į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tas ge­guž­rai­bi­nių au­ga­lų gen­ties at­sto­vas - kva­pu­sis plau­re­tis. Vei­sie­jų re­gio­ni­nia­me par­ke sau­go­ma vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je šio re­lik­ti­nio au­ga­lo po­pu­lia­ci­ja. "Mū­sų oras - pats šva­riau­sias Lie­tu­vo­je, nes ne­tu­ri­me jo­kios pra­mo­nės, - sa­kė L. Žu­kaus­kie­nė. - Tad sve­čius va­ro­me pės­čius ar va­žiuo­tus kuo dau­giau gam­to­je bū­ti, to oro įkvėp­ti."

O kai va­žiuo­si­te plen­tu Lei­pa­lin­gis-Kap­čia­mies­tis, li­kus ko­kiems 3 km iki Kap­čia­mies­čio, pri­va­žiuo­si­te se­no au­ten­tiš­ko ak­me­nų grin­di­nio (bru­ko) at­kar­pą. Jis bu­vo nu­ties­tas XIX am­žiu­je. "Vai­ruo­to­jai kar­tais pik­ti­na­si, kad juos čia kra­to. Ta­čiau tai tik ke­li šim­tai me­trų. Ką tai reiš­kia? Bet yra ga­li­my­bė pa­jus­ti, kaip va­ži­nė­ta anks­čiau. Da­bar tai jau sau­go­mas ob­jek­tas, nie­kas jo as­fal­tu ne­už­pils. Au­to­mo­bi­lių ke­lei­viams pa­tar­čiau iš­lip­ti ir pės­čio­mis šią at­kar­pą pe­rei­ti. Tai ke­lias, ku­riuo ka­dai­se Žy­gi­man­tas Au­gus­tas sa­vo my­li­mo­sios Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės kars­tą iš Kro­ku­vos į Vil­nių ly­dė­jo. Ta­da dar net šio bru­ko ne­bu­vo", - aiš­ki­no L. Žu­kaus­kie­nė.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Darius  90.143.102.73 2015-11-01 19:50:01
Pritariu Simai,tikrai grazus krastas,dauk vasaru ten praleista prie Slavanto azaro:)
1 0  Netinkamas komentaras
Sima  84.55.40.28 2015-06-25 14:03:53
Nuostabus šitas kraštas. Saugoti, puoselėti ir tausoti jį reikia. Manau niekas to geriau nepadarys, kaip jame gimę ir augę, ir šiuo kraštu besirūpinantys žmonės. Kaip sako: dzūkas tau širdzį atiduos. O dėl savo krašto tai tikrai :) Mano tėvai jame gimė ir užaugo, tėvukas pačiuose Veisiejuose, mamytė - Kapčiamiestyje. Močiutė Veisiejuose gyveno prie pat kapinių, išeini į kiemą ir čia pat kapinių tvora, už kurios pirmas kapas senelio, man kaip vaikui tai atrodė baisu. Tėvukas galėdavo valandų valandas pasakoti, kokiam ežeri kokios žuvys (unguriai, lynai, mekšrai), kur šamų slėptuvė, surasdavo šalcinį in ažarų bėgantį, plaukiant valtimi pririšdavo mane už kojos, kad neinpultau ažaran :))) O kur dar grybai, uogos... Jis sakydavo: "noriu sugrįžti in Veisiejus, pragyvenčiau iš miškų ir ažarų, kaip mano proseneliai, seneliai ir tėvai gyveno". Manau į šį Dievo palytėtą kraštą dar ne vienas norėtų sugrįšti.
9 0  Netinkamas komentaras
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ti­ki­ma­si, jog jau ki­tais me­tais Lie­tu­vo­je bus įreng­ta kro­vi­ni­nėms trans­por­to prie­mo­nėms skir­tos ypač sau­gios sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.
Vis dau­giau lie­tu­vių ryž­ta­si nuo­sa­vą au­to­mo­bi­lį įsi­gy­ti li­zin­gu. Li­zin­gu per­kan­čių nau­do­tus au­to­mo­bi­lius tur­gu­je ar iš­si­rink­tus in­ter­ne­to skel­bi­mų sve­tai­nė­se gy­ven­to­jų skaičius kas­met au­ga.
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami