TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Vėjo malūnai Aukštaitijos lygumose

2008 02 22 0:00
Kupiškio malūnas, kaip ir daugelis vėjo malūnų Lietuvoje, šiuo metu stovi be sparnų ir be darbo.
Andriaus Repšio nuotrauka

Nebūtina vykti į Daniją ar Olandiją, kad pasigrožėtum šių šalių simboliais tapusiais vėjo malūnais - jų pakanka ir vėjuotame Panevėžio krašte.

Neužmatomose lygumose įsikūrę Panevėžio krašto žmonės, atskirti nuo jūros, neturintys nei ežerų, nei kalvų, bėgant amžiams savąjį peizažą išpuošė vėjo malūnais. Šitaip pabrėžiama, kad vėjiniai malūnai - vėjų gairinamų Aukštaitijos lygumų išskirtinis bruožas. Be to, derlingose Pasvalio, Biržų, iš dalies ir Panevėžio žemėse malūnai buvo renčiami, nes čia išaugdavo gausus javų derlius. Negi danginsies kur nors į tolybes su pilnais vežimais grūdų, kai juos miltais galima paversti čia pat?

Neužgožė grožio

Prisimenama, kad kai kuriuose šiaurės Aukštaitijos kaimuose stovėdavę po vieną du malūnus, o kiek didesniuose miesteliuose jiems suskaičiuoti nepakakdavo ir vienos rankos pirštų. Kalbama, kad Panevėžys praėjusio ir užpraėjusio amžių sandūroje turėjęs penkis ar net devynis malūnus, esą didžiosiomis miesto gatvėmis vos spėdavę prasilenkti grūdus ir miltus vežantys vežimai.

Kad Panevėžys - malūnų miestas, įsitikins bet kas, kam teks į šį miestą įvažiuoti iš Vilniaus ir Kauno. Ties miesto riba akį patraukia du buvę vėjiniai malūnai. Tiesa, jie be svarbiausio atributo - sparnų, tačiau vis tiek neabejotinai įdomi miesto architektūros detalė, kurios dar neužgožė vienas po kito mieste dygstantys plieno ir stiklo konstrukcijų pastatai.

Pasupk mane

Įvertinęs malūnų miesto tradicijas, Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras (PATIC) jau kelerius metus kviečia žmones važiuoti maršrutu, romantiškai pavadintu "Pasupk mane ant malūno sparnų", kuris skirtas aplankyti apskrityje esančius malūnus. Neslepiama apmaudo, kad iš kitados statytų malūnų išliko nedaugelis, dažnai rasi tik malūnų liekanų. Tačiau griuvenos, kad ir kokios jos kartais vaizdingos ir įdomios, į maršrutą neįtrauktos.

Šiuo metu Panevėžį reprezentuoja, kaip teigiama, buvęs vienintelis mechaninis malūnas Baltijos šalyse, dabar tapęs "Romantic" viešbučiu. Architektūros paminklo statusą turėjusiame malūne įrengiant viešbutį, liko daug autentiškos statybos detalių, sukuriančių užpraėjusio amžiaus dvasią. Malūnų maršrutą parengusi PATIC direktorė Daiva Tankūnaitė pabrėžia, kad susidomėję malūnais jų lankytojai čia įkurtame viešbutyje gali baigti savo kelionę ir gauti puikią nakvynę.

Audimas nebeįkandamas

Senuoju Kėdainių keliu nuvažiavus nuo Panevėžio daugiau nei 10 kilometrų, Stultiškiuose, šalia Upytės, pasitiks vėjo malūnas-linų muziejus. Šiam medinukui neleista sunykti, o jo viduje užklydėlis pamato, kaip atrodo Lietuvoje vis rečiau auginami linai. Ir ne tik pamato. Čia pasakojamas lino gyvenimas, jo atsiradimas, virtimas drabužėliu kūdikiui ir įkapėmis išeinančiajam. Be to, lino muziejuje sukauptais specialiais įnagiais siūloma linus brukti, šukuoti, verpti. O šit drobės skiautės išsiausti nepavyksta - močiučių naudotos audimo staklės nepaklūsta, pernelyg sudėtingos.

Pamatyti, kaip buvo malami grūdai, Stultiškių malūne nepavyks, tačiau tam reikalingi mechanizmai puikiausiai išsilaikė gretimame Radviliškio rajone esančiame Kleboniškių kaimo malūne. Pasirodo, šis malūnas yra olandiško pavyzdžio, mat XIX a. tokie pat malūnai buvo statomi ir vėjuotoje Olandijoje.

Tik reginiais sotus nebūsi

Kleboniškių malūnas turi grąžulu sukiojamą kepurę. Jis yra trijų aukštų, o kiekviename aukšte išdėstyti sudėtingi malimo mechanizmai. Prieš pradedant malti, šio malūno kepurė būdavo pasukama prieš vėją, ir malūnininkas pamažu iš bertuvės grūdus pildavo į akmenines girnas. Ilgai neveikęs, niokotas malūnas atgijo lygiai prieš 10 metų, čia buvo sumaltas maišas miltų iš 1998 metų grūdų derliaus.

Lankant malūnus tik vaizdais sotus nebūsi, tad ne prošal apsilankyti netoli Kleboniškių esančiame Šeduvos malūne. Jis gana šiuolaikiškas, tačiau nepraradęs praėjusių šimtmečių dvasios. Papietauti galima ir Pasvalio rajone esančiame Balsių vandens malūne, viename seniausių Lietuvoje, pripažintame istoriniu paminklu.

Pačių kepta latviška duona

Važiuojant malūnų maršrutu, kviečiama aplankyti Subačiuje, esančiame ties Panevėžio ir Kupiškio rajono sandūra, pastatytą vadinamąjį magaziną. Carų valdomoje Lietuvoje magazinai buvo statomi valstybės rezervo grūdams kaupti. Per badmetį ar kitą stichiją iš magazinuose sukauptų grūdų buvo manyta kepti duoną. Dabar Subačiaus magazinas tuščias, ir kad būtų apsaugotas nuo šių dienų stichijų, jo langai užkalti kartonu, išpaišytu spalvingais vaikų piešiniais. Dar vienas valstybės rezervo sandėlis buvo pastatytas Salamiestyje, esančiame taip pat Kupiškio rajone. Dabar likę tik šio statinio griuvėsiai. Pačiame Kupiškyje yra trys malūnai, deja, nė vienas neveikia.

Nuo Kupiškio pasukus pro Vabalninką, nebetoli ir užsienis - Latvija. Kadangi dabar pasienyje stoviniuoti nebetenka, netrunkama privažiuoti malūną, esantį prieš Bauskę. Jis bemaž niekuo nesiskiria nuo lietuviškų malūnų, o ypatingas tuo, kad jame latvės moko išsikepti duonos ir leidžia tai padaryti patiems. Malonumas - neabejotinas ir lauktuvė puiki - paties kepta latviška duona.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"