Vėl norėčiau sugrįžti į Žydrąją pakrantę

LŽ 2011-07-08 00:00
2011-07-08 00:00
Tarsi burtininko ranka pažėrė laivelių. Algio Palionio nuotrauka
Dau­ge­lis lie­tu­vių at­os­to­goms ren­ka­si to­li­mus kraš­tus ir sa­las. Ta­čiau ir Se­no­jo­je Eu­ro­po­je aps­tu vie­tų, ku­rias pa­ma­tęs ne­už­mir­ši.

Ir kai palypėjęs į kalną dar keletą pakopų pagaliau atsisukau - kurį laiką nei fotografuoti, nei filmuoti nesiryžau. Tiesiog stovėjau uolos viršūnėje įrengtoje aikštelėje ir alpėjau nuo atsivėrusio vaizdo. Ten apačioje pro pušų šakas gal už kokių 150 metrų įlankoje saulės spinduliuose raibuliavo Viduržemio jūra. Žvilgsniui kylant link horizonto, jos saulės zuikučiai peraugo į žydrynę, kurios tolumoje lyg sapne lėtai slinko baltos burės. Staiga dešinėje iš už iškyšulio į įlanką tarsi burtininko ranka pažėrė spalvotų laivelių ir jie ėmė siūte siūti po įlanką. Kiek paišdykavę ir tarsi suardę tvyrojusį pasakišką gamtos paveikslą laiveliai dingo už iškyšulio. Stovėjau ir aiškiai suvokiau, kad tai vieta, kur ilsisi siela, kad tai dar vienas peizažas, kuris bus išsaugotas atminties kolekcijoje kartu su gražiausiais vaizdais iš Meksikos, Kubos, Tailando, Indijos ir Kenijos, Čekijos ir Lenkijos, Gruzijos, Venesuelos bei daugelio kitų šalių ir, žinoma, brangios Lietuvos. O šio puikaus paveikslo pavadinimas lai būna "Rytas pakrantėje prie Lloret de Mar". Taip vadinasi vienas Ispanijos Kosta Bravos įlankos kurortų, nuo kurio ir prasidėjo "Tez Tour" kelionių organizatoriaus siūlomas naujas pažintinis turas "Viduržemio jūros legendos".

Būna, kad prisiskaitai ir prisižiūri nuotraukų bei televizijoje filmuotos medžiagos apie vieną ar kitą visame pasaulyje pripažintą kūrinį, o išvydęs imi ir nusivili (gal persisotinta?). Bet to nepasakysi išvydęs Barselonoje garsiojo ispano architekto Antonio Gaudi kūrybą. Vien tik sukūręs vieną savo paskutiniųjų "kūdikių" - Šv. Šeimos bažnyčią (nors jam gyvam esant ir neužbaigtą), šis Dievo apdovanotas talentu ispanas įsiliejo į garsiausių pasaulio visų laikų architektų gretas. Likimo ironija - A.Gaudi mirė skubėdamas į savo šedevro statybą, jį partrenkė tramvajus. Žmonijai liko jo darbai Barselonoje - suprojektuotas Guelio parkas, Paseig de Gracios gatvė ir daug turtingų ispanų užsakymu pastatytų namų. Visi jie puikiai įsilieja į bendrą Ispanijos sostinės panoramą, ją gali išvysti atsidūręs Montjuik kalno viršūnėje.

Šios pirmosios ekskursijos - Viduržemių jūros legendos finalas - vakarinis "dainuojančių fontanų" šou. Tai pasakiškas vandens ir muzikos šokis senojoje Barselonoje. Tūkstančiai žmonių sustoję aplink juos, susėdę parke gėrėjosi ir viską pamiršę aikčiojo kartu su kiekvienu nauju fontanų vandens pliūpsniu ir šviesos pasikeitimu bei lingavo į skambančios muzikos taktą. Mačiau, kaip šalia stovėjusi gražiai pražilusi dama paslapčia nubraukė ašarą... Ant Barselonos pamažu slinko vakaras.

Atrodo, kad Vilniaus Lukiškių aikštėje vietoj siūlomų variantų geriau tiktų gal ir ne toks galingas kaip Barselonoje (3200 vandens purkštukų!), bet savas "dainuojantis" Vilniaus fontanas. Būtų, kaip sakoma, atgaiva ir kūnui, ir sielai. Net ir pavadinimas "Laisvė" labai tiktų. Taigi pamąstykime.

Kitą rytą važiuojame toliau - iš Ispanijos patraukiame į Prancūziją susipažinti su garsiąja Žydrąja pakrante. Beje, ji taip vadinama ne todėl, kad... o todėl, kad ir kur važiavome, kad ir kaip žiūrėjome, Viduržemio jūra skaisčiai saulutei šviečiant visada buvo žydra.

Važiuodami į Nicą pakeliui užsukame į dar Romos legionierių statytą miestą Narboną. Jame, panašiai kaip ir bet kuriame Meksikos miestelyje, pagrindinis turistų lankomas objektas - bažnyčia. Narbone tai XIII amžiuje pastatyta bažnyčia. Ji - garsiausia Europoje neužbaigta katedra, nes statinys atsirėmė į miesto sienos vartus, kurių buvo nutarta negriauti. O viduje visus sužavėjo ant sienos sumontuoti didžiuliai vargonai. Pasiknaisiojau atmintyje, bet panašių kurioje nors anksčiau lankytoje šalyje neteko matyti. Galėjome dar užsukti ir į siauroje gatvelėje įsikūrusį Arklio bei kalvio muziejų. Jo šeimininkas, stovėdamas tarpduryje, prancūziškai kvietė į vidų, bet... Karas karu, ekskursijos ekskursijomis, o pietų metas - šventas dalykas, ir visi puolė į artimiausią kavinukę. Ech, būtų gyvas d'Artanjanas - atsirūgtų visiems!

Nica. Gražus senoviška ir šiuolaikiška architektūra išsiskiriantis miestas, irgi su gal ne tokiais galingais, bet savais fontanais, naktį šviečiančiomis besikeičiančiomis spalvomis skulptūromis ant aukštų kolonų, įspūdingu Anglų bulvaru, po miestą kursuojančiu moderniu tramvajumi (visai tiktų toks ir Vilniui), su iš tolo matoma didžiule "skulptūra" žmogaus galva, kur arčiau privažiavus pasirodo esanti miesto biblioteka, taip pat su savo gerai įrengtais paplūdimiais prie žydro vandens. Beje, XIX amžiaus pirmoje pusėje į paplūdimius žmonės eidavo apsirengę, nes tada degintis saulėje, keisti odos spalvą buvo tiesiog nepriimta, ir tik garsioji Koko Šanel 1920 metais "įvedė į madą" saulės įdegį. Nica po Spalio revoliucijos Rusijoje buvo tapusi baltagvardiečių ir rusų turtuolių prieglobsčiu. 1920 metų surašymo duomenimis, 25 proc. Nicos gyventojų buvo rusai. Tai jų nuopelnas, kad Nicoje taksistai ir šiandien nelabai mėgsta taksometrus.

Iš Nicos mūsų autobusas riedėjo į kaimelį Eze, įsikūrusį aukštai kalnuose. Jo siauros gatvelės, kylančios iki pat kalno viršūnės, aibė mažyčių parduotuvikių ir dailininkų bei kitų amatininkų saloniukų, kavinukių ir restoraniukų (kad ir su dviem staliukais) ir vėl nuostabūs atsiveriantys vaizdai jūros link. Dienos čia per maža. Drąsiai galima būtų "relaksuoti" šiame Eze ir kokią savaitėlę, taip nusprendėme su bičiuliu Romu gurkšnodami vėsų prancūzišką vyną. Tą, matyt, kažkada puikiai suprato ir garsusis Nyčė, kuris čia filosofavo ne vienus metus.

Paskui atėjo laikas ir Kanams, Monakui, šoktelėjome ir į netoliese esantį San Remo, kur vyksta garsieji estrados dainininkų ir dainų konkursai. Stovėjau prieš kino teatrą "Ariston" ir mėginau prisiminti, kada pirmąkart apie jį išgirdau. Jaunystėje dar tarybiniais laikais mūsuose italų estrada prasibraudavo į radijo eterį, kartais patransliuodavo jų žvaigždes Centrinė TV iš Maskvos, na, ir vienas kitas turėjo tik jam žinomais keliais gautą vinilinę plokštelę ar net visas dvi. O dabar kaip niekur nieko stoviu prieš "Ariston" ir bent mintyse mėginu užplėšt jaunystės laikų melodiją. Prisidainavęs patraukiau prie jūros. Vanduo itališkoje Viduržemio jūroje buvo šiltesnis nei Ispanijoje. Gal todėl čia tokios gražios melodijos ir gimsta.

Kanuose, vos tik priartėjome prie Kino festivalių rūmų, padaręs keletą fotokadrų prie garsiojo raudonojo kilimo puoliau Žvaigždžių alėjoje ieškoti mielosios Sofi Loren įspausto delniuko bronzoje. Mes bitlų laikais su klasės draugu Vytu taip pat brazdinome gitaromis ir abu iki ausų buvome "įsikliopinę" šią italų gražuolę. O dabar aš, jau pražilusiais smilkiniais, priklaupęs ant kelio žiūrėjau į dailų moteriškos rankutės įspaudą. Reikės kada nors sutikus savo jaunystės draugą pasigirti ir papasakoti. Kaip ir apie puikią Kruazet krantinę, kur per festivalius sukinėjasi garsiausios kino žvaigždės.

Monakas - miestas, įsikūręs ant uolos, mums prieš akis tiesiog išdygo netikėtai, kai autobusas išniro iš už posūkio. Visi net aiktelėjo. Ir buvo dėl ko. Senovine ir šiuolaikiška architektūra aplipusi didžiulė uola ir buvo viena mažiausių Europos kunigaikštysčių. Su savo Katedra, Kunigaikščių rūmais ir egzotišku sodu, senovinėmis patrankomis ir uniformuotais sargybiniais, su apačioje pakrantėje įrengtomis prieplaukomis ir gausybe įvairių jachtų bei katerių. Taaaip, gražiai gyventi neuždrausi.

O pamėginti gražiai pagyventi nutarėme patraukę į netoliese esantį Monte Karlo kazino. Įėjimas - 10 eurų, dar dešimt už du ruletės žetonus ir pirmyn tuštinti kazino aruodų. Beje, kad ir kaip gudrausi, bet foto ir vaizdo aparatūrą teks palikti saugykloje. Taigi, iš mūsų grupės 41 būsimas "turtuolis" išbandęs savo laimę paliko po 20 eurų ir tik Julijai vienas iš dviejų žetonų, pastatytas ant gimimo dienos skaičiaus, suteikė begalę džiaugsmo (vakare ir jos bičiuliams) - ji laimėjo 175 eurus. Taigi, nevalia pamiršti savo gimtadienio net ir užsukus į kazino!

Kai lėktuvas iš Barselonos oro uosto pakyla ir pasuka Vilniaus link, nejučia klausiu pats savęs, ar norėčiau vėl sugrįžti į jau matytas vietas. Visada stengdavausi to nedaryti, nes dar tiek daug nematytų šalių ir puikių vietų, o gyvenimas nėra begalinis. Bet šį kartą teko sau nusileisti - į Žydrąją pakrantę tikrai verta sugrįžti.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
k  84.32.204.95 2013-03-26 16:03:06
blatj kas per persona su ciek pinigu eik tu nachui
2 0  Netinkamas komentaras
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Ki­ni­jos kom­pa­ni­ja „Nex­tEV“ ku­ria elek­tri­nę su­per­ma­ši­ną, ku­ri, por­ta­lo elec­trec.co tei­gi­mu, gal­būt at­ei­ty­je da­ly­vaus su­pe­re­lek­tro­mo­bi­lių „Formula E“ var­žy­bo­se.
Jau­niau­si vai­ruo­to­jai pa­si­žy­mi ne tik ne­pa­ma­tuo­tai drą­siu el­ge­siu ke­ly­je, bet ir itin di­de­liu iš­sib­laš­ky­mu. Nors jau­ni žmo­nės Eu­ro­po­je pa­ti­ria di­džiau­sią ri­zi­ką žū­ti eismo įvy­ky­je, aiš­kė­ja, [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami