TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Velykos Ispanijoje užburia procesijomis

2010 04 02 0:00
Velykų ryto eitynės Mursijoje.
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Kaip Velykos Lietuvoje neįsivaizduojamos be margučių, taip Ispanijoje - be didžiulių, viduramžius primenančių Velykų procesijų miestų ir miestelių gatvėmis.

Sunku būnant Lietuvoje įsivaizduoti, kad tuo metu, kai mes sunkiai vaduojamės iš žiemos snaudulio, pietų Ispanijoje, kur labiausiai paplitusios Velykų procesijos, temperatūra tokia, kaip pas mus vasaromis - kai kur dienomis pakyla net iki 20-25 laipsnių šilumos.

Didžioji savaitė.

Semana Santa (Šventoji savaitė) - taip Velykų savaitę vadina ispanai. Tai didžiausia ir bene svarbiausia visuose miestuose bei miesteliuose minima šventė jų kalendoriuje. Ir tai nenuostabu, nes Ispanijoje net 99 proc. gyventojų išpažįsta katalikų tikėjimą. Katalikų bažnyčios įtaka čia stipri nuo pat viduramžių, o dar labiau sustiprėjo Franko diktatūros laikotarpiu (1939-1975 m.), kai Bažnyčia tapo vienu iš frankistinės valdžios ramsčių. Tuomet ir įsigalėjo šiuo metu tūkstančių turistų dėmesį traukiančios Velykų savaitės eitynės. Jos labiausiai paplitusios Andalūzijos, Mursijos provincijose.

Tradicijos - iš senovės

Ispanų Velykų procesijos yra savotiška religijos viešinimo forma, besitęsianti nuo viduramžių, o jos užuomazgų reikėtų ieškoti gal net Antikoje. Pietinė bei pietrytinė dabartinės Ispanijos dalis prieš daugelį šimtmečių buvo neatskiriama Romos imperijos dalis. Būtent tuomet susiformavo triumfo eitynių tradicija. Įsigalėjus krikščionybei ši tradicija transformavosi. Viduramžiais ji buvo skirta religinėms-politinėms pozicijoms išreikšti, o dabar yra tiesiog džiugi katalikiška šventė. Tuo džiaugsmu ispanai dalijasi ne tik tarpusavyje, bet apdalija ir visus atvykusiuosius.

Iš praėjusių amžių yra atkeliavę ir eitynių dalyvių apdarai, primenantys buvusių vienuolių ordinų abitus, religinių brolijų apdarus. Kažkada šiose eitynėse dalyvaudavę įvairių socialinių sluoksnių žmonės turėjo savo konkrečią vietą procesijoje, dabar tokių nuostatų jau nesilaikoma. Tačiau iš tėvų ar senelių paveldėta teisė dalyvauti tokioje procesijoje yra laikoma didele garbe. "Senelis pasakojo, kad jis dalyvaudamas procesijose nešdavo altorių. Tą darė mano tėtis, o dabar tai darau ir aš. Jei kada negaliu, mane pakeičia jaunesnysis brolis", - pasakojo vienas jaunas ispanas.

Palmių sekmadienis

Nedideliame Mursijos regiono Lorca mieste tokios eitynės prasideda dar prieš Didžiąją savaitę ir yra sutapatinamos su miesto švente. Eitynėmis ne tik atiduodama duoklė katalikybei, bet ir prisimenama miesto istorija nuo pat Romos imperijos laikų. Pagrindinėmis miesto gatvėmis žygiuoja romėnų karių uniformomis pasipuošę pučiamųjų orkestrai, ant žirgų joja ar vežimaičiais važiuoja karvedžiai.

Tuo tarpu pačioje Mursijoje, kuri yra maždaug Kauno dydžio miestas Ispanijos pietrytinėje dalyje, galintis didžiuotis savo XIV amžiuje statyta Šv. Marijos katedra, tradicijos kiek kitokios. Čia didžiausias dėmesys skiriamas Didžiosios savaitės eitynėms. Svarbiausia jų vieta tampa priešais katedrą plytinti aikštė. Eitynės prasideda Verbų sekmadienį, kuris Ispanijoje vadinamas Palmių sekmadieniu. Šią dieną procesijose, kuriomis minimas Kristaus įžengimas į Jeruzalę, dalyvauja ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Visi jie rankose neša bažnyčiose pašventintas palmių ar alyvų šakeles. Prie katedros procesijomis jie traukia iš įvairių Mursijos bažnyčių specialiai parinktomis gatvėmis. Bet koks eismas jomis tuo metu būna sustabdomas.

Mursijoje Palmių sekmadienis kuklus, palyginti su eitynėmis Didįjį penktadienį, Didįjį šeštadienį ar per pačias Velykas. Būtent tomis dienomis į šį miestą suguža daugybė turistų tiek iš pačios Ispanijos, tiek iš užsienio. Visi vieno ir to paties - pasižiūrėti Velykų procesijų. Iš to ispanai išmoko "pasidaryti pinigą". Prie pagrindinių gatvių, kuriomis traukia procesijos dalyviai, sustatomos tribūnos. Norintieji iš jų stebėti eiseną turi nusipirkti nuo 5 iki 20 eurų kainuojantį bilietą. Tokios pačios tribūnos sustatomos ir aikštėje priešais katedrą. Tačiau pasižiūrėti procesijų galima ir stovint, tuomet tai nieko nekainuos. Tokių stovinčiųjų gatvių pakraščiuose - net daugiau nei sėdinčiųjų.

Trys dienos eitynių

Ankstyvas penktadienio rytas. Būtų ne pro šalį dar pasivartyti lovoje, tačiau už lango sklindantis būgnų tratėjimas to daryti neleidžia. Skubiai užsimeti drabužius ir išbėgi į katedros aikštę. O ten - žmonių knibždėlynas. Kai kurie atėjo vos ne su pirmaisiais saulės spinduliais. Netrukus į aikštę įžengia ir violetiniais abitais užsivilkę, ant galvų užsimovę tokios pat spalvos gobtuvus eitynių dalyviai, nešantys didžiules skulptūras, vaizduojančias scenas iš Biblijos. Nešami altoriai tokie dideli, kad juos tempia 40-60 vyrų, o sveria gal net apie toną. Nešikai kas keletą metrų, sutratėjus į grindinį daužomai lazdai, sustoja, pakeičia vieni kitus, ir vėl eina toliau. Ir taip - beveik per visą miestą. Iš savo parapijos bažnyčios iki katedros.

Didįjį penktadienį iškilmingos procesijos užtrunka daugiau kaip dvi valandas. Paskui jų dalyviai išsiskirsto iki šeštadienio vakaro. Tądien eitynės kiek trumpesnės - iki katedros nešamos tik Nukryžiuotojo ir Ispanijos globėjos šv. Marijos skulptūros. Po jų maldininkai renkasi bažnyčiose, kur vyksta budėjimo pamaldos. Kaip ir Lietuvoje, šventinamas vanduo bei ugnis. O paryčiais po miestą vėl pasklinda kviesliai miestelėnams pranešdami "Gerąją žinią" ir kviesdami į naujas Velykų eitynes. Šį kartą jos prasideda prie katedros, o užsibaigia jau prie parapijų bažnyčių. Jų link ant vyrų pečių pajuda ir prisikėlusį Kristų vaizduojančios skulptūrų kompozicijos.

Baltai apsirėdę procesijų dalyviai šį kartą jau nebeslepia po viduramžius primenančiais gobtuvais savo veidų ir eisenas stebintiems vaikams iš užančio traukia specialius proginius saldainius bei pyragaičius. Tokių proginių dovanų galima prieššventinėmis dienomis prisipirkti prekybos centruose. Tačiau per šventes jie - nedirba.

Po beveik keturių valandų eitynių dalyviai kartu su namiškiais užplūsta miesto kavines ir užeigas - švęsti Velykas Ispanijoje įprasta ne namuose. Namuose susiburs antrąją Velykų dieną. O trečioji - vėl skirta "pasižmonėti". Šią dieną kavinės ir barai ispanus kviečia nemokamai degustuoti jų gaminamus patiekalus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"