Velykos Ispanijoje užburia procesijomis

KAZYS KAZAKEVIČIUS   2010-04-02 00:00
KAZYS KAZAKEVIČIUS
 
2010-04-02 00:00
Velykų ryto eitynės Mursijoje. Kazio Kazakevičiaus nuotrauka
Kaip Ve­ly­kos Lie­tu­vo­je ne­įsi­vaiz­duo­ja­mos be mar­gu­čių, taip Is­pa­ni­jo­je - be di­džiu­lių, vi­du­ram­žius pri­me­nan­čių Ve­ly­kų pro­ce­si­jų mies­tų ir mies­te­lių gat­vė­mis.

Sunku būnant Lietuvoje įsivaizduoti, kad tuo metu, kai mes sunkiai vaduojamės iš žiemos snaudulio, pietų Ispanijoje, kur labiausiai paplitusios Velykų procesijos, temperatūra tokia, kaip pas mus vasaromis - kai kur dienomis pakyla net iki 20-25 laipsnių šilumos.

Didžioji savaitė.

Semana Santa (Šventoji savaitė) - taip Velykų savaitę vadina ispanai. Tai didžiausia ir bene svarbiausia visuose miestuose bei miesteliuose minima šventė jų kalendoriuje. Ir tai nenuostabu, nes Ispanijoje net 99 proc. gyventojų išpažįsta katalikų tikėjimą. Katalikų bažnyčios įtaka čia stipri nuo pat viduramžių, o dar labiau sustiprėjo Franko diktatūros laikotarpiu (1939-1975 m.), kai Bažnyčia tapo vienu iš frankistinės valdžios ramsčių. Tuomet ir įsigalėjo šiuo metu tūkstančių turistų dėmesį traukiančios Velykų savaitės eitynės. Jos labiausiai paplitusios Andalūzijos, Mursijos provincijose.

Tradicijos - iš senovės

Ispanų Velykų procesijos yra savotiška religijos viešinimo forma, besitęsianti nuo viduramžių, o jos užuomazgų reikėtų ieškoti gal net Antikoje. Pietinė bei pietrytinė dabartinės Ispanijos dalis prieš daugelį šimtmečių buvo neatskiriama Romos imperijos dalis. Būtent tuomet susiformavo triumfo eitynių tradicija. Įsigalėjus krikščionybei ši tradicija transformavosi. Viduramžiais ji buvo skirta religinėms-politinėms pozicijoms išreikšti, o dabar yra tiesiog džiugi katalikiška šventė. Tuo džiaugsmu ispanai dalijasi ne tik tarpusavyje, bet apdalija ir visus atvykusiuosius.

Iš praėjusių amžių yra atkeliavę ir eitynių dalyvių apdarai, primenantys buvusių vienuolių ordinų abitus, religinių brolijų apdarus. Kažkada šiose eitynėse dalyvaudavę įvairių socialinių sluoksnių žmonės turėjo savo konkrečią vietą procesijoje, dabar tokių nuostatų jau nesilaikoma. Tačiau iš tėvų ar senelių paveldėta teisė dalyvauti tokioje procesijoje yra laikoma didele garbe. "Senelis pasakojo, kad jis dalyvaudamas procesijose nešdavo altorių. Tą darė mano tėtis, o dabar tai darau ir aš. Jei kada negaliu, mane pakeičia jaunesnysis brolis", - pasakojo vienas jaunas ispanas.

Palmių sekmadienis

Nedideliame Mursijos regiono Lorca mieste tokios eitynės prasideda dar prieš Didžiąją savaitę ir yra sutapatinamos su miesto švente. Eitynėmis ne tik atiduodama duoklė katalikybei, bet ir prisimenama miesto istorija nuo pat Romos imperijos laikų. Pagrindinėmis miesto gatvėmis žygiuoja romėnų karių uniformomis pasipuošę pučiamųjų orkestrai, ant žirgų joja ar vežimaičiais važiuoja karvedžiai.

Tuo tarpu pačioje Mursijoje, kuri yra maždaug Kauno dydžio miestas Ispanijos pietrytinėje dalyje, galintis didžiuotis savo XIV amžiuje statyta Šv. Marijos katedra, tradicijos kiek kitokios. Čia didžiausias dėmesys skiriamas Didžiosios savaitės eitynėms. Svarbiausia jų vieta tampa priešais katedrą plytinti aikštė. Eitynės prasideda Verbų sekmadienį, kuris Ispanijoje vadinamas Palmių sekmadieniu. Šią dieną procesijose, kuriomis minimas Kristaus įžengimas į Jeruzalę, dalyvauja ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Visi jie rankose neša bažnyčiose pašventintas palmių ar alyvų šakeles. Prie katedros procesijomis jie traukia iš įvairių Mursijos bažnyčių specialiai parinktomis gatvėmis. Bet koks eismas jomis tuo metu būna sustabdomas.

Mursijoje Palmių sekmadienis kuklus, palyginti su eitynėmis Didįjį penktadienį, Didįjį šeštadienį ar per pačias Velykas. Būtent tomis dienomis į šį miestą suguža daugybė turistų tiek iš pačios Ispanijos, tiek iš užsienio. Visi vieno ir to paties - pasižiūrėti Velykų procesijų. Iš to ispanai išmoko "pasidaryti pinigą". Prie pagrindinių gatvių, kuriomis traukia procesijos dalyviai, sustatomos tribūnos. Norintieji iš jų stebėti eiseną turi nusipirkti nuo 5 iki 20 eurų kainuojantį bilietą. Tokios pačios tribūnos sustatomos ir aikštėje priešais katedrą. Tačiau pasižiūrėti procesijų galima ir stovint, tuomet tai nieko nekainuos. Tokių stovinčiųjų gatvių pakraščiuose - net daugiau nei sėdinčiųjų.

Trys dienos eitynių

Ankstyvas penktadienio rytas. Būtų ne pro šalį dar pasivartyti lovoje, tačiau už lango sklindantis būgnų tratėjimas to daryti neleidžia. Skubiai užsimeti drabužius ir išbėgi į katedros aikštę. O ten - žmonių knibždėlynas. Kai kurie atėjo vos ne su pirmaisiais saulės spinduliais. Netrukus į aikštę įžengia ir violetiniais abitais užsivilkę, ant galvų užsimovę tokios pat spalvos gobtuvus eitynių dalyviai, nešantys didžiules skulptūras, vaizduojančias scenas iš Biblijos. Nešami altoriai tokie dideli, kad juos tempia 40-60 vyrų, o sveria gal net apie toną. Nešikai kas keletą metrų, sutratėjus į grindinį daužomai lazdai, sustoja, pakeičia vieni kitus, ir vėl eina toliau. Ir taip - beveik per visą miestą. Iš savo parapijos bažnyčios iki katedros.

Didįjį penktadienį iškilmingos procesijos užtrunka daugiau kaip dvi valandas. Paskui jų dalyviai išsiskirsto iki šeštadienio vakaro. Tądien eitynės kiek trumpesnės - iki katedros nešamos tik Nukryžiuotojo ir Ispanijos globėjos šv. Marijos skulptūros. Po jų maldininkai renkasi bažnyčiose, kur vyksta budėjimo pamaldos. Kaip ir Lietuvoje, šventinamas vanduo bei ugnis. O paryčiais po miestą vėl pasklinda kviesliai miestelėnams pranešdami "Gerąją žinią" ir kviesdami į naujas Velykų eitynes. Šį kartą jos prasideda prie katedros, o užsibaigia jau prie parapijų bažnyčių. Jų link ant vyrų pečių pajuda ir prisikėlusį Kristų vaizduojančios skulptūrų kompozicijos.

Baltai apsirėdę procesijų dalyviai šį kartą jau nebeslepia po viduramžius primenančiais gobtuvais savo veidų ir eisenas stebintiems vaikams iš užančio traukia specialius proginius saldainius bei pyragaičius. Tokių proginių dovanų galima prieššventinėmis dienomis prisipirkti prekybos centruose. Tačiau per šventes jie - nedirba.

Po beveik keturių valandų eitynių dalyviai kartu su namiškiais užplūsta miesto kavines ir užeigas - švęsti Velykas Ispanijoje įprasta ne namuose. Namuose susiburs antrąją Velykų dieną. O trečioji - vėl skirta "pasižmonėti". Šią dieną kavinės ir barai ispanus kviečia nemokamai degustuoti jų gaminamus patiekalus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Vie­nuo­lik­tą kar­tą is­to­ri­jo­je ir šeš­tą kar­tą iš ei­lės Vil­niaus „Žal­gi­ris“ iš­ko­vo­jo Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) tau­rę. Fi­na­le Klai­pė­do­je vil­nie­čiai 2:0 privertė pa­si­duo­ti Ma­ri­jam­po­lės [...]
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te šeš­ta­die­nį at­vy­ko į Ka­na­dos Bri­tų Ko­lum­bi­jos pro­vin­ci­ją aš­tuo­nias die­nas truk­sian­čio vi­zi­to; jie ap­lan­kys įspū­din­gas gamtos vie­tas ir [...]
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami