Vengrų vyndarių viliotinis turistams

Jūratė MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt 2013-09-19 09:50
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
2013-09-19 09:50
Paprikos ir vynas - vengrų pasididžiavimas. Jūratės Mičiulienės ir Vengrijos turizmo departamento nuotraukos
Nors veng­rai džio­vin­tas pa­pri­kas bars­to net ant ko­pūs­tų ir la­ši­nių, sa­vo vy­nu jie ir­gi pa­grįs­tai di­džiuo­ja­si. Ke­liau­da­mas po Veng­ri­ją ne­ga­li ne­pas­te­bė­ti tvar­kin­gų vy­nuo­gy­nų, pro­vin­ci­jo­je vos ne prie kiek­vie­nos so­dy­bos nu­sid­rie­ku­sios vyn­me­džių ei­lės.

Veng­ri­jos tu­riz­mo de­par­ta­men­to Bal­ti­jos ša­lių žur­na­lis­tams or­ga­ni­zuo­ta ke­lio­nė pas veng­rų vyn­da­rius ge­ro­kai pa­kei­tė nuo­mo­nę apie šio kraš­to vy­ną. Kad jo ko­ky­bė la­bai pa­ge­rė­ju­si, pa­tvir­ti­no ir kar­tu va­žia­vęs ne­prik­lau­so­mas vy­no kon­sul­tan­tas, tarp­tau­ti­nių vy­no kon­kur­sų ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­rys Al­gir­das Pa­tec­kas. Pa­sak jo, at­si­ra­dus pri­va­čiam vers­lui ir kon­ku­ren­ci­jai, pra­dė­jus nau­do­ti pa­čias nau­jau­sias vy­no ga­mi­ni­mo tech­no­lo­gi­jas, veng­rai pro­duk­ci­ją kils­te­lė­jo į vie­ną len­ty­ną su ge­riau­siais Eu­ro­pos vy­nais. Jei­gu iš se­nų so­viet­me­čio lai­kų pri­si­me­na­me "To­ka­jų", "Ka­dar­ką", šie da­bar ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tę. "Yra to­kių rū­šių veng­riš­ko vy­no, ku­ris pri­lygs­ta ge­riau­siems Pra­ncū­zi­jos, - tei­gė eks­per­tas. - Tar­kim, iš at­ve­ža­mų į Lie­tu­vą už 30 li­tų ga­li­ma nu­si­pirk­ti la­bai ge­ro veng­riš­ko vy­no, o tiek kai­nuo­jan­tis pra­ncū­ziš­kas ga­li pa­si­tai­ky­ti ir ga­na pra­stas."

Ke­liau­da­mi po ša­lį ga­lė­jo­me par­agau­ti įvai­riau­sio veng­rų vy­no, mat vyn­da­rių ūkiai ren­gia de­gus­ta­ci­jas. Pa­ti­ku­sio gė­ri­mo ga­li­ma pi­giau nu­si­pirk­ti iš vie­ti­nio ga­min­to­jo. Ga­na ge­ro ra­gau­to bal­to­jo vy­no kai­nos svy­ruo­ja nuo 5 iki 10 eu­rų. Bu­da­peš­to oro uos­te toks pat kai­na­vo bran­giau - 10-20 eu­rų.

Geo­ter­mi­niai ežerai

Pla­nuo­jan­tie­siems pa­ke­liau­ti ar pa­il­sė­ti prie Ba­la­to­no eže­ro ne­bū­ti­na pir­miau­sia skris­ti į Bu­da­peš­tą. Ga­li­ma nu­si­leis­ti tie­siai į ku­ror­ti­nį He­vi­zo mies­te­lį, gar­sė­jan­tį di­džiau­siu pa­sau­ly­je geo­ter­mi­niu gy­do­muo­ju eže­ru. Skry­džių bend­ro­vė "Air­Bal­tic", rė­mu­si žur­na­lis­tų ke­lio­nę, šią va­sa­rą pra­dė­jo skrai­din­ti nau­ju rei­su Ry­ga-He­vi­zas. Vil­niu­je sė­dus į lėk­tu­vą, Ry­go­je per­li­pus į ki­tą, la­ga­mi­nai nu­ke­liau­ja tie­siai į He­vi­zą. Eže­ro pa­šo­nė­je esan­tis mies­te­lis ne­di­de­lis, oro uos­tas čia per­da­ry­tas iš bu­vu­sio so­viet­me­čio ka­ri­nio oro uos­to. Pa­sak "Air­Bal­tic" ry­šių su vi­suo­me­ne at­sto­vės Lie­ne Du­pa­te, tik va­sa­rai skir­tas rei­sas iš­kart ta­po po­pu­lia­rus. Ap­sis­to­jus He­vi­ze ga­li­ma mė­gau­tis geo­ter­mi­nio, įvai­rių mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų pri­sod­rin­to He­vi­zo eže­ro ma­lo­nu­mais. Šv. And­re­jaus reu­ma­ti­nių li­gų li­go­ni­nė ir gy­do­mų­jų vo­nių pro­ce­dū­rų cen­tras įsi­kū­ręs pa­sta­te vi­du­ry eže­ro. Mau­dy­tis ja­me ga­li­ma ir žie­mą, tem­pe­ra­tū­ra ne­bū­na že­mes­nė nei 24 laips­nių, va­sa­rą sie­kia ir 35 laips­nius ši­lu­mos. Eže­re plū­du­riuo­ja prieš 150 me­tų iš In­di­jos at­vež­tos ir pui­kiai pri­si­tai­kiu­sios bal­to­sios bei raus­vo­sios van­dens le­li­jos.

Mies­te­lio vieš­bu­čiuo­se taip pat įreng­ti geo­ter­mi­nio van­dens ba­sei­nai. Aps­kri­tai dau­ge­ly­je Veng­ri­jos vie­tų po že­me gau­su karš­tų­jų van­de­nų, ku­riuos po­že­mi­nės du­jos stu­mia aukš­tyn ir su­for­muo­ja geo­ter­mi­nius eže­rus. Pa­vyz­džiui, ša­lies šiau­rės ry­tuo­se Miš­kol­cų mies­te­ly­je na­tū­ra­lio­se van­dens ap­sem­to­se uo­lo­se įreng­tas įdo­mus van­dens par­kas. Jį ap­lan­kė­me va­žiuo­da­mi pas Ege­rio re­gio­no vyn­da­rius.

Sa­ko­ma, kad ge­riau­si vy­nuo­gy­nai yra Ba­la­to­no eže­ro apy­lin­kė­se, vul­ka­ni­nių kal­nų pa­pė­dė­se. No­rint ap­va­žiuo­ti eže­rą au­to­mo­bi­liu tek­tų su­gaiš­ti pus­tre­čios va­lan­dos, nes su­si­da­ry­tų apie 236 ki­lo­me­trus. Ta­čiau va­žiuo­jant ti­krai bus vie­tų, kur no­rė­sis stab­te­lė­ti ir il­giau pa­bū­ti - ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti kam­ba­rį iš vie­ti­nių gy­ven­to­jų. Pa­to­gu, kad dau­ge­ly­je vie­tų įsmeig­tos į eže­rą len­te­lės ro­do, koks to­je vie­to­je gy­lis. Daug kur te­ko ma­ty­ti 1,2 me­tro - be­ne tin­ka­miau­sios vie­tos plau­kio­ti.

Le­gen­di­nis nuo 1630 metų

Pa­sau­ly­je gar­siau­sias veng­riš­kas vy­nas yra to­ka­jus. Gal dėl to, kad jis ži­no­mas nuo so­viet­me­čio, vi­sai be rei­ka­lo pre­ky­bos cen­truo­se at­si­ra­dus įvai­raus vy­no iš vi­so pa­sau­lio jį ėmė­me men­kiau ver­tin­ti. Ap­si­lan­kius To­ka­jaus slė­ny­je Veng­ri­jos šiau­rės ry­tuo­se ir par­aga­vus žy­miau­sio jo ga­min­to "Szep­si" 6 put­to­nyos (pin­ti­nių) "To­ka­ji As­zu" vy­no, ku­rio bu­te­lis res­to­ra­ne kai­nuo­ja 80 eu­rų, nuo­mo­nė apie šį gė­ri­mą pa­si­kei­tė. Pa­si­da­rė smal­su, ko­dėl jis toks bran­gus. Pa­sa­ko­ja­ma, kad pir­mą­jį "To­ka­ji As­zu" 1630 me­tais pa­ga­mi­no Lac­zo Ma­te Szep­si. Tad su­pran­ta­ma, ko­dėl šio le­gen­di­nio ga­min­to­jo vy­nas da­bar yra bran­giau­sias. Ta­čiau ki­tų ga­min­to­jų ga­li­ma ras­ti ir pi­ges­nio to­ka­jaus. Ne "as­zu" bū­du, o se­nuo­ju, įpras­ti­niu, vy­nas To­ka­jaus slė­ny­je pra­dė­tas ga­min­ti dar XII am­žiu­je.

Kai Pra­ncū­zi­jos ka­ra­lius Liud­vi­kas XV šio gė­ri­mo pri­py­lė tau­rę sa­vo fa­vo­ri­tei mar­ki­zei Ma­dam Pom­pa­dur, ši jį pa­va­di­no ka­ra­liš­kuo­ju gė­ri­mu. Nuo to lai­ko veng­rų vyn­da­riai šio ti­tu­lo ne­iš­lei­džia iš sa­vo ran­kų. Šis vy­nas bu­vo mėgs­ta­miau­sias dau­ge­lio gar­sių kom­po­zi­to­rių gė­ri­mas. O Ale­xand­re'o Du­mas ro­ma­ne "Trys muš­kie­ti­nin­kai" kar­di­no­las Ri­šel­jė už ka­ra­lie­nės ka­ro­lius iš ka­ra­liaus ti­ki­si gau­ti bu­te­lį to­ka­jaus. De­ta­lės, ku­rias su­ži­no­jau, ma­nau, pra­vers no­rint iš­si­rink­ti ge­rą to­ka­jaus vy­ną.

Pir­miau­sia, rei­kia ži­no­ti, kad jo pa­va­di­ni­mas va­ri­juo­ja. Pa­sta­rai­siais me­tais nu­sis­to­vė­jo šio var­do nau­do­ji­mo tai­syk­lės. Nuo 2007 me­tų tik pri­pa­žin­ti To­ka­jaus re­gio­no vyn­da­riai ga­li nau­do­ti To­ka­jaus rū­šies pa­va­di­ni­mą. Slo­va­ki­ja ir Veng­ri­ja il­gai gin­či­jo­si dėl tei­sės į gar­sų­jį var­dą, nes To­ka­jaus slė­nis drie­kia­si abie­jo­se ša­ly­se. Kai­my­nių pri­ėmi­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) su­tar­ty­je bu­vo įra­šy­ta, kad Veng­ri­ja ga­li nau­do­ti pa­va­di­ni­mą "To­ka­ji", Slo­va­ki­ja - "To­kajs­ky". Nors Pra­ncū­zi­jos ir Ita­li­jos vyn­da­riai ga­min­da­mi pa­na­šų vy­ną nau­do­ja tas pa­čias ar­ba pa­na­šias vy­nuo­gių rū­šis, jie šio var­do ne­te­ko. Ne ES ša­lys vis dar lai­ko­si įsi­ki­bu­sios gar­sio­jo pa­va­di­ni­mo: Ukrai­na ga­mi­na "To­kaj", Aus­tra­li­ja - "To­kay".

Pu­vi­nys tik į naudą

To­ka­jaus re­gio­no dir­vo­že­mis yra vul­ka­ni­nės kil­mės, ja­me daug ge­le­žies ir kal­kių. Jau vien tai bran­di­na iš­skir­ti­nį der­lių. Be to, po karš­tos va­sa­ros čia pra­si­de­da ru­dens lie­tūs. Ta­da kal­nų ap­sup­tuo­se ir pa­lei drėg­nus upių slė­nius nu­sid­rie­ku­siuo­se vy­nuo­gy­nuo­se dau­ge­lį uo­gų pa­vei­kia tau­ru­sis pu­vi­nys, dar va­di­na­mas kil­niuo­ju pe­lė­siu. Vy­nuo­gy­ne to­kios uo­gos pa­lie­ka­mos net iki gruo­džio mė­ne­sio. Tuo­met no­rint gau­ti ypa­tin­gą "as­zu" bū­du ga­mi­na­mą sal­dų­jį vy­ną rei­kia iš ke­kių iš­rink­ti tik to­kias pa­pe­li­ju­sias uo­gas ir jas su­pil­ti į vy­ną.

"To­ka­ji As­zu" - ti­krai iš­skir­ti­nis vy­nas, jis ne­pi­gus, nes rei­ka­lau­ja daug kruopš­taus ran­kų dar­bo. Po pa­va­di­ni­mu už­ra­šas 3, 4, 5 ar 6 put­to­nyos ir ro­do, kiek į 136 li­trų sta­ti­nę vy­no įpil­ta pin­ti­nių kil­nio­jo, tau­rio­jo pe­lė­sio (Bo­try­tis ci­ne­rea) pa­veik­tų vy­nuo­gių. Kuo dau­giau pin­ti­nių, tuo ge­res­nis ir ska­nes­nis vy­nas.

Kai ga­mi­na­mas esen­ci­jos ar­ba ne­kta­ro vy­nas "To­ka­ji Es­zen­cia", vy­nuo­gės lau­kuo­se lai­ko­mos iki sau­sio mė­ne­sio. Pe­lė­sis iš jų iš­trau­kia tiek daug skys­čių, kad cu­kraus kie­kis ne­kta­re pa­sie­kia iki 700 ar net 900 g li­tre. Dėl to­kio sal­du­mo al­ko­ho­lio kie­kis nie­ka­da ne­pa­ky­la dau­giau kaip 5-6 laips­nius. Šis ypa­tin­gas ir la­bai bran­gus gė­ri­mas net va­di­na­mas po­pie­žiaus gė­ri­mu. Jį iš­lai­ky­ti ga­li­ma iki 200 me­tų ar dar il­giau.

"To­ka­ji" ga­mi­na­mas ir ki­tu bū­du - sa­va­ran­kiš­ko bran­di­ni­mo, ta­da ant bu­te­lio bū­na už­ra­šy­ta "To­ka­ji Sza­mo­rod­ni". Jis pra­stes­nis nei "as­zu" bū­du ga­min­tas, nes da­ro­mas iš vy­nuo­gių, ku­rių ke­kė­se tik šiek tiek yra tau­rio­jo pe­lė­sio.

Pa­grin­di­nė "To­ka­ji" vy­nui nau­do­ja­ma vy­nuo­gių rū­šis yra fur­mint, ji su­da­ro 60 pro­cen­tų. Ka­dan­gi fur­mint vy­nuo­gių ode­lė bręs­da­ma plo­nė­ja, sau­lė iš­ga­ri­na da­lį skys­čių, ir cu­kraus kon­cen­tra­ci­ja jo­se di­dė­ja. Tai be­ne sal­džiau­sia vy­nuo­gių rū­šis, iš jos pa­ga­min­tas vy­nas bus sal­dus.

"Uni­ka­lus To­ka­jaus re­gio­nas 2002 me­tais įra­šy­tas į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą, - pa­sa­ko­jo mus ly­din­ti gi­dė iš Bu­da­peš­to Mo­ni­ka Posch. - Jis iš­sis­ki­ria dir­vo­že­miu ir mi­krok­li­ma­tu, šim­tus me­tų čia au­gan­čio­mis vie­ti­nė­mis vy­nuo­gių rū­ši­mis - fur­mint, hars­le­vel, gel­to­na­sis mus­ka­tas. Uni­ka­lus taip pat ir vy­no rū­siais, ku­riuo­se lai­ko­si 10 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra. Mil­ži­niš­ka tu­ne­lių sis­te­ma įreng­ta dar 1400-1600 me­tais."

Jau­čio krau­jo jė­ga

Ba­la­to­no eže­ro re­gio­ne, kur pir­miau­sia te­ko lan­ky­tis, po­pu­lia­res­nės bal­to­jo vy­no rū­šys. Jos ga­mi­na­mos iš bal­tų­jų vy­nuo­gių, ku­rioms rei­kia ma­žiau sau­lės nei rau­do­no­sioms. Veng­rai au­gi­na ne tik tarp­tau­ti­nes vy­nuo­gių rū­šis - jie tu­ri ir daug sa­vų, vie­ti­nių. Pa­vyz­džiui, kekf­ran­koš rū­šis pa­si­žy­mi ma­žu ta­ni­nų kie­kiu. Švel­nu­mu iš­sis­ki­ria vie­ti­nės rū­šys, ku­rios iš­vers­tos reiš­kia "mer­ge­lė", "mer­ge­lė pri­nce­sė". Mėgs­ta veng­rai ir gar­sią­ją char­do­nay vy­nuo­gių rū­šį, ku­ri, pa­sak A.Pa­tec­ko, tik pa­ge­ri­na bet ku­rio vy­no sko­nį. Dau­ge­lis vyn­da­rių net tik ma­žuo­se mies­te­liuo­se, bet ir kai­muo­se tu­ri įsi­ren­gę vy­no ba­rų, res­to­ra­nų, ku­riuo­se prie pra­šmat­nių pa­tie­ka­lų pa­tie­kia­mas tik jų ūkių vy­nas. Ke­liau­ti į Veng­ri­ją dar ne­vė­lu. Lap­kri­čio 10 die­ną veng­rai šven­čia vyn­da­rių glo­bė­jo Šv. Mar­ty­no die­ną ir ren­gia di­de­les iš­kil­mes.

Ege­rio re­gio­ne žval­gan­tis po vie­ti­nę pi­lį, gi­dė M.Posch pa­pa­sa­ko­jo "Eg­ri Bi­ka­ver" vy­no pa­va­di­ni­mo kil­mės le­gen­dą. "Pi­lies gy­ven­to­jai nar­siai ko­vė­si su tur­kais ir vis iš­ger­da­vo kaž­ko­kio rau­do­no­jo vy­no, ku­ris te­kė­jo per barz­das. Tai pa­ma­tę tur­kai iš­si­gan­do ir at­si­trau­kė, nes pa­ma­nė, esą veng­rai ge­ria ne­nu­ga­li­mos jė­gos tei­kian­čio jau­čio krau­jo. Taip vy­nui ir pri­gi­jo jau­čio krau­jo pa­va­di­ni­mas", - pa­sa­ko­jo Mo­ni­ka. Jis ga­mi­na­mas iš ke­lių vy­nuo­gių rū­šių, ta­čiau svar­biau­sia - vie­ti­nė kekf­ran­koš rū­šis.

Iš tur­kų nie­ko nepaveldėjo

Pa­klaus­ta, ką veng­rai ži­no apie gar­sų­jį tau­tie­tį Ste­po­ną Ba­to­rą, gi­dė mi­nė­jo, kad jis bu­vo rim­tas vy­ras, to­dėl ta­po Len­ki­jos ka­ra­liu­mi ir Lie­tu­vos di­džiuo­ju ku­ni­gaikš­čiu, ta­čiau, pa­sak jos, "Veng­ri­jos jis ne­val­dė, to­dėl ne­la­bai apie jį ir ži­no­me".

Pa­sa­ko­da­ma ša­lies is­to­ri­ją ir apie tur­kų in­va­zi­ją, tem­pe­ra­men­tin­go­ji veng­rė pa­žy­mė­jo: "Iš tur­kų mes ne­pe­rė­mė­me nie­ko - mū­sų kal­bo­je ne­ra­si­te nei pa­na­šių gi­mi­niš­kų žo­džių, nei tų pa­čių pa­tie­ka­lų. Net gar­su­sis tur­kų sal­du­my­nas bak­la­va mū­sų kraš­te ne­pri­gi­jo." Mo­ni­ka pa­si­da­li­jo ti­kro veng­riš­ko gu­lia­šo re­cep­tu. "Tik jo­kių ke­ču­pų - pers­pė­jo ji. - Pa­ke­pin­ki­te mė­są, svo­gū­nus ir už­py­lę tru­pu­čiu van­dens troš­kin­ki­te, o pa­skui dė­ki­te džio­vin­tos sal­džio­sios ir pa­gal sko­nį ai­trio­sios pa­pri­kos mil­te­lių. Sko­nio ne­su­ga­dins na­tū­ra­lus po­mi­do­ras. Jei no­ri­te gu­lia­šo sriu­bos, tie­siog šį troš­ki­nį at­skies­ki­te van­de­niu. Ga­li­ma dar įdė­ti bul­vių ir mor­kų."

Nors va­žia­vo­me vy­no ke­liais, Mo­ni­ka pa­ta­rė at­kreip­ti dė­me­sį ir į ki­tą na­cio­na­li­nį veng­rų gė­ri­mą pa­lin­ką. Tai iš įvai­rių vai­sių - kriau­šių, sly­vų, ab­ri­ko­sų, vyš­nių, obuo­lių - ga­mi­na­ma 40-50 laips­nių deg­ti­nė. "Aš ją va­di­nu vais­tu, nes iš­gė­rus šla­ke­lį dings­ta bet ko­kie skran­džio ne­ga­la­vi­mai. Tai le­ga­lus gė­ri­mas. Kas penk­tas už­mies­čio gy­ven­to­jas tu­ri le­ga­lią dis­ti­lia­vi­mo sis­te­mą ir iš sa­vo so­de užau­gin­tų vai­sių sa­vo reik­mėms ga­li pa­si­ga­min­ti spi­ri­to", - aiš­ki­no Mo­ni­ka.

Veng­rai di­džiuo­ja­si, kad miš­kin­guo­se kal­nų šlai­tuo­se au­ga gry­bai. Res­to­ra­nuo­se kaip pa­puo­ša­lai lėkš­tė­se daž­nai pui­kuo­ja­si vie­na ki­ta vo­ve­rai­tė. O vie­nas keps­nys bu­vo pa­gar­din­tas ke­liais ga­ba­lė­liais bran­giau­sių pa­sau­ly­je po že­me au­gan­čių gry­bų - tru­mų. Jų taip pat ga­li­ma ras­ti Veng­ri­jo­je. Nors pui­kūs veng­riš­ki pa­tie­ka­lai ste­bi­no es­te­tiš­ku pa­tei­ki­mu ir ge­ru sko­niu, tru­mai ne­nus­te­bi­no. Mū­siš­kiai ba­ra­vy­kai kva­pes­ni.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vil­niaus vi­ce­me­ras kon­ser­va­to­rius Val­das Ben­kuns­kas krei­pė­si į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą pra­šy­da­mas pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos skelb­to kon­kur­so į Var­to­to­jų tei­sių [...]
Lie­tu­va penk­ta­die­nį ati­duo­da duo­klę ve­lio­niui Iz­rae­lio prezidentui Shi­mo­nui Pe­re­sui.
Pra­ėju­sią sa­vai­tę at­skleis­tą ma­si­nę „Ya­hoo“ var­to­to­jų duo­me­nų va­gys­tę įvyk­dė „pro­fe­sio­na­lūs“ prog­ra­mi­šiai, ku­rie šiuo poel­giu sie­kė pa­si­pel­ny­ti, ro­do ana­li­zė, atlikta ap­sau­gos spe­cia­lis­tų.
JAV vals­ty­bės se­kre­to­rius Joh­nas Ker­ry ket­vir­ta­die­nį pers­pė­jo, kad dėl Ale­po puo­li­mo Va­šing­to­nas Si­ri­jos klau­si­mu yra prie sa­vo de­ry­bų su Rusija nu­trau­ki­mo ri­bos.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Ket­vir­ta­die­nį, per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nia­me fi­zi­nių ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų cen­tre, pa­skelb­ti Šve­di­jos vers­lo ap­do­va­no­ji­mų 2016 nu­ga­lė­to­jai. Jais ta­po prof. dr. Vir­gi­ni­jus Šikš­nys, [...]
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
VšĮ At­ei­ties vi­suo­me­nės ins­ti­tu­to 2016 me­tais at­lik­tas sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gų veik­los ino­va­ty­vu­mo ty­ri­mas par­odė, kad pa­grin­di­nis bū­das ska­tin­ti ino­va­ci­jas regionų kul­tū­ros įstai­go­se [...]
Se­niau­siam Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio klu­bui, daug­kar­ti­niams Lie­tu­vos čem­pio­nams ir dau­giau­siai žai­dė­jų Lie­tu­vos rink­ti­nei iš­ug­džiu­siai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jai“ at­si­bo­do taiks­ty­tis su blo­go­mis sa­vo [...]
Dvi LFF tau­rės bei Su­per­tau­rė – to­kiais tro­fė­jais Vil­niaus „Žal­gi­rio“ fut­bo­li­nin­kai jau pa­pil­dė sa­vo ap­do­va­no­ji­mų len­ty­ną. Lais­va vie­ta jau ruo­šia­ma ir po truputėlį be­si­bai­gian­čiam „SMScre­dit.lt [...]
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Jau penk­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­ti IT pa­slau­gų bend­ro­vės „Tie­to Lie­tu­va“ IT ta­len­tų ug­dy­mo prog­ra­ma „Mė­nuo su IT“ šie­met pir­mą kar­tą su­lau­kė itin daug par­aiš­kų ne tik iš Lie­tu­vos, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami