TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Vengrų vyndarių viliotinis turistams

2013 09 19 9:50
Paprikos ir vynas - vengrų pasididžiavimas. Jūratės Mičiulienės ir Vengrijos turizmo departamento nuotraukos

Nors vengrai džiovintas paprikas barsto net ant kopūstų ir lašinių, savo vynu jie irgi pagrįstai didžiuojasi. Keliaudamas po Vengriją negali nepastebėti tvarkingų vynuogynų, provincijoje vos ne prie kiekvienos sodybos nusidriekusios vynmedžių eilės.

Vengrijos turizmo departamento Baltijos šalių žurnalistams organizuota kelionė pas vengrų vyndarius gerokai pakeitė nuomonę apie šio krašto vyną. Kad jo kokybė labai pagerėjusi, patvirtino ir kartu važiavęs nepriklausomas vyno konsultantas, tarptautinių vyno konkursų vertinimo komisijos narys Algirdas Pateckas. Pasak jo, atsiradus privačiam verslui ir konkurencijai, pradėjus naudoti pačias naujausias vyno gaminimo technologijas, vengrai produkciją kilstelėjo į vieną lentyną su geriausiais Europos vynais. Jeigu iš senų sovietmečio laikų prisimename "Tokajų", "Kadarką", šie dabar neatpažįstamai pasikeitę. "Yra tokių rūšių vengriško vyno, kuris prilygsta geriausiems Prancūzijos, - teigė ekspertas. - Tarkim, iš atvežamų į Lietuvą už 30 litų galima nusipirkti labai gero vengriško vyno, o tiek kainuojantis prancūziškas gali pasitaikyti ir gana prastas."

Keliaudami po šalį galėjome paragauti įvairiausio vengrų vyno, mat vyndarių ūkiai rengia degustacijas. Patikusio gėrimo galima pigiau nusipirkti iš vietinio gamintojo. Gana gero ragauto baltojo vyno kainos svyruoja nuo 5 iki 10 eurų. Budapešto oro uoste toks pat kainavo brangiau - 10-20 eurų.

Geoterminiai ežerai

Planuojantiesiems pakeliauti ar pailsėti prie Balatono ežero nebūtina pirmiausia skristi į Budapeštą. Galima nusileisti tiesiai į kurortinį Hevizo miestelį, garsėjantį didžiausiu pasaulyje geoterminiu gydomuoju ežeru. Skrydžių bendrovė "AirBaltic", rėmusi žurnalistų kelionę, šią vasarą pradėjo skraidinti nauju reisu Ryga-Hevizas. Vilniuje sėdus į lėktuvą, Rygoje perlipus į kitą, lagaminai nukeliauja tiesiai į Hevizą. Ežero pašonėje esantis miestelis nedidelis, oro uostas čia perdarytas iš buvusio sovietmečio karinio oro uosto. Pasak "AirBaltic" ryšių su visuomene atstovės Liene Dupate, tik vasarai skirtas reisas iškart tapo populiarus. Apsistojus Hevize galima mėgautis geoterminio, įvairių mineralinių medžiagų prisodrinto Hevizo ežero malonumais. Šv. Andrejaus reumatinių ligų ligoninė ir gydomųjų vonių procedūrų centras įsikūręs pastate vidury ežero. Maudytis jame galima ir žiemą, temperatūra nebūna žemesnė nei 24 laipsnių, vasarą siekia ir 35 laipsnius šilumos. Ežere plūduriuoja prieš 150 metų iš Indijos atvežtos ir puikiai prisitaikiusios baltosios bei rausvosios vandens lelijos.

Miestelio viešbučiuose taip pat įrengti geoterminio vandens baseinai. Apskritai daugelyje Vengrijos vietų po žeme gausu karštųjų vandenų, kuriuos požeminės dujos stumia aukštyn ir suformuoja geoterminius ežerus. Pavyzdžiui, šalies šiaurės rytuose Miškolcų miestelyje natūraliose vandens apsemtose uolose įrengtas įdomus vandens parkas. Jį aplankėme važiuodami pas Egerio regiono vyndarius.

Sakoma, kad geriausi vynuogynai yra Balatono ežero apylinkėse, vulkaninių kalnų papėdėse. Norint apvažiuoti ežerą automobiliu tektų sugaišti pustrečios valandos, nes susidarytų apie 236 kilometrus. Tačiau važiuojant tikrai bus vietų, kur norėsis stabtelėti ir ilgiau pabūti - galima išsinuomoti kambarį iš vietinių gyventojų. Patogu, kad daugelyje vietų įsmeigtos į ežerą lentelės rodo, koks toje vietoje gylis. Daug kur teko matyti 1,2 metro - bene tinkamiausios vietos plaukioti.

Legendinis nuo 1630 metų

Pasaulyje garsiausias vengriškas vynas yra tokajus. Gal dėl to, kad jis žinomas nuo sovietmečio, visai be reikalo prekybos centruose atsiradus įvairaus vyno iš viso pasaulio jį ėmėme menkiau vertinti. Apsilankius Tokajaus slėnyje Vengrijos šiaurės rytuose ir paragavus žymiausio jo gaminto "Szepsi" 6 puttonyos (pintinių) "Tokaji Aszu" vyno, kurio butelis restorane kainuoja 80 eurų, nuomonė apie šį gėrimą pasikeitė. Pasidarė smalsu, kodėl jis toks brangus. Pasakojama, kad pirmąjį "Tokaji Aszu" 1630 metais pagamino Laczo Mate Szepsi. Tad suprantama, kodėl šio legendinio gamintojo vynas dabar yra brangiausias. Tačiau kitų gamintojų galima rasti ir pigesnio tokajaus. Ne "aszu" būdu, o senuoju, įprastiniu, vynas Tokajaus slėnyje pradėtas gaminti dar XII amžiuje.

Kai Prancūzijos karalius Liudvikas XV šio gėrimo pripylė taurę savo favoritei markizei Madam Pompadur, ši jį pavadino karališkuoju gėrimu. Nuo to laiko vengrų vyndariai šio titulo neišleidžia iš savo rankų. Šis vynas buvo mėgstamiausias daugelio garsių kompozitorių gėrimas. O Alexandre'o Dumas romane "Trys muškietininkai" kardinolas Rišeljė už karalienės karolius iš karaliaus tikisi gauti butelį tokajaus. Detalės, kurias sužinojau, manau, pravers norint išsirinkti gerą tokajaus vyną.

Pirmiausia, reikia žinoti, kad jo pavadinimas varijuoja. Pastaraisiais metais nusistovėjo šio vardo naudojimo taisyklės. Nuo 2007 metų tik pripažinti Tokajaus regiono vyndariai gali naudoti Tokajaus rūšies pavadinimą. Slovakija ir Vengrija ilgai ginčijosi dėl teisės į garsųjį vardą, nes Tokajaus slėnis driekiasi abiejose šalyse. Kaimynių priėmimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje buvo įrašyta, kad Vengrija gali naudoti pavadinimą "Tokaji", Slovakija - "Tokajsky". Nors Prancūzijos ir Italijos vyndariai gamindami panašų vyną naudoja tas pačias arba panašias vynuogių rūšis, jie šio vardo neteko. Ne ES šalys vis dar laikosi įsikibusios garsiojo pavadinimo: Ukraina gamina "Tokaj", Australija - "Tokay".

Puvinys tik į naudą

Tokajaus regiono dirvožemis yra vulkaninės kilmės, jame daug geležies ir kalkių. Jau vien tai brandina išskirtinį derlių. Be to, po karštos vasaros čia prasideda rudens lietūs. Tada kalnų apsuptuose ir palei drėgnus upių slėnius nusidriekusiuose vynuogynuose daugelį uogų paveikia taurusis puvinys, dar vadinamas kilniuoju pelėsiu. Vynuogyne tokios uogos paliekamos net iki gruodžio mėnesio. Tuomet norint gauti ypatingą "aszu" būdu gaminamą saldųjį vyną reikia iš kekių išrinkti tik tokias papelijusias uogas ir jas supilti į vyną.

"Tokaji Aszu" - tikrai išskirtinis vynas, jis nepigus, nes reikalauja daug kruopštaus rankų darbo. Po pavadinimu užrašas 3, 4, 5 ar 6 puttonyos ir rodo, kiek į 136 litrų statinę vyno įpilta pintinių kilniojo, tauriojo pelėsio (Botrytis cinerea) paveiktų vynuogių. Kuo daugiau pintinių, tuo geresnis ir skanesnis vynas.

Kai gaminamas esencijos arba nektaro vynas "Tokaji Eszencia", vynuogės laukuose laikomos iki sausio mėnesio. Pelėsis iš jų ištraukia tiek daug skysčių, kad cukraus kiekis nektare pasiekia iki 700 ar net 900 g litre. Dėl tokio saldumo alkoholio kiekis niekada nepakyla daugiau kaip 5-6 laipsnius. Šis ypatingas ir labai brangus gėrimas net vadinamas popiežiaus gėrimu. Jį išlaikyti galima iki 200 metų ar dar ilgiau.

"Tokaji" gaminamas ir kitu būdu - savarankiško brandinimo, tada ant butelio būna užrašyta "Tokaji Szamorodni". Jis prastesnis nei "aszu" būdu gamintas, nes daromas iš vynuogių, kurių kekėse tik šiek tiek yra tauriojo pelėsio.

Pagrindinė "Tokaji" vynui naudojama vynuogių rūšis yra furmint, ji sudaro 60 procentų. Kadangi furmint vynuogių odelė bręsdama plonėja, saulė išgarina dalį skysčių, ir cukraus koncentracija jose didėja. Tai bene saldžiausia vynuogių rūšis, iš jos pagamintas vynas bus saldus.

"Unikalus Tokajaus regionas 2002 metais įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, - pasakojo mus lydinti gidė iš Budapešto Monika Posch. - Jis išsiskiria dirvožemiu ir mikroklimatu, šimtus metų čia augančiomis vietinėmis vynuogių rūšimis - furmint, harslevel, geltonasis muskatas. Unikalus taip pat ir vyno rūsiais, kuriuose laikosi 10 laipsnių temperatūra. Milžiniška tunelių sistema įrengta dar 1400-1600 metais."

Jaučio kraujo jėga

Balatono ežero regione, kur pirmiausia teko lankytis, populiaresnės baltojo vyno rūšys. Jos gaminamos iš baltųjų vynuogių, kurioms reikia mažiau saulės nei raudonosioms. Vengrai augina ne tik tarptautines vynuogių rūšis - jie turi ir daug savų, vietinių. Pavyzdžiui, kekfrankoš rūšis pasižymi mažu taninų kiekiu. Švelnumu išsiskiria vietinės rūšys, kurios išverstos reiškia "mergelė", "mergelė princesė". Mėgsta vengrai ir garsiąją chardonay vynuogių rūšį, kuri, pasak A.Patecko, tik pagerina bet kurio vyno skonį. Daugelis vyndarių net tik mažuose miesteliuose, bet ir kaimuose turi įsirengę vyno barų, restoranų, kuriuose prie prašmatnių patiekalų patiekiamas tik jų ūkių vynas. Keliauti į Vengriją dar nevėlu. Lapkričio 10 dieną vengrai švenčia vyndarių globėjo Šv. Martyno dieną ir rengia dideles iškilmes.

Egerio regione žvalgantis po vietinę pilį, gidė M.Posch papasakojo "Egri Bikaver" vyno pavadinimo kilmės legendą. "Pilies gyventojai narsiai kovėsi su turkais ir vis išgerdavo kažkokio raudonojo vyno, kuris tekėjo per barzdas. Tai pamatę turkai išsigando ir atsitraukė, nes pamanė, esą vengrai geria nenugalimos jėgos teikiančio jaučio kraujo. Taip vynui ir prigijo jaučio kraujo pavadinimas", - pasakojo Monika. Jis gaminamas iš kelių vynuogių rūšių, tačiau svarbiausia - vietinė kekfrankoš rūšis.

Iš turkų nieko nepaveldėjo

Paklausta, ką vengrai žino apie garsųjį tautietį Steponą Batorą, gidė minėjo, kad jis buvo rimtas vyras, todėl tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, tačiau, pasak jos, "Vengrijos jis nevaldė, todėl nelabai apie jį ir žinome".

Pasakodama šalies istoriją ir apie turkų invaziją, temperamentingoji vengrė pažymėjo: "Iš turkų mes neperėmėme nieko - mūsų kalboje nerasite nei panašių giminiškų žodžių, nei tų pačių patiekalų. Net garsusis turkų saldumynas baklava mūsų krašte neprigijo." Monika pasidalijo tikro vengriško guliašo receptu. "Tik jokių kečupų - perspėjo ji. - Pakepinkite mėsą, svogūnus ir užpylę trupučiu vandens troškinkite, o paskui dėkite džiovintos saldžiosios ir pagal skonį aitriosios paprikos miltelių. Skonio nesugadins natūralus pomidoras. Jei norite guliašo sriubos, tiesiog šį troškinį atskieskite vandeniu. Galima dar įdėti bulvių ir morkų."

Nors važiavome vyno keliais, Monika patarė atkreipti dėmesį ir į kitą nacionalinį vengrų gėrimą palinką. Tai iš įvairių vaisių - kriaušių, slyvų, abrikosų, vyšnių, obuolių - gaminama 40-50 laipsnių degtinė. "Aš ją vadinu vaistu, nes išgėrus šlakelį dingsta bet kokie skrandžio negalavimai. Tai legalus gėrimas. Kas penktas užmiesčio gyventojas turi legalią distiliavimo sistemą ir iš savo sode užaugintų vaisių savo reikmėms gali pasigaminti spirito", - aiškino Monika.

Vengrai didžiuojasi, kad miškinguose kalnų šlaituose auga grybai. Restoranuose kaip papuošalai lėkštėse dažnai puikuojasi viena kita voveraitė. O vienas kepsnys buvo pagardintas keliais gabalėliais brangiausių pasaulyje po žeme augančių grybų - trumų. Jų taip pat galima rasti Vengrijoje. Nors puikūs vengriški patiekalai stebino estetišku pateikimu ir geru skoniu, trumai nenustebino. Mūsiškiai baravykai kvapesni.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"