Veteranus suvienijo Nemuno pilys

Povilas Sigitas KRIVICKAS   2014-06-03 10:51
Povilas Sigitas KRIVICKAS
 
2014-06-03 10:51
Raudonės pilis. Povilo Sigito Krivicko nuotraukos
Ge­rą pro­gą bent trum­pam iš­trūk­ti iš kas­die­nės ru­ti­nos sa­vo na­riams vėl su­tei­kė bend­ro­vės „Lie­tu­vos du­jos“ ve­te­ra­nų klu­bas. Jo pre­zi­den­tas An­ta­nas Ma­ci­jaus­kas pa­kvie­tė ko­le­gas į ke­lio­nę, kad ap­lan­ky­tų se­ną­sias pa­ne­mu­nės pi­lis. Anks­ty­vą ry­tą vi­sas au­to­bu­sas šios pra­mo­nės ša­kos sen­jo­rų iš Kau­no pa­trau­kė se­nuo­ju ke­liu pa­lei di­džiau­sią mū­sų kraš­to upę.

Mi­nė­jo S. Stanevičius

Pir­ma­sis su­sto­ji­mas – Rau­dond­va­rio is­to­ri­nis komp­lek­sas, įsi­kū­ręs ne­to­li Ne­mu­no ir Ne­vė­žio san­ta­kos. Kaip di­di­kų re­zi­den­ci­ja Rau­dond­va­ris mi­ni­mas nuo 1615 m., kai čia bu­vo pa­sta­ty­ti dva­ro rū­mai. Tai vie­nas ryš­kiau­sių re­ne­san­so ir ro­man­tiz­mo sti­liaus dva­ro an­samb­lių Lie­tu­vo­je. 1819 m. dva­rą įsi­gi­jo Tiš­ke­vi­čiai. Jie su­re­mon­ta­vo api­ru­sius rū­mus, pa­sta­tė oran­že­ri­ją, svir­nų, ark­li­des, įren­gė par­ką. 1856 m. pa­sta­ty­ta pir­mo­ji Rau­dond­va­rio baž­ny­čia. Poe­zi­jo­je Rau­dond­va­rį įam­ži­no Si­mo­nas Sta­ne­vi­čius, taip 1829 m. pra­dė­da­mas sa­vo pa­sa­kė­čią „Ark­lys ir meš­ka“: „Kur Ne­vė­žis nuo am­žių pro Rau­do­ną Dva­rą,/ Čys­tą van­de­nį sa­vo ing Ne­mu­ną va­ro,/ Te­nai, kad va­sar­vi­džiu sau­le­lė te­kė­jo,/ Juo­kės kal­nai ir vil­nys kaip auk­sas žibėjo“.

Ly­giai po 40 me­tų – 1869-ai­siais – Rau­dond­va­ry­je gi­mė vie­nas gar­siau­sių Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rių Juo­zas Nau­ja­lis. Jis bu­vo pa­sku­ti­nis ke­tu­rio­lik­ta­sis vai­kas dva­ro tar­nau­to­jo šei­mo­je. Gra­fo Bog­da­no Tiš­ke­vi­čiaus fi­nan­siš­kai re­mia­mas, jau­nuo­lis iš­vy­ko stu­di­juo­ti mu­zi­kos pa­grin­dų į Var­šu­vą. Po stu­di­jų grį­žęs į Lie­tu­vą var­go­ni­nin­ka­vo ir va­do­va­vo baž­ny­čios cho­rui Va­bal­nin­ke, o 1891 m. ku­ni­gaikš­čio B. Ogins­kio pa­kvie­čia­mas į Rie­ta­vą. Nuo 1892 m. – Kau­no ar­ki­ka­ted­ros var­go­ni­nin­kas ir cho­ro va­do­vas.

J. Nau­ja­lis po Raudondvario

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais J. Nau­ja­lis gy­ve­no Šven­čio­ny­se ir Vil­niu­je. 1916 m. grį­žo į Kau­ną. Ku­rį lai­ką dės­tė mu­zi­ką „Sau­lės“ gim­na­zi­jo­je, dir­bo Kau­no ka­ted­ros var­go­ni­nin­ku, kon­cer­ta­vo. J. Nau­ja­liui pir­ma­jam iš lie­tu­vių mu­zi­kų 1933 m. su­teik­tas pro­fe­so­riaus var­das. 1924 m. bu­vo pir­mo­sios vi­sos Lie­tu­vos dai­nų šven­tės ren­gė­jas ir vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas. Šios par­ei­gos J. Nau­ja­liui bu­vo pa­ti­kė­tos ir 1928 bei 1930 m. To­se šven­tė­se skam­bė­jo pa­ties J. Nau­ja­lio kū­ri­niai, iš ku­rių dai­na „Lie­tu­va bran­gi“ yra ta­pu­si an­truo­ju Lie­tu­vos him­nu.

Kaip var­go­ni­nin­kas vir­tuo­zas J. Nau­ja­lis daug kon­cer­ta­vo Kau­ne, o 1922 m. ir JAV: Bos­to­ne, Bruk­li­ne, De­troi­te, Či­ka­go­je, Kliv­len­de, Pits­bur­ge. Ame­ri­ko­je rin­ko au­kas Lie­tu­vių me­no kū­rė­jų drau­gi­jai. Tą kon­cer­ti­nę ke­lio­nę liu­di­ja Ame­ri­kos lie­tu­vių pa­do­va­no­ta gra­ži di­džiu­lė pa­si­dab­ruo­ta tau­rė su spe­cia­liu įra­šu. Šian­dien ji eks­po­nuo­ja­ma Rau­dond­va­rio mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jo­je, įam­ži­nan­čio­je Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­triar­chą J. Nau­ja­lį (1869-1934) ir jo gim­ti­nę.

Dujininkai veteranai A. Macijauskas, R. Bruzgulis, A. Vasiljevas Panemunės pilyje.

Vy­tau­tas ir Veliuona

To­liau trau­kia­me Vil­ki­jos link. Pra­rie­da­me pro ne­to­li plen­to stūk­san­tį Se­re­džiaus pi­lia­kal­nį, dar va­di­na­mą Pa­le­mo­no kal­nu. Dėl pi­lia­kal­nio pa­va­di­ni­mo sklin­da le­gen­dos, esą čia pa­lai­do­tas ta­ria­ma­sis Lie­tu­vos vals­ty­bės įkū­rė­jas, Ro­mos ku­ni­gaikš­tis Pa­le­mo­nas. Pa­sa­ko­ja­ma, jog jo sū­nūs plauk­da­mi Ne­mu­nu nu­spren­dė iš­lip­ti kiek anks­čiau, vie­nas jų įkū­rė Kau­no, ki­tas – Jur­bar­ko mies­tą. Pats ku­ni­gaikš­tis pa­si­li­kęs iki pat mir­ties gy­ven­ti vaiz­din­guo­se pa­ne­mu­nių slė­niuo­se, kur da­bar įsi­kū­ręs Se­re­džius.

Ke­lio­nę tę­sia­me Ve­liuo­no­je. Jos apy­lin­kė­se stūk­san­tys pi­lia­kal­niai me­na XIII–­XIV a. vy­ku­sias ko­vas su kry­žiuo­čiais. Ne­daug jau­nes­nė už tuos lai­kus ir Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į Dan­gų baž­ny­čia. Ji yra re­ne­san­si­nė, tu­ri go­ti­kos bruo­žų. Prieš­ais baž­ny­čią sto­vi Vy­tau­to pa­mink­las (1930 m.). Juk par­api­ją Ve­liuo­no­je 1421 m. įstei­gė pats Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Vy­tau­tas. 1636–1644 m. Alb­rech­tas Sta­nis­lo­vas Rad­vi­la pa­sta­tė nau­ją mū­ri­nę baž­ny­čią. Ją 1686 m. kon­se­kra­vo vys­ku­pas Jur­gis Tiš­ke­vi­čius. 1815–1831 m. Ve­liuo­no­je kle­bo­na­vo Kip­ri­jo­nas Ne­za­bi­taus­kis-Za­bi­tis (1779-1837), lie­tu­vių poe­tas, ver­tė­jas. Už 1831 m. su­ki­li­mo rė­mi­mą per­duo­tas ka­ro lau­ko teis­mui. 1832 m. jis pa­bė­go iš Lie­tu­vos. 1864–1870 m. par­api­jos vi­ka­ras bu­vo An­ta­nas Juš­ka-Juš­ke­vi­čius. Jis čia su­rin­ko daug liau­dies dai­nų ir da­lį jų 1870 m. iš­spaus­di­no kny­go­je „Svod­bi­nė rė­da ve­liuo­nie­čių lie­tu­vių“. Per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą baž­ny­čia ap­ga­din­ta. Kle­bo­nas Z. Po­lons­kis ją su­re­mon­ta­vo.

Iš Rau­do­nės bokšto

Pa­ga­liau pa­sie­kia­me Rau­do­nės pi­lį ir pūš­kuo­da­mi (ne­be jau­nys­tė...) už­ko­pia­me į jos bokš­tą (33,5 m aukš­čio). Po mū­sų ko­jo­mis - ža­lu­mo­je pa­sken­dęs pi­lies komp­lek­sas švy­ti rau­do­nais mū­rais. Ne­to­lie­se sau­lė­je rai­bu­liuo­ja pla­ti Ne­mu­no juo­sta. To­kiais vaiz­dais ne­įma­no­ma at­si­gė­rė­ti ir liau­tis fo­tog­ra­fuo­ti. Šios re­zi­den­ci­nės pi­lies rū­muo­se da­bar vei­kia Rau­do­nės pa­grin­di­nė mo­kyk­la.

XVI a. pa­bai­go­je iš Prū­si­jos ki­lęs miš­ko pirk­lys Kriš­pi­nas Kir­šenš­tei­nas Rau­do­nė­je pa­gal olan­dų ar­chi­tek­to Pe­te­rio Non­hard­to pro­jek­tą pa­sis­ta­tė re­ne­san­so sti­liaus įtvir­tin­tus dva­ro rū­mus – ti­krą pi­lį. Iš­mi­rus Kir­šenš­tei­nams, įsi­kū­rė jų gi­mi­nai­čiai Olends­kiai, ku­rie XVIII–­XIX a. ke­lis­kart pers­ta­tė pi­lį pa­gal kla­si­ciz­mo tra­di­ci­jas. 1811 m. pi­lį iš Olends­kių nu­si­pir­ko Ru­si­jos im­pe­ra­to­rės Je­ka­te­ri­nos II fa­vo­ri­tas gra­fas Pla­to­nas Zu­bo­vas, ku­ris kei­tė dau­giau jos vi­dų, ta­čiau taip pat re­kons­tra­vo ir pi­lies iš­orę, iš­ka­sė tven­ki­nius, pa­sta­tė ne­ogo­ti­ki­nio sti­liaus ma­lū­ną.

1944 m. rugp­jū­čio 6 d. vo­kie­čiai trauk­da­mie­si su­sprog­di­no di­dį­jį bokš­tą, ku­ris virs­da­mas su­grio­vė da­lį pie­ti­nio kor­pu­so. 1965 m. pi­lis at­sta­ty­ta (pro­jek­to au­to­riai – ar­chi­tek­tai S. Čerš­ku­tė ir V. Jurkš­tas), jo­je įsi­kū­rė Rau­do­nės pa­grin­di­nė mo­kyk­la, 1968 m. at­sta­ty­tas di­dy­sis bokš­tas.

Panemunės pilis.

Daug var­dų – pi­lis viena

Po Rau­do­nės bu­vo įdo­mu pa­siek­ti Pa­ne­mu­nės pi­lį. Ji dar va­di­na­ma Vy­tė­nų ar­ba Gel­gau­dų pi­li­mi. Pa­ne­mu­nių pi­lis sta­ty­ta apie 1600 m. veng­rų di­di­ko Jo­nu­šo Eper­je­šo. Res­tau­ra­to­riai pi­lies kie­me ra­do net ke­tu­rių ti­pų tin­ko li­ku­čių, mat be­si­kei­čian­tys sa­vi­nin­kai pi­lį tin­ka­vo įvai­rio­mis me­džia­go­mis. Ga­liau­siai ji bu­vo at­kur­ta to­kios spal­vos, ko­kios ir sta­ty­ta – pil­kos sie­nos su bal­tais ap­va­dais. Čia di­de­lį įspū­dį pa­lie­ka di­din­gi bokš­tai su šau­dy­mo an­go­mis, pi­lį su­pan­tis par­kas ir van­dens tel­ki­niai.

Pi­lis iš­gy­ve­no įvai­rius lai­ko­tar­pius – sta­ti­nys ir vi­si še­ši ap­link iš­kas­ti tven­ki­niai kles­tė­jo tol, kol pri­klau­sė Gel­gau­dų gi­mi­nei. Ta­čiau Gel­gau­dai da­ly­va­vo 1831 m. su­ki­li­me, to­dėl pi­lis iš jų bu­vo ati­mta, o 1867 m. pi­lį ir dva­rą iš tuo­me­ti­nės val­džios pe­rė­mė Gel­gau­dų tur­to pa­vel­dė­to­jas dva­ri­nin­kas Sta­nis­lo­vas Pus­lovs­kis. 1903 m. pi­ly­je lan­kė­si gar­su­sis ru­sų dai­li­nin­kas Ni­ko­la­jus Re­ri­chas, kai su žmo­na Je­le­na ke­lia­vo Ne­mu­nu. Lan­ky­to­jai ga­li už­kop­ti į šios pi­lies bokš­tą, o nu­si­lei­dę žvilg­tel­ti į gi­lų kar­ce­rį, į ku­rį bū­da­vo įme­ta­mi sko­li­nin­kai.

Se­niau­sia mū­ri­nė tvirtovė

Kai pa­pie­ta­vo­me jau­kio­je „Pi­lies užei­go­je“, ne­tru­kus už Vy­tė­nų mū­sų au­to­bu­sas pa­su­ka šiau­rėn ir per pus­va­lan­dį pa­sie­kia Klai­pė­dos–­Kau­no au­tos­tra­dą. Tu­ri­me pa­siek­ti Kau­no pi­lį, kur mū­sų lau­kia bai­gia­mo­ji iš­vy­kos da­lis. Kau­no pi­lis – se­niau­sia mū­ri­nė pi­lis Lie­tu­vo­je. Dėl svar­bios stra­te­gi­nės pa­dė­ties pi­lį daug kar­tų pul­di­nė­jo prieš­ai. 1362 m. pa­va­sa­rį, kai pa­grin­di­nės Lie­tu­vos ka­ri­nės pa­jė­gos bu­vo tel­kia­mos prie Mė­ly­nų­jų Van­de­nų ko­vo­ti su Auk­so Or­da, Kau­no pi­lį ap­gu­lė di­de­lė kry­žiuo­čių ka­riuo­me­nė. Kęs­tu­čio sū­naus Vai­do­to va­do­vau­ja­ma įgu­la at­kak­liai gy­nė­si. Ta­čiau po tri­jų sa­vai­čių ap­siaus­ties, kry­žiuo­čiai pi­lį su­grio­vė.

Iki 1368 m. su­mū­ry­ta an­tro­ji pi­lis ant bu­vu­sio­sios pa­ma­tų. Vi­suo­se ke­tu­riuo­se pi­lies kam­puo­se sto­vė­jo flan­gi­niai bokš­tai. Pi­lis dar ne kar­tą ėjo iš ran­kų į ran­kas. Tik 1404 m. ga­lu­ti­nai ati­te­ko lie­tu­viams. Po 1410 m. Žal­gi­rio mū­šio pi­lis pra­ra­do sa­vo stra­te­gi­nę reikš­mę, ta­po rep­re­zen­ta­ci­ne. Pi­ly­je bu­vo įsi­kū­ru­sios įvai­rios ad­mi­nis­tra­ci­nės įstai­gos, tarp jų – pi­lies teis­mas. Šiuo me­tu pi­lis yra iš da­lies at­sta­ty­ta, jo­je įsi­kū­ręs Kau­no mies­to mu­zie­jaus sky­rius.

* * *

Ši ke­lio­nė jos da­ly­viams su­tei­kė ga­li­my­bę at­nau­jin­ti is­to­ri­nes ži­nias bei ge­ro­kai jas pra­plės­ti. Juk eks­kur­si­jos va­do­vu bu­vo pats Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės Val­do­vų rū­mų di­rek­to­rius, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Vy­das Do­lins­kas. Ke­liau­nin­kus iš Vil­niaus, Klai­pė­dos, Kau­no, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio, Uk­mer­gės, Aly­taus du­ji­nin­kys­tės įmo­nių vėl su­vie­ni­jo ma­lo­nus bi­čiu­lys­tės jaus­mas, bend­ro dar­bo pri­si­mi­ni­mai. Dėl pa­si­kei­tu­sių po­li­ti­nių ap­lin­ky­bių gam­ti­nių du­jų sis­te­ma per­nai bu­vo su­skai­dy­ta į dvi sa­va­ran­kiš­kai vei­kian­čias įmo­nes – AB „Lie­tu­vos du­jos“ ir „Am­ber Grid“. Ta­čiau du­ji­nin­kai ve­te­ra­nai lie­ka vie­nin­gi iš­ti­ki­my­be sa­vo ne­leng­vai pro­fe­si­jai ir per ją įgy­tai tvir­tai drau­gys­tei. Tai pa­tvir­ti­no abie­jų bend­ro­vių at­sto­vai – „Lie­tu­vos du­jų“ per­so­na­lo sky­riaus vir­ši­nin­kas L.Ra­dze­vi­čius ir bend­ro­vės „Am­ber grid“ se­kre­to­ria­to va­do­vas A. Mi­ku­lė­nas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
jurgis  78.60.202.211 2014-06-11 10:32:47
Nemniau, kad prie Nemuno galima pamatyti tokių įdomių dalykų.
2 0  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Pir­ma­die­nį Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios le­do ri­tu­lio ly­gos rung­ty­nė­se Elek­trė­nų „E­ner­gi­ja“ na­muo­se po at­kak­lios ko­vos 3:4 (0:0, 2:4, 1:0) nu­si­lei­do „HC Brest“ eki­pai ir čem­pio­na­te pa­ty­rė [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami