Viduržemio jūros perlas

lzinios.lt portalas@lzinios.lt 2015-07-23 11:50
lzinios.lt
portalas@lzinios.lt 2015-07-23 11:50
Organizatorių nuotraukos
Vis dau­giau sa­lo­se il­sė­tis ar jas ty­ri­nė­ti mėgs­tan­čių lie­tu­vių ap­si­lan­ko Sar­di­ni­jo­je. Mū­sų tau­tie­čiams ten pa­tin­ka, nes sa­la su­kur­ta it pa­gal lie­tu­vio pa­gei­da­vi­mų są­ra­šą: jo­je ne per dau­giau­sia žmo­nių, mais­tas na­tū­ra­lus, gau­sus is­to­ri­nis, kul­tū­ri­nis pa­li­ki­mas, o gam­tos mė­gė­jai ga­li mė­gau­tis ko­ne lau­ki­niu sa­los kraš­to­vaiz­džiu ir gro­žė­tis avių jū­ro­mis, jei pa­si­seks – į sa­lą už­su­kan­čiais ro­ži­niais fla­min­gais, o jei la­bai pa­si­seks, gal net iš­vys lau­ki­nių ark­lių.

Jei jau nu­skri­do­te į Sar­di­ni­ją, ver­ta iš­si­nuo­mo­ti au­to­mo­bi­lį ir pa­ke­liau­ti. Sar­di­ni­jos sa­la ne tik ma­žiau­siai ir re­čiau­siai ap­gy­ven­din­ta Ita­li­jo­je – cen­tri­nė­je jos da­ly­je te­bė­ra to­kių gam­tos kam­pe­lių, į ku­riuos žmo­gus dar nė­ra įkė­lęs ko­jos. Ke­liau­to­jams di­džiu­lį įspū­dį da­ro kal­nuo­tas, lau­ki­nis, keis­tai­siais nu­ra­gais (ak­me­ni­niai tuš­čia­vi­du­riai kū­gio for­mos sta­ti­niai) nu­sags­ty­tas kraš­to­vaiz­dis, lais­vai be­si­ga­nan­čios avių ban­dos, ku­rios ga­li tie­siog ap­sup­ti jū­sų ke­liu va­žiuo­jan­tį au­to­mo­bi­lį it van­duo ir pri­vers­ti lauk­ti tol, kol iš­mok­si­te su­si­tai­ky­ti su ne­iš­ven­gia­my­be – iki ra­miai pra­žy­giuos pa­sku­ti­nė avis. Sa­los pa­kran­tės jū­ros iš­kram­ty­tos gro­to­mis, ak­me­ni­nė­mis į dan­gų iš­ki­lu­sio­mis ar­ko­mis... Šiau­rės va­ka­rų da­ly­je, pa­kran­tės įlan­ko­je, yra 4 km il­gio Ne­ptū­no gro­ta – sta­lak­ti­tų, sta­lag­mi­tų ur­vas su 120 m il­gio eže­ru. Ga­li­ma po jį pa­plau­kio­ti val­te­le ir pa­sig­ro­žė­ti nuo lu­bų tįs­tan­čiais, iš po van­dens ky­lan­čiais ir it veid­ro­džių ka­ra­lys­tė­je į vie­ną at­spin­dį van­de­ny­je su­si­lie­ju­siais mi­ne­ra­lų ma­sy­vais.

Pa­plau­kio­ki­te laivu

Jei no­ri­te su­pras­ti, ką sa­la lai­ko Sar­di­ni­jos gy­ven­to­jai, ap­lan­ky­ki­te dar ma­žes­nę ša­lia esan­čią Šv. Pe­tro sa­lą. Pa­sak šven­traš­čio pa­sa­ko­ji­mų, šio­je sa­lo­je apaš­ta­las Pe­tras slė­pė­si nuo jū­ro­je jį užk­lu­pu­sios aud­ros. Jei nu­sprę­si­te iš­si­lai­pin­ti, ra­si­te daug ma­žų, jau­kių ir pri­va­tu­mą ga­ran­tuo­jan­čių pa­plū­di­mių. Sa­lo­je įsi­kū­ręs ne­di­de­lis Kar­lo­for­to mies­te­lis, ku­ria­me gy­ve­na apie 6400 žmo­nių. Se­na­mies­čio gat­ve­lių la­bi­rin­tai ver­ti po jas pa­klai­džio­ti, bet ver­čiau ne­pak­lys­ki­te – su­si­kal­bė­ti su vie­ti­niais ga­li bū­ti su­dė­tin­ga net ir mo­kan­tiems ita­liš­kai, mat sa­le­lė­je kal­ba­ma sa­va tar­me, ku­ri yra li­gū­rų kal­bos at­mai­na.

Pa­spė­lio­ki­te, ko­kia ti­kro­ji nu­ra­gų pa­skir­tis?

Ap­lan­ky­ki­te UNES­CO sau­go­mą Ba­ru­mi­ni nu­ra­gų komp­lek­są, liu­di­jan­tį apie se­no­sios nu­ra­gų ci­vi­li­za­ci­jos (1900-730 m. pr. m. e.) eg­zis­ta­vi­mą. Tai vie­nas svar­biau­sių ar­cheo­lo­gi­nių Sar­di­ni­jos pa­mink­lų, sau­gan­čių sa­lo­je di­džiau­sią ge­riau­siai iš­li­ku­sių nu­ra­gų – kū­gio for­mos ak­me­ni­nių tuš­čia­vi­du­rių sta­ti­nių – tel­ki­nį. Vi­so sa­lo­je iš­si­bars­tę apie 7 000 nu­ra­gų, ku­rie kraš­to­vaiz­džiui su­tei­kia uni­ka­lu­mo, mat to­kių sta­ti­nių nie­kur ki­tur pa­sau­ly­je dau­giau nė­ra. Moks­li­nin­kai šiuos sta­ti­nius, pa­sta­ty­tus dau­giau nei prieš 4 tūks­tan­čius me­tų, lai­ko se­niau­siais Eu­ro­po­je. Spė­lio­ja­ma, kad kū­gius pri­me­nan­tys nu­ra­gai ga­lė­jo at­lik­ti gy­ny­bi­nę funk­ci­ją, ta­čiau jiems mė­gi­na­ma pri­skir­ti ir šven­tyk­lų ar gy­ve­na­mų­jų na­mų pa­skir­tis. Vis dėl­to ti­kro­ji jų pa­skir­tis lie­ka ne­ži­no­ma.

Pa­jo­di­nė­ki­te!

Sar­di­ni­jo­je bū­ti­nai ryž­ki­tės žy­giui rai­to­mis, ant ark­lių. Ke­liau­ki­te į Gia­ra di Ges­tu­ri ply­naukš­tę, kur ga­li­ma iš­vys­ti be­si­ga­nan­čių lau­ki­nių ark­lių. Šiuo me­tu tai vie­nin­te­lė vie­ta Eu­ro­po­je, kur vis dar ga­li­ma su­tik­ti lais­vė­je gy­ve­nan­čių ark­lių. Rai­to­mis ga­li­ma rink­tis ir ki­tą žy­gį – ke­liau­ti Mal­tos or­di­no bei ri­te­rių tamp­lie­rių ke­liais, mat bū­tent Sar­di­ni­jo­je bu­vo gy­do­mi per kry­žiaus žy­gius su­žeis­ti ka­riai.

Pa­si­vaikš­čio­ki­te se­na­mies­čiu

Jau­čian­tys silp­ny­bę se­nie­siems mies­tams ne­nu­si­vils už­su­kę į sa­los sos­ti­nę Kal­ja­rį. Jis se­nes­nis net už Ro­mą – VII-VI a. pr. m. e. Kal­ja­rį įkū­rė fi­ni­kie­čiai. Pa­slap­čių mė­gė­jai ga­li ty­ri­nė­ti ne tik tūks­tant­me­čius skai­čiuo­jan­tį gy­vų­jų mies­tą, bet ir nu­si­leis­ti į mi­ru­sių­jų gat­ves – po mies­tu esan­čias ka­ta­kom­bas. Har­mo­ni­jai at­kur­ti ap­si­lan­ky­ki­te mies­to bo­ta­ni­kos so­de, ku­ris yra vie­nas gar­siau­sių vi­so­je Ita­li­jo­je.

Val­gy­ki­te daug ir skaniai

Su­si­pa­žin­ki­te su vie­tos vir­tu­ve ir ne­ras­ki­te jė­gų at­sis­pir­ti jos sko­niams. Sar­di­ni­jos vir­tu­vei bū­din­gas na­tū­ra­lu­mas, pa­pras­tu­mas, švie­žu­mas. Sa­la iš vi­sų pu­sių ap­sup­ta Vi­dur­že­mio jū­ros, to­dėl re­ko­men­duo­ja­ma par­agau­ti čia pat vie­to­je su­gau­na­mos žu­vies bei jū­ros gė­ry­bių. Vie­tos de­li­ka­te­su lai­ko­mi ke­fa­lės ikrai (bot­tar­ga di muggine), ku­rie ga­li bū­ti pa­tie­kia­mi rie­ke­lė­mis ar­ba tar­kuo­ja­mi, be­ria­mi kaip pa­gar­das ant pa­tie­ka­lų. Skai­čiuo­ja­ma, kad Sar­di­ni­jo­je ga­no­si apie 5 mi­li­jo­nus avių, tad po­pu­lia­ru pa­tie­ka­lai iš avie­nos bei avių pie­no. Par­agau­ki­te ir lauk­tu­vių par­vež­ki­te iš jo ga­mi­na­mo sū­rio Pe­co­ri­no Sar­do ir Pe­co­ri­no Ro­ma­no – šie na­cio­na­li­nio pa­vel­do sta­tu­są tu­rin­tys sū­riai pa­gal se­no­vi­nę re­cep­tū­rą ga­mi­na­mas jau per 2 tūkst. me­tų.

Pa­bū­ki­te prie jūros

Sar­di­ni­ja gar­sė­ja ypač gra­žiais ir sy­kiu įvai­riais pa­plū­di­miais. O dau­ge­liui ten pa­bu­vo­ju­sių at­min­tin įsi­rė­žia itin skaid­rios ir žyd­ros jū­ros vaiz­dai. Jų yra nuo ne­di­de­lių ir uo­lė­tų, skar­din­gų iki pla­čių ir il­gų auk­si­nio smė­lio pa­plū­di­mių, to­dėl nu­vy­kę į sa­lą pa­mė­gin­ki­te ap­lan­ky­ti jų kuo dau­giau. Vie­ni po­pu­lia­riau­sių: Scog­lio di Pep­pi­no (Cas­tia­das), Su Giu­deu (Do­mus de Ma­ria), Tue­red­da (Teu­la­da), Por­to Pi­no (Sant­’An­na Re­si), Ca­la Do­mes­ti­ca (Bug­ger­ru), Is Aru­tas (Cab­ras), S’Ar­chit­tu (Cug­lie­ri), La Pe­lo­sa (Stin­ti­no), Spiag­gia Ro­sa (Bu­del­li), Spaig­gia del Pri­nci­pe (Ar­za­che­na), Ca­la Lu­na ir Ca­la Go­lo­ritzé (Bau­nei) ar Ca­la Bran­din­chi (San Teo­do­ro). Šie­met Sar­di­ni­ja ga­vo net 8 mė­ly­no­mis vė­lia­vo­mis dau­giau nei per­nai. Vi­so net 31 sa­los pa­plū­di­mys ap­do­va­no­tas mė­ly­na vė­lia­va.

Pa­bend­rau­ki­te su vie­tos gy­ven­to­jais

Ir bū­ti­nai skir­ki­te lai­ko su­si­pa­žin­ti su sar­dais – iš­di­džiais sa­los gy­ven­to­jais. Au­to­no­mi­ją nuo Ita­li­jos tu­rin­ti sa­la ar­šiai gi­na sa­vo kil­mę ir iden­ti­te­tą, at­šiau­rus sa­los gy­ve­ni­mas jiems su­tei­kė stip­ry­bės ir sy­kiu griež­tu­mo, tad sar­dai – žmo­nės su cha­rak­te­riu. Vis dėl­to ne­pai­sant per am­žius grū­di­nu­sių su­nkių gy­ve­ni­mo są­ly­gų ir už­da­ru­mo, sa­los gy­ven­to­jai tie­sūs, at­vi­ri ir nuo­šir­dūs, o jų sve­tin­gu­mas at­vy­kė­lių šir­dy­se tve­ria ste­buk­lus. Tu­ris­tai sa­lo­je lau­kia­mi, iš sve­tur at­vyks­tan­tys žmo­nėms vie­ti­niams įdo­mūs, tad ir bend­ra­vi­mas – ti­kras, nuo­šir­dus.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Vil­niu­je re­zi­duo­jan­tis Ita­li­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Ste­fa­no Ta­lia­ni De Mar­chio mū­sų ša­ly­je at­ra­do ak­ty­vų jau­ni­mą, tur­tin­gą aka­de­mi­nį gy­ve­ni­mą, gy­vy­bin­gą ir kū­ry­bin­gą meninį pa­sau­lį, lie­tu­vių [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Rug­sė­jį Šve­di­ja pa­skel­bė do­ku­men­tą, at­spin­din­tį ša­lies po­zi­ci­ją gy­ny­bos sri­ty­je. Be ki­ta ko, ja­me pa­žy­mi­ma, jog Ru­si­ja yra vie­nin­te­lė re­gio­no vals­ty­bė, ga­lin­ti kel­ti karinę grės­mę kai­my­nams, [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Jau ry­toj, spa­lio 1 die­ną, Lie­tu­vo­je pra­dės veik­ti iš­ma­nio­ji mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo sis­te­ma (i.MAS) – vi­si pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) mo­kė­to­jai pri­va­lės teikti elek­tro­ni­nes sąs­kai­tas [...]
Pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) au­to­mo­bi­lių par­oda, o be­ne svar­biau­sia jos nau­jie­na – kon­cep­ci­nis elek­tro­mo­bi­lis „Volks­wa­gen I.D. Con­cept“, ku­rio se­ri­ji­nė versija pa­si­ro­dys, de­ja, [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami