TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Viešėti Anykščiuose savaitgalio per mažai

2014 05 02 6:00
Šalia Arklio muziejaus įkurtas žirgynas taip pat siūlo įvairių pramogų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Bene kasmet Anykščiuose atsiranda kas nors naujo. Pramogų, laisvalaikio, poilsio objektų dabar jau tiek daug, kad norinčiajam kiekviename jų stabtelėti, vieno savaitgalio tikrai nepakaks.

Jei Anykščiuose buvote seniai, kai visi tradiciškai lankė dabar jau į 18 pasaulio kalbų išversto "Anykščių šilelio" autoriaus Antano Baranausko klėtelę, Antano Vienuolio-Žukausko muziejų, Laimės žiburį, Puntuką ir Arklio muziejų, pats metas šį kraštą atrasti iš naujo - vien šiemet duris atvėrė keli nauji objektai: menų inkubatorius, Anykščių regioninio parko lankytojų centras, karklų labirintas, "SPA Vilnius Anykščiai", Arklio muziejuje atsinaujino kavinė "Pasagėlė"(rengiamos edukacinės programos, yra vyno rūsys ir namų gamybos delikatesų), žirgų sporto klubas "Vilartas", baigiamas restauruoti Burbiškio dvaras, jame vasaros pabaigoje bus įrengtas viešbutis.

"Šiais Arklio metais kviečiame: "Stabdyk arklius ir atsipūsk Anykščiuose", - sakė Anykščių turizmo informacijos centro vadovas Rimantas Sereičikas, kartu su savivaldybe organizavęs apžvalginį turą kelionių operatoriams po Anykščius. - O rudenį jau kviesime pasivaikščioti virš šilelio medžių viršūnių dabar statomu lajų taku, kuriam lygių nebus visoje Rytų Europoje."

Kūryba menų inkubatoriuje

Pačiame mieste restauruotuose pirmosios medinės gimnazijos pastatuose įsikūręs Anykščių regioninio parko lankytojų centras supažindina su apylinkių įdomybėmis. Jau čia galima apsispręsti, kas patiks ir kur verta lankytis.

Kitas šalia ant Anykštos upelio esantis gimnazijos pastatas pritaikytas menų inkubatoriui. Čia įrengtos patalpos menininkams kurti ir pardavinėti savo gaminius. Projekto sąlygos reikalauja, kad per trejus metus čia pagyventų 21 rezidentas. Kaip pasakojo šios viešosios įstaigos direktorė Daiva Perevičienė, sumanymas pasiteisino, tik ką atidarytame inkubatoriuje jau dirba 10 menininkų, laisva liko tik viena vieta.

Menų inkubatoriuje su spalvingais keramikos autoriniais darbais įsikūrė D.Pyragaitė.

Norintys išsinuomoti studiją ir įrangą menininkai, nebūtinai iš šio rajono, teikia paraiškas. Dabartiniai rezidentai patenkinti sąlygomis ir nebrangia nuoma. Pavyzdžiui, keramikė Dangira Pyragaitė, anksčiau kūrusi savo namuose Anykščių rajono kaime, čia sulaukia daugiau lankytojų. Lyg ir gerai - daugiau kas ją pamato. Tačiau išsinuomojusi patalpas trims mėnesiams, sakė, jas dar tik jaukinasi, nes nėra pratusi dirbti stebint kartais užsukantiems lankytojams. Kita menininkė, siuvanti odines rankines, darbo kambarį išsinuomojo trejiems metams, bet dabar jau gailisi, kad iškart nesirinko ilgesnio laiko - jai kūryba ir pardavimas tik pagreitėjo.

Lankytojams šiame inkubatoriuje taip pat patogu: jie gali pamatyti skirtingų menų kūrimo procesus ir įsigyti gaminių. Tokių menų inkubatorių Lietuvoje jau yra 9, o 3 dar tik kuriami. "Jie steigiami Europos Sąjungos (95 proc.) ir savivaldybių (5 proc.) lėšomis. Projektu siekiama sudaryti sąlygas kūrybingiems verslams plėstis, o nuomoti mažesnėmis nei rinkos kainomis", - aiškino D.Perevičienė.

Labirintais ir rogutėmis

O važiuojant keliu Puntuko akmens link jau sužaliavę tik pernai atidaryti karklų labirintai, po kuriuos paklaidžioti smagu ir vaikams, ir suaugusiesiems. Jaunas Anykščių verslininkas Deividas Dilys kasmet pasodina ir kukurūzų labirintus, tačiau jie veikia gana trumpai. Pasodinęs gegužę, atidaryti gali tik rugpjūtį, kai kukurūzai ūgteli virš žmogaus galvos. Karklų labirintai tampa klaidūs vos sužaliavus lapams, jau dabar. Šalia bus pasodinti ir kukurūzų labirintai.

Minėtas verslininkas įkūręs ir prie Šventosios esančią "Dainuvos" nuotykių trasą: galima pasikarstyti tarp medžių ištiestomis įvairaus sudėtingumo laipynėmis, perčiuožti lynu upę. Čia pat, Šventosios pakrantėje, įrengtas puikus pasivaikščiojimo takas ir smėlėtas paplūdimys. Anykštėnai tikina, kad Šventosios vanduo švarus ir galima maudytis.

Mėgstantys adrenalino paskanintas pramogas turėtų apsilankyti ant Kalitos kalno. Žiemą jis žinomas kalnų slidinėjimo, snieglenčių entuziastams, o vasarą puiku leistis 2009 metais atidaryta ir iki šiol vienintele Lietuvoje vasaros rogučių trasa. Dviviečių rogučių nusileidimo greitis gana staigiais vingiais valdomas rankiniu stabdžiu, tad skrydį galima prilėtinti iki 40 km/val. Įsidrąsinus smagu nučiuožti ir be stabdžių. Jei žiemą nėra sniego, visus metus veikianti rogučių trasa kompensuoja pramogų stygių.

Dvare įsikurs viešbutis

Įdomi atkurto ir jau beveik baigiamo įrengti vienintelio Anykščių rajone esančio Burbiškio dvaro istorija. Burbiškis Lietuvoje yra ne vienas. Kaip pasakojo šalia esančios kaimo turizmo sodybos "Saulės blynas" savininkė Irena Adamonienė, jų pavadinimai kildinami iš XV-XVI amžiuje gyvenusio bajoro Burbos, turėjusio ne vieną dvarą, pramintą Burbiškiu. Ant buvusio medinio dvaro pamatų 1853 metais bajoras Ottonas Venclavovičius pasistatė šį dabar restauruotą dvarą. Kadangi jo žmona Sofija buvo prancūzė, architektai ir parko įkūrėjai atvyko iš Prancūzijos. Venclavovičiai turėjo 12 dvarų, šis nebuvo jų mėgiamiausias, tad čia dažniausiai tvarkydavosi paliktas ekonomas. Dvaras buvo įkūręs gobelenų audimo fabrikėlį, jis savininkams teikė didelių pajamų.

Carinės Rusijos valdymo laikais maištaujantis dvarininkas buvo nuteistas myriop, ir tik žmona už daug pinigų jį išpirko. Tačiau ponui vis tiek teko ilgai kalėti Sibire, iš kur grįžo be sveikatos, ir mirė šiame dvare.

"Vėliau jame šeimininkavo jo sūnus, pagal rašytinius prisiminimus, buvęs žiaurus ir piktas. Po jo mirties čia dar gyveno jo antroji, 30 metų jaunesnė žmona, atsivežta iš Lenkijos. Artėjant Antrajam pasauliniam karui ji emigravo, mes net nežinome, kur jos kapas. Palikuonys dvaro atsiimti nepageidavo", - pasakojo I.Adamonienė. Dar prieš karą dvarą nusipirko iš JAV grįžęs kunigas Pranciškus Zabiela ir įkūrė jame bažnyčią. Sovietmečiu bažnyčia buvo prievarta iškeldinta, o patalpos atiteko mokyklai.

Burbiškio dvaro parku žingsniuoja sodybos "Saulės blynas" šeimininkė I.Adamonienė, auginanti vaistažoles ir siūlanti retą poilsį - miegą ant šiaudais kimštų čiužinių.

Daugelį pastarųjų metų dvaras merdėjo ir nyko. Ir tik kai jį UAB "Livintus" pavyko perimti iš ankstesnio savininko, Rusijoje kalėjusio verslininko Vadimo Kastujevo, prasidėjo jo atkūrimas.

Kaip pasakojo vienas dabartinių savininkų Arvydas Kvietkauskas, iki vasaros pabaigos viešbučiui bus pritaikyti 12 dvaro kambarių. Atkuriant patalpas daugelio tapetų pavyzdžių likučių restauratoriai aptiko už durų staktų. Pagal tai buvo sukurti nauji. Išlikęs ir ne vienas autentiškas židinys. Kadangi sovietmečiu parketas buvo užklotas linoleumu, didžioji dalis sunyko. Likučių pakako vieno kambario grindims, tad jame galima pasigrožėti 160 metų senumo parketu.

"Vienoje išlikusioje senoje nuotraukoje dvare nusifotografavę trys kunigai. Už jų nugaros pastebėjome gražaus fototapeto fragmentą. Restauratoriai išsiaiškino, kad tai garsios ir iki šiol veikiančios prancūzų firmos "Zuber" peizažiniai fototapetai (beje, jais Vašintone išklijuotas Baltųjų rūmų ovalinis kabinetas), - aiškino A.Kvietkauskas. - Pasirodo, minėta firma turi visų savo tapetų klišes. Pagal jas mums pagamino kadaise čia kabėjusius keturis tapetus "Eldorado", vaizduojančius keturis pasaulio kraštus."

Vietinis mineralinis vanduo

Neseniai Anykščiuose atidarytas keturių žvaigždučių "SPA Vilnius Anykščiai". Mineralinis vanduo visoms sveikatinimo ir gydomosioms vonioms tiekiamas iš vietinio gręžinio. Jo paragauti galima viešbutyje įrengtoje biuvetėje. Anykščių mineralinis vanduo gydo odos, sąnarių, virškinimo trakto sutrikimus. Purvą procedūroms anykštėnai vežasi iš Druskininkų. Visi gyventojai gali mėgautis mineralinio vandens baseinų ir pirčių malonumais.

Penktas viešbučio aukštas įrengtas be jokių kiliminių dangų - pritaikytas alergiškiems žmonėms. Kiekvienas numeris turi balkonus, iš kurių sklinda Anykščių šilelio kvapai ir garsai. Gyventojas ant stalo randa anykštėnų pasididžiavimą - "Anykščių šilelį" 18 pasaulio kalbų, tad pasiskaityti gali svečiai iš daugelio šalių.

Miesto transportas - Aukštaitijos laukais

Jau seniai pagarsėjęs pramogomis, teatralizuotomis programomis Aukštaitijos siaurasis geležinkelis, vadinamasis siaurukas, žada ir naujovių - planuoja greitai paleisti tikrą garinį šilumvežį. Toks kol kas stovi garvežinėje. "Jį pirmiausia tris valandas reikia kūrenti, kai šis "arbatinukas" ant bėgių užverda, galima išpūškuoti. Blondinėms bus teikiama nemokama paslauga - plaukų tamsinimas iš kamino rūkstančiais dūmais", - šmaikštavo linksmas ekskursijas stotyje rengiantis visų Anykščių muziejų direktorius Antanas Verbickas. Pasak jo, siauruku pasivažinėti dažniausiai atvyksta turistai iš kitų miestų ar šalių, anykštėnai į traukinį lipa tik sulaukę svečių. "Kad mažiau kainuotų vaišės prie stalo", - šypsojosi gidas, visus susodinęs ant drezinų, o paskui ir į traukinį. Rudenį kelionė taps dar įspūdingesnė - bus atidarytos dabar atkuriamos visos senovinės keleivių stotelės, palei siauruką išsidėsčiusios nuo Panevėžio.

Kadaise siaurukas buvo daug plačiau apraizgęs Aukštaitiją ir kai kuriuos miestus. Šią transporto rūšį išsaugoję entuziastai tikrai moka sudominti nuotaikingomis ekskursijomis ir pramogomis. "Tarpukario Vilniuje siaurukas buvo populiarus miesto transportas, jungęs Žvėryną ir Antakalnį. Tuo metu jis kursavo ir Kaune, o Klaipėdoje veikė XX amžiaus pradžioje. Praėjus šimtui metų siauruko belikę tik Aukštaitijoje, ir tik 67 kilometrai", - sakė A.Verbickas. Stotyje išlaikytas sovietinis paveldas - senieji suolai keleiviams. "Kad keleiviai ant jų nemiegotų ar nesėdėtų labai susiglaudę, nes nepadoru, Leonido Brežnevo nurodymu visos Sovietų Sąjungos geležinkelio stotims buvo gaminami suolai su pertvaromis - metalinais porankiais atskiriantys vieną keleivį nuo kito", - aiškino gidas.

Tautinį geležinkelio stoties viršininko kabinetą su Vytauto Didžiojo portretu ir tarpukario laikų šveicarišku laikrodžiu (beje, tokie kadaise tiksėjo visose Lietuvos stotyse) šmaikščiai pristato kitas gidas - viršininku persirengęs Raimondas Guobis.

Siauruku nuo Panevėžio galima nubildėti iki Anykščių, o nuo Anykščių - iki Rubikių ežero su 16 salų. Keletą valandų čia atsipūtęs gali vėl traukinuku grįžti atgal. Rudeniop panevėžiečiai siauruku masiškai važiuoja į Troškūnų vienuolyną ragauti jauno božolė vyno.

Visų Anykščiuose vis gausėjančių pramogų neįmanoma išvardyti. Akivaizdu, kad miestas labai entuziastingai siekia prisivilioti kuo daugiau lankytojų. Turistų patogumui, beveik viskas, net ir muziejai, dirba kasdien, be laisvadienių.

Pasak Anykščių mero patarėjo Antano Bauros, jų mieste labiausiai žado neteko čekai iš Nepomuko miesto. Kaip žinome, šventasis Jonas Nepomukas yra gimęs Čekijos mieste Pomuke (dabartiniame Nepomuke). Jų ir Anykščių herbas tas pats - šventasis Nepomukas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"