Viešnagė ledo ir ugnies šalyje

Gabija LUKŠAITĖ g.luksaite@lzinios.lt 2014-08-08 06:00
Gabija LUKŠAITĖ
g.luksaite@lzinios.lt 2014-08-08 06:00
Islandijos sostinė žavi jaukiu paprastumu, tačiau nereikia apsigauti – Reikjavike veiklos tikrai netrūksta. Gabijos Lukšaitės (LŽ) nuotraukos
Jei ža­vi­tės šiau­rie­tiš­ka gam­ta, o gei­ze­rių ir vul­ka­nų vaiz­dai nuo­lat ku­te­na ke­liau­to­jo vaiz­duo­tę, me­tas ap­si­lan­ky­ti Ame­ri­kos ir Eu­ra­zi­jos tek­to­ni­nių plokš­čių san­dū­ro­je įsi­kū­ru­sio­je pa­slap­tin­go­jo­je Is­lan­di­jo­je.

Pa­tek­ti į Is­lan­di­ją ne­su­dė­tin­ga. Yra net tie­sio­gi­nis skry­dis Vil­nius-Reik­ja­vi­kas, ta­čiau tau­pu­mo su­me­ti­mais jo ne­si­rin­kau. Su­si­gun­džiau Suo­mi­jos oro li­ni­jų „Fin­nair” pa­siū­ly­mu ir už bi­lie­tą į abi pu­ses su per­sė­di­mu Hel­sin­ky­je su­mo­kė­jau 1200 li­tų.

Kaip daž­nai nu­tin­ka ke­liau­jant į įvai­rių ša­lių sos­ti­nes ar did­mies­čius, lėk­tu­vas Is­lan­di­jo­je nu­tū­pė ne pa­čia­me Reik­ja­vi­ke, o už ke­lias­de­šim­ties ki­lo­me­trų esan­čia­me Keb­la­vi­ke. Šia­me mies­te­ly­je iki pat 2006 me­tų vei­kė ame­ri­kie­čių ka­ri­nė oro ba­zė, tad iki šiol ten li­kęs di­džiau­sias ša­ly­je Keb­la­vi­ko oro uos­tas pri­ima ir skrai­di­na vi­sų tarp­tau­ti­nių marš­ru­tų ke­lei­vius.

Be­ne dau­giau­sia ne­ri­mo ruo­šian­tis ke­lio­nei į sva­jo­nių ša­lį kė­lė vie­tos gy­ven­to­jams įpras­tos, ta­čiau daž­nam eu­ro­pie­čiui per­ne­lyg di­de­lės kai­nos. Vis dėl­to pir­mas pi­ni­gi­nis san­do­ris ne­įbau­gi­no. Au­to­bu­so bi­lie­tas iš Keb­la­vi­ko į Reik­ja­vi­ką at­siė­jo tru­pu­tį dau­giau nei 2 tūkst. kro­nų (45 li­tus).

Pi­gios nak­vy­nės Reik­ja­vi­ke, ypač va­sa­rą, ten­ka ge­rai pa­ieš­ko­ti. Už vien­vie­tį kam­ba­rį su pus­ry­čiais pa­pras­ta­me vieš­bu­tė­ly­je vi­sai ša­lia mies­to cen­tro rei­kia pa­klo­ti apie 14 tūkst. kro­nų (300 li­tų) per par­ą. No­rint pa­tau­py­ti ga­li­ma ap­sis­to­ti de­šim­ties vie­tų nu­me­ry­je ir už par­ą be pus­ry­čių su­mo­kė­ti kiek dau­giau nei šim­tą li­tų. Iš­va­da pa­pras­ta – ge­riau­sia ke­liau­ti ne vie­nam, ta­da nak­vy­nė at­siei­na ge­ro­kai pi­giau.

Is­lan­diš­ko du­šo ypatybės

Vieš­bu­čio re­gis­tra­tū­ro­je dir­ban­tis is­lan­das ma­ne, lie­tu­vę, su­ti­ko itin šil­tai – pa­sa­ko­jo tu­rįs drau­gų iš Vil­niaus ir ma­no gim­ta­ja­me mies­te lan­kę­sis du­kart.

Jau pir­mą vieš­na­gės va­ka­rą lau­kė du iš­ban­dy­mai. Is­lan­di­jo­je anks­čiau vie­šė­ję drau­gai ne kar­tą yra sa­kę, kad į du­šą teks ei­ti už­si­kim­šus no­sį, nes karš­tas van­duo iš to­lo tren­kia su­pu­vu­siais kiau­ši­niais. Vi­sas karš­tas van­duo is­lan­dų na­mus pa­sie­kia ne iš ka­ti­li­nių, o tie­siai iš na­tū­ra­lių geo­ter­mi­nių van­dens tel­ki­nių. Jis gau­siai pri­so­tin­tas sie­ros, to­dėl pa­si­žy­mi no­sį rie­čian­čiais kva­pais.

Be ga­lo ma­lo­niai nu­ste­bi­no ži­nia, kad ne­se­niai vieš­bu­čio vamz­dy­ne bu­vo įreng­ti spe­cia­lūs fil­trai, to­dėl pa­si­mė­gau­ti su­pu­vu­sių kiau­ši­nių kva­po van­dens pro­ce­dū­ro­mis ne­pa­vyks. Ta­čiau dau­ge­ly­je ki­tų įstai­gų, ku­rio­se te­ko lan­ky­tis, už­te­ko vien nu­sip­lau­ti ran­kas, kad su­pras­čiau, apie ką kon­kre­čiai kal­bė­jo drau­gai.

Reikjaviko pakrantę puošia tiek gamtos, tiek modernaus meno kūriniai.

Is­lan­di­jo­je vie­šė­jau bir­že­lio ir lie­pos mė­ne­sių san­dū­ro­je, kai sau­lė sa­lo­je be­veik ne­nu­si­lei­džia. Tad nu­si­teik­ti mie­go­ti, kai nak­tį už lan­go nė ne­kve­pia su­te­mo­mis, iš pra­džių taip pat bu­vo ne­leng­va. Vis dėl­to, kaip įsi­ti­ki­nau, dvi­gu­bos sto­ro au­di­nio užuo­lai­dos da­ro ste­buk­lus – dau­gu­ma kal­bin­tų vieš­bu­čio gy­ven­to­jų džiau­gė­si mie­go­ję it kū­di­kiai.

Kom­pak­tiš­ka sostinė

Pir­mas įspū­dis iš­ki­šus no­sį į Reik­ja­vi­ką – ne­įp­ras­tas sos­ti­nės ma­žu­mas. Vi­so­je Is­lan­di­jo­je gy­ven­to­jų yra pa­na­šiai tiek, kiek Kau­ne – per 320 tūks­tan­čių, o sos­ti­nė­je gy­ve­na tru­pu­tį dau­giau nei treč­da­lis ša­lies po­pu­lia­ci­jos. Dar kar­tą pa­si­tel­ki­me lie­tu­viš­ką mas­te­lį: Reik­ja­vi­kas len­kia Šiau­lius, ta­čiau yra ma­žes­nis už Klai­pė­dą.

Is­lan­di­jos sos­ti­nė nė iš to­lo ne­pri­me­na iš­bliz­gin­to eu­ro­pie­tiš­ko did­mies­čio – ji vei­kiau pa­na­ši į ne­di­de­lį pa­jū­rio mies­te­lį, ta­čiau tu­ri ne­ma­žai sa­vi­tu­mo. Reik­ja­vi­kas įsi­kū­ręs pa­lei gau­sy­bę smul­kių įlan­kų, tad vien pa­si­vaikš­čio­ji­mas kran­ti­ne ga­li pa­lik­ti ma­lo­nių įspū­džių.

Nors mies­tas ne­di­de­lis, ja­me ti­krai yra ką veik­ti. Il­gai ne­tru­kus ir apė­jus ne­di­du­ką cen­trą, ge­riau­sia trauk­ti į se­no­jo uos­to te­ri­to­ri­ją. Kaip ir de­ra uos­to kvar­ta­lui, gat­ve­lė­se gau­su žu­vų pa­tie­ka­lų res­to­ra­nų. Tie­sa, gar­džiais kva­pais iš to­lo vi­lio­jan­tys val­giai ge­ro­kai pa­plo­ni­na iš­al­ku­sio tu­ris­to pi­ni­gi­nę – už ska­nią žu­vie­nę ga­li tek­ti pa­klo­ti bent 60 li­tų, o už rim­tes­nį pa­tie­ka­lą at­sei­kė­ti ir dau­giau nei šim­ti­nę.

Be van­dens, dvel­kian­čio nuo pa­kran­tės, ir iš res­to­ra­nė­lių be­si­ver­žian­čio gar­daus žu­vų aro­ma­to, čia jau­čia­ma ir sa­vi­ta skan­di­na­viš­ka bo­he­ma. Se­no­jo uos­to da­ly­je vei­kia ne­ma­žai is­lan­diš­kų smulk­me­nų par­duo­tu­vė­lių, o sa­vait­ga­lį lan­ky­to­jus kvie­čia va­di­na­ma­sis blu­sų tur­gus. Vi­są kvar­ta­lą tar­si įrė­mi­na pa­kran­tė­se sto­vin­tys ryš­kias­pal­viai lai­vai, kvie­čian­tys pa­sip­lau­kio­ti pa­lei gra­žia gam­ta vi­lio­jan­čias Is­lan­di­jos pa­kran­tes.

Iš­troš­ku­sie­ji vie­ti­nės kul­tū­ros ga­li ap­lan­ky­ti la­bai po­pu­lia­rius Ope­ros ir kon­cer­tų rū­mus, is­to­ri­nius, me­no mu­zie­jus, ku­rių Reik­ja­vi­ke ti­krai ne­trūks­ta. Čia ypač mėgs­ta­mos šiuo­lai­ki­nio me­no par­odos. Mies­te taip pat vei­kia tu­ris­tus itin trau­kian­tis fa­lų mu­zie­jus (to­kiu, pa­si­ro­do, gar­sė­ja ne vien Ams­ter­da­mas).

Mėgs­tan­tie­ji užei­gas ir ba­rus Is­lan­di­jos sos­ti­nė­je jų taip pat ne­pris­tigs. Gau­su ang­liš­kų "pub" ti­po užei­gų, ku­rio­se va­ka­rais daž­nai skam­ba gy­va mu­zi­ka.

Pa­čia­me Reik­ja­vi­ke, be­je, vi­sai ša­lia mies­to cen­tro, yra ir oro uos­tas, ta­čiau ja­me lei­džia­si ir ky­la tik vie­ti­niais marš­ru­tais skrai­dan­tys lėk­tu­vai. Vie­šė­da­ma Reik­ja­vi­ke kas­kart nu­steb­da­vau, kai vaikš­ti­nė­da­ma mies­to cen­tre iš­vys­da­vau, kaip ne­ti­kė­tai, ko­ne brauk­da­mi per pa­sta­tų vir­šū­nes vie­nas po ki­to lei­džia­si iš at­okes­nių ša­lies kam­pe­lių ke­lei­vius skrai­di­nan­tys or­lai­viai. Is­lan­dai ti­ki­no, kad ste­bė­tis ti­krai nė­ra ko – juk vi­so­je vals­ty­bė­je nė­ra nė vie­nos ge­le­žin­ke­lio li­ni­jos, o au­to­mo­bi­lių ke­liais įma­no­ma pa­siek­ti to­li gra­žu ne vi­sus ap­le­dė­ju­sios ša­lies už­ka­bo­rius. Tad lėk­tu­vas – itin po­pu­lia­ri trans­por­to prie­mo­nė.

Mau­dy­nės sli­bi­nų buveinėje

Kaip ir dau­gu­ma ke­liau­to­jų, Is­lan­di­jo­je su­si­dū­riau su dviem su­nku­mais – ri­bo­tais lai­ko ir pi­ni­gų iš­tek­liais. Ta­čiau ne­pap­ras­tai no­rė­jau iš­trūk­ti iš mies­to į lau­ki­nę is­lan­diš­ką gam­tą.

Juodasis Viko paplūdimys - tokią jo spalvą lėmė vulkaniniai pelenai, susimaišę su smėliu.

Rei­kė­jo rink­tis – pa­si­duo­ti tu­ris­ti­nei karšt­li­gei ir vai­ky­tis gru­pi­nių eks­kur­si­jų pa­siū­ly­mų ar­ba leis­tis į rim­tes­nes avan­tiū­ras. Pir­mas va­rian­tas nie­kuo­met ne­vi­lio­jo, to­dėl su ke­lio­mis drau­gė­mis nu­spren­dė­me įspū­džių pa­si­sem­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Vie­ną die­ną sky­rė­me iš­vy­kai į kal­nus ne­to­li Reik­ja­vi­ko. Prie­mies­ti­nis vie­ša­sis trans­por­tas be­ne per va­lan­dą nu­ve­žė prie Kve­ra­ger­džio mies­te­lio. Čia ap­si­rū­pi­no­me van­de­niu, už­kan­džiais ir į ne­to­lie­se esan­čius ne­aukš­tus kal­nus pa­trau­kė­me pės­čio­mis.

Jų vaiz­das su­ža­vė­jo iš­kart. Iš to­lo bu­vo ma­ty­ti iš kal­nų be­si­ver­žian­tys ga­rų sū­ku­riai, pri­me­nan­tys vai­kys­tė­je skai­ty­tas pa­sa­kas apie ug­ni­mi be­sisp­jau­dan­čius sli­bi­nus, gy­ve­nan­čius už de­vy­nių jū­rų ir ma­rių, bei pa­slap­tin­gas jų iršt­vas. Pri­ėjus ar­čiau prie geo­ter­mi­nio van­dens tel­ki­nių, ga­rai pa­dvel­kė jau pa­žįs­ta­mu kiau­ši­nių dvo­ku.

Ko­piant aukš­tyn į kal­nus iš to­lo at­si­vė­rė gai­vi­nan­tis At­lan­to van­de­ny­no pei­za­žas. Pa­si­gė­rė­ju­sios pa­no­ra­ma pa­sie­kė­me ke­lio­nės tiks­lą – iš karš­tų vers­mių trykš­tan­čią kal­nų upę.

Bu­vo­me iš anks­to nu­si­tei­ku­sios mau­dy­nėms, ta­čiau at­ėju­sios į nu­ma­ty­tą vie­tą kiek su­abe­jo­jo­me. Oro tem­pe­ra­tū­ra tą die­ną bu­vo 12 laips­nių, ly­no­jo, o nuo van­de­ny­no šuo­rais dvel­kian­tis vė­jas ra­gi­no ne­nu­si­reng­ti šil­tų dra­bu­žių. Ta­čiau kai įbri­do­me į upę, vi­sos dve­jo­nės aki­mirks­niu iš­ga­ra­vo. Karš­tas van­duo at­gai­vi­no pa­var­gu­sias ko­jas ir lei­do trum­pam pa­mirš­ti vi­sus rū­pes­čius.

Is­lan­dų pro­tė­vių keliais

To­li­mes­nei ke­lio­nei nu­spren­dė­me iš­si­nuo­mo­ti au­to­mo­bi­lį - iš­si­rin­ko­me pa­tį ma­žiau­sią, eko­no­miš­kiau­sią. Jo nuo­ma, ne­įs­kai­čia­vus de­ga­lų, at­siė­jo 18 tūkst. kro­nų (apie 400 li­tų) už die­ną.

Ry­žo­mės iš­ban­dy­ti vie­ti­nių daž­nai siū­lo­mą marš­ru­tą au­to­mo­bi­liu, ge­rai ži­no­mą pa­va­di­ni­mu „Auk­si­nis ra­tas”. Va­žiuo­jant juo lan­ky­ti­nų ob­jek­tų ti­krai ne­trūks­ta, o ir pa­ke­liui ma­to­mi kal­nų, slė­nių bei įlan­kų vaiz­dai per vi­są ke­lio­nę ne­nus­to­ja ža­vė­ti.

Be smul­kes­nių ob­jek­tų, su­sto­jo­me tri­jo­se po­pu­lia­riau­sio­se „Auk­si­nio ra­to” vie­to­se. Pir­mo­ji – Ting­ved­li­ro na­cio­na­li­nis par­kas. Ši vie­to­vė is­lan­dams is­to­riš­kai ypač svar­bi, nes čia ki­ta­dos vyk­da­vo se­niau­sio Eu­ro­po­je par­la­men­to, Is­lan­di­jos Al­tin­go, po­sė­džiai. Is­lan­dų pro­tė­vių pa­si­rin­ki­mas ne­nus­te­bi­no – vie­ta pa­sa­kiš­kai gra­ži, o nuo aukš­tų uo­lų at­si­ve­ria vaiz­das tiek į vie­to­ve vin­giuo­jan­čius ke­lius, tiek į van­de­niu žė­rin­čias įlan­kas, to­dėl ji bu­vo tin­ka­ma ir sau­gu­mo su­me­ti­mais.

Pa­si­gė­rė­ju­sios is­to­ri­ne se­no­jo Al­tin­go vie­ta, pa­trau­kė­me į Hau­ka­da­lu­ro gei­ze­rių par­ką, vie­ną ži­no­miau­sių lan­ky­ti­nų ob­jek­tų. Pa­ma­ty­ti vir­ti­nę ga­ruo­jan­čių ir pu­to­jan­čių gei­ze­rių ti­krai ver­ta, ypač jei nie­kuo­met ne­re­gė­jo­te pa­na­šių gam­tos iš­dai­gų. Tie­sa, ne­rei­kė­tų ti­kė­tis, kad čia ga­lė­si­te ty­lo­mis su­si­lie­ti su gam­ta ir ra­miai pa­si­mė­gau­ti re­gi­niu. Šio­je vie­to­je žie­mą va­sa­rą gau­su tu­ris­tų, tad ge­riau­sia į Hau­ka­da­lu­ro par­ką at­vyk­ti anks­ti ry­tą ar­ba vė­lai va­ka­re, kai dau­gu­ma ke­liau­to­jų ra­miai poil­siau­ja vieš­bu­čiuo­se.

Pa­li­ku­sios ga­ruo­jan­čius gei­ze­rius pa­ju­dė­jo­me dar vie­nos par­ko įžy­my­bės link – prie 32 me­trų aukš­čio Gudl­fo­so (Gullfoss) kriok­lio.

Ap­lan­kiu­sios pa­grin­di­nius „Auk­si­nio ra­to” ob­jek­tus pa­trau­kė­me į Is­lan­di­jos pie­tus. Ke­lio­nės tiks­las – pie­čiau­sias ša­ly­je Vi­ko mies­te­lis, ne­tu­rin­tis nė 300 gy­ven­to­jų. Ši gy­ven­vie­tė vi­so­je Is­lan­di­jo­je pui­kiai ži­no­ma dėl at­šiau­ru­mu už­bu­rian­čių uo­lin­gų juo­dų­jų pa­plū­di­mių. Pa­kran­tės smė­lis čia smar­kiai su­si­mai­šęs su vul­ka­ni­niais pe­le­nais, to­dėl yra ne­įp­ras­tas at­vy­kė­liams. Rūs­tų pa­plū­di­mio vaiz­dą pui­kiai įrė­mi­na nuo­sta­bios uo­los. Be­je, at­sig­rę­žus į sa­lą to­lu­mo­je ma­ty­ti gar­su­sis Ejaf­jad­la­jo­kud­lio (Ey­jaf­jal­lajö­kull) ug­ni­kal­nis.

Ki­to­kia egzotika

Per vi­są ke­lio­nę ste­bi­no par­duo­tu­vė­se, de­ga­li­nė­se, ki­to­se įstai­go­se dir­ban­tys vai­kai. Pa­gal Is­lan­di­jo­je ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus, ne­pil­na­me­čiai ga­li įsi­dar­bin­ti jau nuo try­li­kos me­tų, tad ne­nus­teb­ki­te, jei prie ka­sos apa­ra­to su ju­mis pa­sis­vei­kins jau­nuo­lis vai­kiš­ku vei­du.

Jei­gu abe­jo­ja­te vie­ti­nių ang­lų kal­bos ge­bė­ji­mais, to ti­krai ne­rei­kė­tų bai­min­tis. Dau­gu­ma jų pui­kiai kal­ba ang­liš­kai. Pri­rei­kus pa­gal­bos ga­li­ma drą­siai kreip­tis į ge­riau­siai sa­vo ša­lies pe­ri­pe­ti­jas iš­ma­nan­čius is­lan­dus.

At­skir­ti vie­ti­nį vi­sai ne­sun­ku – te­rei­kia dai­ry­tis šor­tus ir marš­ki­nė­lius dė­vin­čio žmo­gaus, nors tem­pe­ra­tū­ra lau­ke ne­sie­kia nė 10 laips­nių, o vė­jas vers­te ver­čia iš ko­jų.

Tu­rint lai­ko ir pi­ni­gų įspū­din­gos veik­los Is­lan­di­jo­je už­teks il­gam. Ga­li­ma leis­tis į At­lan­to van­de­ny­ne ren­gia­mas ban­gi­nių ste­bė­ji­mo iš­vy­kas, sa­vo aki­mis pa­ma­ty­ti Is­lan­di­jos sim­bo­liu lai­ko­mų di­džias­na­pių mor­mo­nų ko­lo­ni­jas, pa­si­vaikš­čio­ti ant mil­ži­niš­ko le­dy­no, sraig­tas­par­niu nu­si­leis­ti į ug­ni­kal­nio vi­dų ir pa­tir­ti ki­to­kios su­nkiai žo­džiais api­bū­di­na­mos eg­zo­ti­kos. Be to, ke­liau­jant va­sa­rą ir žie­mą ga­li­ma iš­vys­ti dvi vi­siš­kai skir­tin­gas Is­lan­di­jas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
miau  78.157.78.233 2014-08-09 23:34:52
ir as cia buvau... midu, alu geriau. per barzda varvejo, burnoj neturejau... is tiesu labai grazi salis, tikrai rekomenduoju aplankyti, susipazinti is arciau. gamtos grozis nerealus.
4 0  Netinkamas komentaras
Prieš 25 me­tus įvy­kęs So­vie­tų Są­jun­gos žlu­gi­mas, pir­mo­jo fak­ti­nio Lie­tu­vos va­do­vo Vy­tau­to Lands­ber­gio tei­gi­mu, Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je bus pa­žy­mė­tas kaip ne­ei­li­nis įvy­kis.
Iš Lie­tu­vos iš­vy­ko dar vie­na pa­bė­gė­lių šei­ma. Tai si­rai: du su­au­gę ir trys vai­kai, pranešė LNK Ži­nios.
Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­de­da vyk­dy­ti 348 mln. eu­rų ver­tės pa­gal­bos pro­jek­tą, pa­gal ku­rį pa­žei­džia­miau­siems pa­bė­gė­liams Tur­ki­jo­je bus skiriamos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos.
Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos sek­ma­die­nį Jung­ti­nė­se Tau­to­se už­si­puo­lė Ru­si­ją dėl au­gan­čio žudynių mas­to Si­ri­jo­je.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
„Twit­ter“ ar­ti­miau­siu me­tu ga­li su­lauk­ti for­ma­lių pa­siū­ly­mų dėl ak­ci­jų pir­ki­mo, pra­ne­šė CNBC. Tarp pre­ten­den­tų – „Goog­le“ ir „Sa­les­for­ce.com“. Pa­skel­bus šią ži­nią, „Twit­ter“ [...]
Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KPD) pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vy­ku­sia­me dvi­ša­lia­me Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ta­ri­me nu­tar­ta kreip­tis dėl tolimesnio fi­nan­sa­vi­mo Rad­vi­lų [...]
Vyks­tant nuo Kau­no au­tos­tra­da Že­mai­ti­jos link,  už Cin­kiš­kio san­kry­žos, kiek dau­giau kaip ki­lo­me­tras, prie miš­ko yra ro­dyk­lė „Ša­ra­vų ąžuo­las. „Pa­va­žia­vus keletą ki­lo­me­trų nuo­ro­dos [...]
Sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos par­odų ir kong­re­sų cen­tre „Li­tex­po“ šur­mu­lia­vo Vil­niaus spor­to fes­ti­va­lis. Di­džiau­sia­me spor­to ir svei­ka­tin­gu­mo ren­gi­ny­je sa­vo veik­lą pri­sta­tė virš šim­to įvai­riau­sių [...]
Sa­vait­ga­lį, rug­sė­jo 24–25 d., aukš­čiau­sią rei­tin­gą tu­rin­tys Lie­tu­vos gol­fo žai­dė­jai su­si­run­gė dėl ge­riau­sio­jo var­do. Po Drus­ki­nin­kų Vil­kės gol­fo klu­bo aikš­ty­ne vy­ku­sio Lietuvos gol­fo tu­ro [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Lie­tu­vo­je pik­ty­bi­niai na­vi­kai yra an­tro­ji pa­gal daž­nu­mą mir­ties prie­žas­tis po šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Mū­sų ša­ly­je ši klas­tin­ga li­ga kas­met nu­si­ne­ša apie 8 tūkstančius gy­vy­bių. Vė­žio [...]
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami