Vietnamas: dvi savaitės turistų rojuje

Goda JUREVIČIŪTĖ 2014-11-20 06:00
Goda JUREVIČIŪTĖ
2014-11-20 06:00
Palypėjus 500 laiptelių kvapą gniaužė atsiverianti panorama. Godos Jurevičiūtės nuotrauka
Prieš ke­le­tą me­tų ke­liau­da­ma po Ira­ną vie­no­je Is­fa­ha­no mies­to ki­li­mų par­duo­tu­vių su­ti­kau če­ką. Jis tren­kė­si per vi­są Azi­ją au­to­bu­su į Viet­na­mą, ku­ria­me pla­na­vo ap­si­gy­ven­ti. Iki to mo­men­to ma­no sva­jo­nė­se apie bū­si­mas ke­lio­nes Viet­na­mas nie­kuo­met ne­fi­gū­ra­vo, bet klau­san­tis če­ko pa­sa­ko­ji­mų ši ša­lis ta­po vie­nu at­ei­ties pla­nų.

Rea­li pro­ga pa­si­tai­kė sa­va­no­riau­jant In­do­ne­zi­jo­je, mat šio­je ša­ly­je sa­va­no­ris il­giau­siai ga­li gy­ven­ti še­šis mė­ne­sius. Ta­da tu­ri iš­vyk­ti į bet ku­rią vals­ty­bę, ku­rio­je yra In­do­ne­zi­jos am­ba­sa­da, ir vėl pra­šy­ti vi­zos. Po ne­il­gų svars­ty­mų su ko­le­gė­mis (dar vie­na sa­va­no­re iš Lie­tu­vos ir sa­va­no­re iš Is­pa­ni­jos) pa­si­rin­ko­me Viet­na­mą, taip su­de­rin­da­mos pri­va­lo­mą ke­lio­nę ir ma­lo­nu­mą.

Su­sto­ji­mas pakeliui

Ka­dan­gi pir­ko­me pi­giau­sius bi­lie­tus, skry­dis - ne tie­sio­gi­nis. Per­sė­do­me Sin­ga­pū­re po 19 va­lan­dų per­trau­kos. Į Sin­ga­pū­ro oro uos­tą at­skri­do­me va­ka­rop, tad at­si­sa­kė­me pla­nų pa­si­dai­ry­ti po mies­tą, ta­čiau lauk­ti ne­prail­go. Oro uos­te yra be­vie­lis in­ter­ne­tas, kom­piu­te­rių, poil­sio oa­zių, ku­rio­se ga­li­ma mie­go­ti, ki­no tea­tras, dau­gy­bė par­duo­tu­vių, res­to­ra­nų bei eg­zo­tiš­kų gė­lių so­dų akims pa­ga­ny­ti. Ne be rei­ka­lo šis oro uos­tas ne kar­tą iš­rink­tas pa­čiu ge­riau­siu pa­sau­ly­je.

At­vyk­ti į Viet­na­mą tu­ris­tams iš Eu­ro­pos ne taip ir pa­pras­ta. Prieš ke­lio­nę rei­kia su­si­siek­ti su vie­na agen­tū­rų, tvar­kan­čių „vi­zos at­vy­kus“ rei­ka­lus. Per­ve­dę maž­daug 20 do­le­rių po ke­lių die­nų su­lauk­si­te at­sa­ky­mo, ar esa­te įtrauk­ti į są­ra­šą as­me­nų, ku­riems lei­džia­ma įva­žiuo­ti į ša­lį. O at­vy­kus ir pa­tei­kus rei­kia­mus do­ku­men­tus ten­ka sto­vė­ti ei­lė­je ir žiū­rė­ti į te­le­vi­zo­riaus ekra­ną, kol ja­me pa­si­ro­dys jū­sų pa­so nuo­trau­ka ir as­mens duo­me­nys. Vi­sa ši pro­ce­dū­ra kiek glu­mi­nan­ti, nes nie­kas nie­ko tin­ka­mai ne­paaiš­ki­na, o im­ig­ra­ci­jos dar­buo­to­jų ang­lų kal­bos ži­nios tin­ka­mos tik bur­bė­ti ko­man­das, ku­rių vie­na pa­grin­di­nių – "pa­pil­do­mai 45 do­le­riai už vi­zą".

Su­nku iš­lik­ti abstinentu

Į Viet­na­mo sos­ti­nę Ha­no­jų at­skri­do­me pa­va­ka­re. Mies­tas pa­si­ti­ko di­džiu­le, aps­kri­ta kaip bly­nas be­si­lei­džian­čia sau­le. To­kia, ku­rios nie­kur ki­tur dar ne­te­ko ma­ty­ti.

Sos­ti­nės cen­tre su­si­ti­ko­me su „Couch­Sur­fing“ pus­la­py­je ap­tik­tu viet­na­mie­čiu Die­nu, pas ku­rį tą­nakt tu­rė­jo­me mie­go­ti. Nu­va­žia­vu­sios pas jį ir pa­li­ku­sios daik­tus pa­si­sam­dė­me vie­ną pa­pil­do­mą mo­to­ro­le­rį ir lė­kė­me į se­na­mies­tį pa­si­ma­ty­ti su Die­no drau­gais. Ha­no­jaus se­na­mies­tis jud­rus kaip skruz­dė­ly­nas, pil­nas burz­gian­čių mo­to­ro­le­rių, gat­vės pre­kei­vių, tie­siog ant gat­vės įsi­kū­ru­sių ka­vi­nu­kių, ku­rio­se dau­giau­sia už­sie­nie­čiai gurkš­no­ja alų. (Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad dau­gu­ma jų ne­le­ga­lios, ir kart­kar­tė­mis va­ka­rais po­li­ci­ja čia at­vyks­ta jų iš­vai­ky­ti.) Vie­no­je tų ka­vi­nu­kių ir įsi­kū­rė­me. Po še­šių In­do­ne­zi­jo­je pra­leis­tų mė­ne­sių, kai vi­siš­kai ne­var­to­jau al­ko­ho­lio (dau­gu­ma ma­no drau­gų in­do­ne­zie­čių – mu­sul­mo­nai) ir ne­val­giau kiau­lie­nos, pir­mą­ją die­ną Viet­na­me va­ka­rie­nės ga­vau kiau­lie­nos šon­kau­lių ir juos ap­lais­čiau alu­mi. Alus Viet­na­me toks pi­gus, kad jam tie­siog su­nku at­sis­pir­ti.

Kva­pą gniau­žė gamta

Po pir­mo­jo va­ka­ro Ha­no­jų pa­li­ko­me ke­lio­nės pa­bai­gai ir ki­tą ry­tą pa­ma­žu pra­dė­jo­me ju­dė­ti po ša­lį. Pir­mo­ji sto­te­lė – gar­sio­ji Ha­lon­go įlan­ka, nuo Ha­no­jaus nu­to­lu­si į ša­lies ry­tus. Šio­je įlan­ko­je gau­su įvai­riau­sių iš van­dens ky­šan­čių uo­lų ir sa­lų. Ka­dan­gi įlan­ka įtrauk­ta į UNES­CO Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą, ji yra vie­na lan­ko­miau­sių vie­tų Viet­na­me. Krui­zų kai­nos ne­ma­žos, bet ne­ga­lė­jo­me at­sis­pir­ti bū­ti­nų ap­lan­ky­ti vie­tų są­ra­šui ir nu­si­pir­ko­me dvie­jų die­nų iš­vy­ką lai­vu. Plau­kiant at­si­vė­rė nuo­sta­būs vaiz­dai. Sklan­do le­gen­da, kad Ha­lon­go įlan­ką su­kū­rė virš jos skri­dęs dra­ko­nas: sa­la at­si­ras­da­vo ten, kur jo uo­de­ga pa­lies­da­vo van­de­nį. Per ke­lio­nę ap­lan­kė­me ke­le­tą uo­lų, jū­ros gė­ry­bė­mis gar­sė­jan­tį kai­me­lį ir ap­sis­to­ja­me nak­vy­nės. Čia su­da­ry­tos są­ly­gos šo­ki­nė­ti iš lai­vo ir plau­kio­ti ar­ba pa­siė­mus bai­da­rę nu­plauk­ti ap­žiū­rė­ti ku­rią nors sa­lą.

Be­ne kas va­lan­dą prie tu­ris­ti­nių lai­vų pri­plau­kia val­te­lę irk­luo­jan­čios mo­te­rys: iš jų ga­li­ma nu­si­pirk­ti mais­to pro­duk­tų, van­dens ar­ba alaus.

Vie­ti­nių Halongas

Nors Ha­lon­go įlan­kos vaiz­dai už­bū­rė, kiek iš­var­gi­no pats krui­zo po­bū­dis: la­bai su­nku mė­gau­tis at­os­to­go­mis, kai tu­ri lai­ky­tis nu­sta­ty­to gra­fi­ko. Tad iš Ha­lon­go įlan­kos grį­žu­sios į Ha­no­jų nu­spren­dė­me dau­giau ne­be­ke­liau­ti su eks­kur­si­jo­mis ir pa­ma­žu ju­dė­ti į ša­lies pie­tus.

Nu­si­pir­ko­me pi­giau­sius bi­lie­tus į Nin­bi­nio mies­te­lį, tad trau­ki­ny­je ga­vo­me sė­dė­ti ant me­di­nių suo­lų. Va­go­ne nė vie­no tu­ris­to, tik vie­ti­niai. Prieš iš­vyks­tant gar­sia­kal­biu apie 10 mi­nu­čių ang­lų ir viet­na­mie­čių kal­bo­mis skai­to­mos tai­syk­lės, ko trau­ki­ny­je ne­ga­li­ma da­ry­ti: šiukš­lin­ti, bet ku­ria kū­no da­li­mi per­sis­ver­ti per lan­gą, etc.

Į Nin­bi­nį at­vy­ko­me vė­lai va­ka­re, ta­čiau nak­vy­nės vie­tos il­gai ne­ieš­ko­jo­me. Vieš­bu­čio sa­vi­nin­kas mus „pa­si­ga­vo“ dar sto­ty­je. Pa­čia­me mies­te­ly­je nie­ko ypa­tin­go nė­ra, bet tai pui­kus plac­dar­mas ke­liau­ti į vie­to­vę, ku­ri va­di­na­si Tam Coc ir reiš­kia „tris uo­las“.

Ry­tą iš­si­nuo­mo­jo­me dvi­ra­čius ir pa­trau­kė­me šios vie­to­vės link. At­stu­mas - be­ne 7 ki­lo­me­trai, tad ke­lio­nė te­tru­ko apie pus­va­lan­dį. Ta­čiau min­ti ne­bu­vo pa­pras­ta, nes pa­kau­šį svi­li­no be­ne 35 laips­nių karš­tis.

Tam Coc iš­si­nuo­mo­jo­me val­te­lę su ko­jo­mis ją irk­luo­jan­čiu vai­ruo­to­ju. Ran­ko­mis jis lai­kė nuo sau­lės sau­gan­tį skė­tį. Ši eks­kur­si­ja tru­ko apie 3 va­lan­das, kol plau­kio­jo­me Ngo Don­go upe. Pa­ke­liui - be pro­to gra­žus pei­za­žas. Pra­plau­kė­me tris uo­las. Ga­lė­jo­me iš­vys­ti ra­my­be al­suo­jan­čias ka­pi­nes, žve­jo­jan­čius vie­ti­nius. Sa­ko­ma, kad Ha­lon­gas yra po­pu­lia­rus tarp už­sie­nio tu­ris­tų, o Tam Coc – tarp vie­ti­nių.

Po eks­kur­si­jos dvi­ra­čiais lei­do­mės po apy­lin­kes. Pa­ke­liui už­ti­ko­me dar vie­ną dė­me­sio ver­tą ob­jek­tą – 500 laip­te­lių, ve­dan­čių Bu­dos skulp­tū­ros link. Už­li­pus džiaugs­mo tei­kė ne Bu­dos skulp­tū­ra, o prieš akis at­si­ve­rian­ti pa­no­ra­ma.

Ša­lies centras

Pa­trau­kė­me dar la­biau į ša­lies pie­tus, šį­kart į Hu­jės mies­tą. Ja­me el­gė­mės lyg stan­dar­ti­niai ja­po­nų tu­ris­tai: ap­lan­kė­me svar­biau­sią ob­jek­tą (XIX am­žiaus Ngu­je­nų di­nas­ti­jos ka­ra­liš­ką­jį mies­tą) ir lei­do­mės to­lyn į vos už ke­lių va­lan­dų ke­lio esan­tį Ho­ja­ną.

Ho­ja­no mies­tas – dar vie­nas UNES­CO pa­vel­do ob­jek­tų, tad ja­me ne­pap­ras­tai daug tu­ris­tų. Ir ne be rei­ka­lo: mies­tas ža­vė­jo tra­di­ci­niais pa­sta­tais, pa­trauk­liais til­tais, pa­go­do­mis, šven­tyk­lo­mis. Ja­me gau­su res­to­ra­nų, ba­rų, su­ve­ny­rų par­duo­tu­vių ir siu­vyk­lų, siū­lan­čių vos per die­ną pa­siū­ti bet ko­kį dra­bu­žį. O va­ka­rais mies­tą nu­švie­tė spal­vo­ti ži­bin­tai. Be to, Ho­ja­ne yra ke­le­tas leng­vai pa­sie­kia­mų pa­plū­di­mių.

Iš pra­džių šis mies­tas taip su­ža­vė­jo, kad nu­spren­dė­me lik­ti ja­me il­giau nei pla­na­vo­me. Ap­lan­kė­me vos už ke­lių va­lan­dų esan­tį Mi­šo­no šven­tyk­lų komp­lek­są. Jos bu­vo sta­ty­tos tarp IV ir XIV am­žių ir skir­tos die­vui Ši­vai. Dau­gu­ma šven­tyk­lų yra su­griau­tos 1969 me­tais per JAV ir Viet­na­mo ka­rą.

Ki­tą die­ną iš­si­ren­gus į pa­plū­di­mį, oras stai­ga su­bju­ro. Per­mir­ku­sios su­si­ra­do­me ka­vi­nu­kę, ku­rio­je mė­ga­vo­mės pui­kiu viet­na­mie­tiš­ku mais­tu: lakš­ti­niais su jū­ros gė­ry­bė­mis.

Vis dėl­to po ke­lių die­nų Ho­ja­no ža­ve­sys nu­blan­ko: mies­tas gy­vuo­ja vien tik tu­ris­tais. Ja­me su­nku ras­ti nors vie­ną įstai­gą, ku­ri veik­tų, jei stai­ga nu­slūg­tų tu­ris­tų antp­lū­dis. To­dėl, vie­ną die­ną at­si­kė­lu­sios ir iš­vy­du­sios vėl ap­si­niau­ku­sį dan­gų, stai­giai su­si­pa­ka­vo­me daik­tus ir pa­trau­kė­me dar to­liau į ša­lies pie­tus. Ke­lio­nės tiks­las – Ho­ši­mi­no mies­tas, nuo Ho­ja­no nu­to­lęs maž­daug 24 va­lan­dos ke­lio au­to­bu­su.

Dvel­kė kapitalizmu

Iš Ho­ja­no į Ho­ši­mi­ną ke­lia­vo­me tu­ris­ti­niu Viet­na­mo au­to­bu­su. Li­pant į jį esi pa­pra­šo­mas nu­siau­ti ba­tus, šie įde­da­mi į plas­ti­ki­nį mai­še­lį. Au­to­bu­se trys ei­lės kom­pak­tiš­kai iš­dės­ty­tų lo­vų, jo­se ga­li­ma ga­na pa­to­giai iš­si­mie­go­ti. Ne­ga­na to, to­kiuo­se au­to­bu­suo­se, kaip ir be­veik vi­so­se ša­lies ka­vi­nė­se, vei­kia be­vie­lis in­ter­ne­tas.

Nors ša­lį val­do va­di­na­ma­sis ko­mu­nis­ti­nis re­ži­mas su vien­par­ti­ne sis­te­ma, vi­sa ša­lis dvel­kė ka­pi­ta­liz­mu. Čia gau­su ku­ror­tų, bet ku­rio ly­gio vieš­bu­tis yra par­en­gęs dau­gy­bę pa­siū­ly­mų, kaip leis­ti lais­va­lai­kį, ga­li už­sa­ky­ti lėk­tu­vo, au­to­bu­so, trau­ki­nio bi­lie­tus, pa­si­rū­pin­ti tak­si. Kad ir kur ei­tum, tau ga­na įky­riai siū­lo­ma ką nors įsi­gy­ti.

Jei itin ne­tau­pai pi­ni­gų ir ne­no­ri bū­ti per­ne­lyg ne­prik­lau­so­mas, Viet­na­mas be­ne pa­to­giau­sia ša­lis tu­ris­tams. Kol kas pa­ly­gin­ti pi­gi eu­ro­pie­čiams ir pa­si­ren­gu­si jiems leng­vai par­si­duo­ti. Ta­čiau jei no­ri tau­py­ti ar pa­ma­ty­ti ne tu­ris­ti­nių, o au­ten­tiš­kes­nių vie­tų, su­si­du­ri su kal­bos bar­je­ru. Dau­gu­ma viet­na­mie­čių ne­mo­ka ang­liš­kai.

Ke­liau­jant į Ho­ši­mi­ną Nia­čan­go mies­te te­ko keis­ti au­to­bu­są. Ir čia pa­ty­rė­me ga­na įdo­mų fe­no­me­ną: vi­si už­ra­šai - ki­ri­li­ca. Dėl ru­sų tu­ris­tų gau­sos ne­ma­žai šio mies­to gy­ven­to­jų kal­ba ru­siš­kai.

Mo­to­ro­le­rių jūra

Ho­ši­mi­nas, o anks­čiau – Sai­go­nas, yra di­džiau­sias Viet­na­mo mies­tas. Ja­me gy­ve­na apie 9 mln. gy­ven­to­jų. Ta­čiau be­ne la­biau­siai pri­tren­kian­tis mies­to as­pek­tas yra mo­to­ro­le­rių gau­sa. Sa­ko­ma, kad jų čia apie 7 mi­li­jo­nai.

Pa­gy­ve­nu­si Ja­vo­je, ma­niau, kad dau­gy­bė mo­to­ro­le­rių jau ne­ga­li ste­bin­ti, bet kai san­kry­žo­je iš­vy­dau ke­tu­rio­mis kryp­ti­mis vie­nu me­tu ju­dan­čią mo­to­ro­le­rių jū­rą, su­pra­tau, jog vis dėl­to tai ne­tie­sa. To­dėl pa­lie­ku jū­sų vaiz­duo­tei įsi­jaus­ti, koks siau­bas api­ma pi­ko va­lan­do­mis ban­dant pe­rei­ti gat­vę.

Be­ne svar­biau­sias Ho­ši­mi­no ob­jek­tas – ka­ro mu­zie­jus. Ja­me nuo­la­ti­nė, per ke­tu­ris aukš­tus iš­dės­ty­ta par­oda pa­sa­ko­ja apie Viet­na­mo ka­rą ir jo pa­sek­mes. Vie­nas la­biau­siai su­kre­čian­čių da­ly­kų: nuo­trau­kos žmo­nių, pa­veik­tų per ka­rą JAV nau­do­to her­bi­ci­do „A­gent Oran­ge“. Viet­na­mo ka­ro pa­ly­tė­tas ir ki­tas tu­ris­tų itin lan­ko­mas ob­jek­tas – Me­kon­go del­ta. Čia vy­ko ne­ma­žai su­si­dū­ri­mų tarp Viet­kon­go ir JAV ka­rei­vių. Tai re­gio­nas, ku­ria­me dau­gy­bė Me­kon­go upės at­ša­kų su­te­ka į jū­rą. Da­bar tu­ris­tams siū­lo­ma iš­vy­ka srau­nia upe, pa­ke­liui kei­čiant įvai­rius lai­vus. Čia ga­li­ma pa­si­mė­gau­ti vie­ti­niais val­giais, eg­zo­tiš­kais vai­siais, iš­vys­ti tra­di­ci­nių pa­si­ro­dy­mų, su­si­pa­žin­ti su įvai­riais ama­tais.

At­gal į Hanojų

Po ke­lių die­nų Ho­ši­mi­ne skri­do­me at­gal į Ha­no­jų, ku­ris die­ną ne ma­žiau įspū­din­gas nei per nak­ties šur­mu­lį. Mies­te gau­su ar­chi­tek­tū­ri­nio pa­vel­do ir lan­ky­ti­nų vie­tų. Be to, į Ha­no­jų at­vy­ko­me jam šven­čiant 60-ąsias iš­lais­vi­ni­mo me­ti­nes, tad mies­tą puo­šė gau­sy­bė Ry­tų Eu­ro­pos gy­ven­to­jo akiai ne­priim­ti­nų „kū­jo ir pjau­tu­vo“ sim­bo­lių.

Ne­ju­čio­mis Viet­na­me vis­ką ly­gi­nau su In­do­ne­zi­ja. Ši vis dėl­to la­biau prie šir­dies: čia leng­viau ras­ti au­ten­tiš­kų vie­tų, nes be Ba­lio sa­los ir ke­le­tos vie­tų Ja­vo­je, tu­ris­tų In­do­ne­zi­jo­je ne tiek ir gau­su. Man čia ne­sun­ku su­si­kal­bė­ti, o in­do­ne­zie­čiai yra be­ne ma­lo­niau­sia tau­ta, su ku­ria te­ko su­si­dur­ti. Ta­čiau Viet­na­mas ne­abe­jo­ti­nai len­kia In­do­ne­zi­ją ke­le­tu as­pek­tų. Vi­sų pir­ma, sa­vo mies­tais. In­do­ne­zi­jo­je mies­tai siau­bin­gi. Jie pur­vi­ni, ne­sut­var­ky­ti, nė­ra erd­vių pės­tie­siems, nė­ra par­kų. To­dėl tu­ris­tams pa­tar­ti­na veng­ti mies­tų ir mė­gau­tis gam­tos tur­tais. Viet­na­me mies­tai įspū­din­gi, net jų cen­tre leng­va ras­ti ra­my­bės oa­zių.

Ki­tas da­ly­kas, In­do­ne­zi­ja - mu­sul­mo­niš­ka ša­lis. Iš­sky­rus Ba­lio sa­lą, ku­rio­je dau­ge­lį erd­vių jau „o­ku­pa­vo“ tu­ris­tai ir ku­rio­se al­ko­ho­lis ir nar­ko­ti­kai leng­vai prie­ina­mi, ki­tos sa­los, ypač Ja­va, be­veik ne­siū­lo "svai­gi­nan­čių" pra­mo­gų. Viet­na­me vis­kas prieš­in­gai. Ha­no­jaus se­na­mies­tis pil­nas pi­giu al­ko­ho­liu be­si­mė­gau­jan­čių už­sie­nie­čių, o pra­ei­da­mas pro ne vie­ną ba­rą ga­li užuos­ti „žo­lės“ kva­pą. Čia net vie­nai gar­bi­na­mų die­vy­bių – kaip man aiš­ki­no, že­mės glo­bė­jui (jo skulp­tū­ros puo­šia be­veik kiek­vie­ną vie­šą įstai­gą) – ne­ven­gia­ma au­ko­ti al­ko­ho­lio.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
Vo­kie­ti­jos ry­ti­nia­me Dres­de­no mies­te du spro­gi­mai drioks­te­lė­jo prie vie­nos me­če­tės ir tarp­tau­ti­nio kong­re­sų cen­tro, bet žmo­nės per šiuos iš­puo­lius ne­nu­ken­tė­jo, antradienį pra­ne­šė po­li­ci­ja.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vo­je smar­kiai iš­au­go ser­ga­mu­mas ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis, an­tra­die­nį pa­skel­bė Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tras (ULAC).
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami