Vilniaus apskritis - lyg skrendanti antis

LŽ 2010-11-19 00:00
2010-11-19 00:00
Kazio Kęstučio Šiaulyčio iliustracija
Vė­ly­vą ru­de­nį, kai į šil­tuo­sius karš­tus jau iš­skri­do pa­ukš­čiai, gry­bai per­si­kraus­tė iš miš­kų į vir­tu­vių po­dė­lius, o tu­ris­tai ir pa­jū­rių mau­duo­liai - į in­ter­ne­to bei TV dau­sas, ma­lo­nu perž­velg­ti va­sa­ros ke­lio­nių že­mė­la­pius, už­ra­šus, nuo­trau­kas.

Sakoma, ilgai žvelgdamas į vieną tašką ir dramblį pamatysi - panašiai nutiko ir man. Braižydamas žemėlapyje vasaros kelionių maršrutus staiga išvydau: Vilniaus apskrities kontūras primena skrendančią antį! Švenčionių rajonas - tos anties galva ir kaklas, Ukmergės, Širvintų, Trakų rajonai bei Elektrėnų savivaldybė - sparnai, Vilniaus ir Šalčininkų - liemuo, o Dieveniškių kyšulys - anties kojos...

Manau, tokių kontūrų turėtų pavydėti net Apeninų pusiasalio gyventojai. Geografinį atradimą nutariau užfiksuoti piešinyje - jis papildys įdomiosios kartografijos ikonografiją. Tai virtualus nuotykis sėdint prie darbo stalo, kompiuterio, bet dar būna ir tikrų kelionių, atradimų.

Pirmieji turistai - prancūzai

Vasaros pradžioje dalyvavau Tautosakos instituto folkloro ekspedicijoje Švenčionių rajone. Iki tol šis kraštas man buvo beveik nepažįstamas. Kartą kitą teko važiuoti Vilniaus-Ignalinos plentu, ir tiek. Kelionei ruošiausi pagal žemėlapius, internetą, Broniaus Kviklio knygos "Mūsų Lietuva" pirmąjį tomą ir kultūros paminklų enciklopedijos tomą "Rytų Lietuva". Prisiskaitęs susimąsčiau, gal Švenčionių krašte yra koks įstabus kalnas, nuo kurio viršūnės matyti visa Lietuva?

Buvusioje Švenčionių apskrityje gimė ir mokėsi du didieji apie Lietuvą pasakoję žmonės - etnologė Pranė Dundulienė ir keliautojas, geografas Česlovas Kudaba. Kadaise čia gyveno knygų "Lietuva, jos senovės paminklai, buitis ir papročiai" (1846), "Žemaičių žemės prisiminimai" (1842), "Lietuvių liaudies priežodžiai" (1840) autorius žemaitis Liudvikas Adomas Jucevičius. XIX amžiuje Švenčionių apylinkėse pilkapius kasinėjo archeologas, kraštotyrininkas, literatas Adomas Honoris Kirkoras, Cirkliškio dvare lankydavosi istorikas Joachimas Lelevelis, dailininkas Jonas Rustemas. Krašto paribius tyrė 1857 metais ekspediciją Neries upe surengęs grafas Konstantinas Tiškevičius.

Beveik prieš du šimtus metų - 1812-aisiais - vykdydamas karinį "projektą", Švenčionyse lankėsi ir Napoleonas, kartu su juo - tūkstančiai smalsių užsieniečių, daugiausia - prancūzų. Juos galime laikyti pirmaisiais šio krašto turistais, dabar ta pačia kryptimi skuba vilniečių poilsiautojų armijos, mat Švenčionių rajone yra 289 ežerai, teka puikioji Žeimena, žaliuoja grybų, uogų dosnūs Pabradės ir Švenčionėlių miškai, malonių gausi Labanoro giria.

Prasmegęs miestas

Per ekspediciją keliaudamas kartu su bendražygėmis tautosakininkėmis stebėjausi jų gebėjimu prakalbinti ir valandų valandas meiliai šnekučiuotis, klausytis kaimo žmonių istorijų, pasakų, dainų. Aš "kalbinau" ežerus, kalvas, sodybų gojus, ieškojau peizažo motyvų, atskleidžiančių svarbiausius krašto bruožus. Kiekvieną ekspedicijos vakarą žvelgiau į žemėlapį - rinkausi, kur kitą rytą turėčiau likti pagal formulę: "Už borto - savo noru." Kančiogino ežeras Sirvėtos regioniniame parke intrigavo pavadinimu (kalnas Himalajuose turi panašų vardą - Kančendžunga). Vieną rytą nugabentas baltuoju autobusiuku ir atsisveikinęs su bendrakeleivėmis kopiau į kalvą, nuo kurios viršūnės tikėjausi pamatyti paslaptingojo vardo ežerą. Smalsavau, ar pateisins lūkesčius? Svajonės išsipildė: atsivėręs reginys tarsi pažadino iš civilizuoto pasaulio sapno. Tokiose erdvėse pagauna stebėjimo, matymo laisvės, savotiško skrydžio pojūtis. Atrodo, visą regą užpildė ankstyvas birželio rytas, rasos išgryninta žaluma, plati ežero vandenų erdvė, išsiliejusi pailgame kalvų dubenyje. Kitas krantas su seno kaimo sodybomis - tarsi miniatiūra, vos matomi kluonų stogai, trobos, medžiai būtų tapomi teptuko kepštelėjimu. Čia, šalia, šlaitai baltuoja, rausta, banguoja žmogaus ūgio žolynais.

Saulė jau pakilusi, bet dar debesų miglose. Pasirinkau, regis, išraiškingiausią motyvą - ežero įlanką su lyg pasakų tvirtovė iš veidrodinių vandenų kylančia sala. Baiginėjant akvarelę žvejys iš ramiai ežeru sklendusios valties pasiekė krantą, pakilo į kalvą, kur buvau įsitaisęs, pasisveikino. Netrukus sužinojau, kad mane

pakerėjusi sala, vadinama Bažnyčios sala, priklauso pašnekovo šeimai. Kodėl toks vardas, sako, nežinąs, bet abejojo, ar teisūs kraštotyros romantikai, kurie tvirtina, esą senų senovėje saloje buvusi šventovė, o į ją vedęs slaptas, po vandeniu glūdinčių akmenų kelias - kūlgrinda. "Tuos akmenis prieš daugelį metų su tėvu valtimi nuplukdėme ir sumetėme, kad turėtų kur ešeriukai, kitos žuvys būriuotis," - sakė naujasis pažįstamas.

Žvelgdamas nuo Kančioginą supančių kalvų sukūriau keletą akvarelių, tačiau likau nepatenkintas - jos man pasirodė pernelyg ekspresyvios, atšiaurios. Jau būdamas Vilniuje pasidomėjau, ką apie šias apylinkes rašė Č.Kudaba leidinyje "Švenčionių rajonas". Paguodė jo pastebėjimas: "Kančiogino ežero grožis truputį šaltokas." Tokia profesoriaus ištarmė man tarsi savotiškas įvertinimas - gal vis dėlto atspėjau Kančiogino esybę - jis, nors ir vaizdingas, kažkuo rūstus, tarsi nutolęs, uždaras. Toliau Č.Kudaba rašė: "Padavime pasakojama, kad šioje vietoje stovėjęs didelis miestas, kurio pietinis pakraštys siekęs Stoniūnus ir net Stanislavavą. Miestas kiaurai prasmegęs, liko tik maža dalelė - dabar Kančiogino kaimas. Su rūmais, bažnyčiomis anas didmiestis esąs po žeme, po išsiliejusiu ežeru. Pasakotojai priduria, kad dar neseniai gyvenę senų žmonių, turėjusių tame mieste išrašytus metrikus..." Ši legenda praskleidžia paslaptį, kodėl čia Bažnyčios sala, kodėl toks įtampos kupinas ežero vardas.

Du maži ežeriokai

Reškutėnų - Rėkučių erdvė tarp trijų - Kretuono, Vajuonio, Kretuonykščio - ežerų yra tarsi pusiasalis, apsuptas dar ir pelkių, girių, upelių. Į šį tarpuežerį patogiai atvažiuoti galima vieninteliu vieškeliu, vedančiu nuo Raudonės kryžkelės. Man pasirodė, kad šio uždaro kampelio žymuo - švelnus liūdesys. Čia abiejuose kaimuose 1930 metais iškilę obeliskai Vytautui Didžiajam - tai paminklai ir Nepriklausomai Lietuvai. Šio krašto žmonės ypač skaudžiai išgyveno 1920-1939 metų atskirtį nuo Lietuvos. O gal ir praamžių senovė suteikia šiai erdvei ilgesio spalvų?

Lygiagrečiai su Reškutėnais ir Rėkučiais lyg požemių kaimai Kretuono paežerėje pabirę archeologų rastos akmens ir geležies amžiaus gyvenvietės. Milžiniškas Reškutėnų Vytauto obeliskas, stūksantis prie vieškelio, - tarsi kokia ašis, jungianti dabartį ir senovę, žemę ir dangų. Susidaro savotiška erdvinė sankryža - paminklo papėdėje kertasi ir dvi horizontalios juostos - vieškelis, nuklystantis į Palūšės miškus, ir Žaugėdos upelis, iš Kretuonykščio nešantis vandenis, kurie vėliau, pasitaškę gretimuose ežeruose, pasiekia Žeimeną, Nerį, Nemuną.

Kiekvienas Lietuvos ežeras ežerėlis, kaip ir Švenčionių krašto Kretuonas, Kretuonykštis, Vajuonis, Žeimenys, Kančioginas, Miškinis, Adelė, Šventas, Kūna pasakoja (tiems, kurie mato ir klausosi) vaizdų ir reginių, garsų ir melodijų, svajonių ir nuotykių istorijas. Ar meškeriotojas valtyje vien palšą karšį žūklauja? Kai aplink ežero platybės, vandens skaidruma kaip niekas kitas pasaulyje mainosi, raibsta, spindi, linguoja, bėga vėjo genamomis bangelėmis. Apžavėtas spoksai: po valtimi, žalsvų vandenų duslume svyra, nardo nepažįstamų augalų stiebai, slysteli lydekos ketera, kažkas iš tamsaus dugno gurkteli, burbuliuoja, padvelkia bauginama giluma. Bet pakeli galvą - ir vėl ramus klausaisi nendrynų šeimininkių krakšlių rėkimo, stebi aplink geltonąsias vandens lelijas - lūgnes, besisukiojančius riterius - ausytuosius kragus, gaudai akimis nenuspėjamą žuvėdros skrydį.

Ežero tikrinis vardas - jau kiti klodai, vardo kilmę atskleidžia sakmės, legendos, vietos žmonių pasakojimai, linksmos istorijos. O štai galbūt trumpiausias toks pasakojamas, tiksliau, Švenčionių ir Strūnaičio senbuvių kūrinys - "Akulieriai". Pasirodo, vienu vardu vadinami du maži girioje vienas šalia kito sukritę ežeriokai. Kas humoro nesuprato, priminsiu: "akulieriais" dar ne taip seniai tiek kaimo žmonės, tiek miestiečiai vadino akinius.

Želmenų debesijos

Mano kelionės nebuvo vien markstymasis su ežerų apverstomis padangėmis (tai tas dangus, kuris atsispindi ramiuose vėjo nepašiauštuose vandenų paviršiuose). Braidžiojau ir po žemės želmenų debesijas - viksvynus, žemuogynus, smilgų ir kmynų atšlaites. Č.Kudabos žodžiais tariant, tik pėsčias keliautojas pamatys nuostabias "kalvų bangas", pastebės saulės šviesoje spalvų dėmėmis žėrinčias žolynų jūras. Ant vienos tokios bangos atsistojęs žvalgiausi - tolumose, regis, neliko nieko materialaus, žemėn krintantys debesų šešėliai raiškesni nei balto kelio rėžis, ežero dėmė, tirpstantys miškų kontūrai. Kalvos viršūnėje susivokiau, taigi šio krašto vaistažolių rinkimo, uogavimo, grybavimo, žvejybos tradicijos trunka tūkstančius metų. Tokiomis veiklomis užsiimantys žmonės - tikri gamtos žiniuonys, menininkai. Nesunku įsivaizduoti, kaip atsidavusi vaistažolių rinkėja sklaido pamiškių žolynus, skina žiedus, lapus, stiebelius, juos rūšiuoja, riša į puokšteles. Žolininkės namai - lyg parodų salė, čia kasdien vyksta šiuolaikinio meno performansai, barstomos, sklaidomos pavėsiuose džiovinamos mėtos, pelynai, piestose grūdami vaistažolių mišiniai, ruošiantis į turgų mieste krepšiuose kaišomi stiklainiai, ryšuliukai, žolių kuokštai.

Prisiminiau ir Kretuonių kaime Antano Tijūnėlio sodyboje namų muziejų įkūrusios Genovaitės Tijūnėlytės-Terlikovskos pasakojimus, rodytus tėvo ir senelio žvejybos įrankius. Vieni skirti vasarai, kiti - žuvims vilioti žiemą ant ledo. Viskas savo darbo, net liejimo formos blizgėms gaminti. Kuo ne juvelyrų pramanai? O kur dar žvejybos apeigos, orų spėjimai, meškeriojimo nuotykių istorijos, - tai jau įvairių menų jungtys...

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami