TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Visai nebaisus grobuonių pasaulis

2009 01 16 0:00
Taip saulėkaitoje guli ir ilsisi aligatoriai. Dieną šių roplių akys būna raudonos, o naktį į jas pašvietus tampa žalios.
Autorės nuotrauka

Kai kurie žmonės, vien išgirdę apie varles ar krokodilus, ima bjaurėtis. Kiti priešingai - džiugiai suklūsta ir pagalvoja apie akistatą su ropliais. Vieni baiminasi, kiti mielai drauge leidžia laiką juos treniruodami.

Dar praėjusio amžiaus pradžioje, 1937 metais, Šiaurės Amerikos Pietų Dakotos valstijoje įkurtas roplių muziejus iki šių dienų yra pats didžiausias visose Jungtinėse Valstijose. Be to, tai viena patraukliausių ir lankomiausių turistų vietų. Roplių parke, kuratoriaus Terrio Phillipo teigimu, iš viso yra per 2 tūkst. skirtingų rūšių gyvūnų.

Tokio parko idėja kilo Earlui Brockelsbiui. Jis augo Kadokos miestelyje, Pietų Dakotoje, o gyvates laikė kaip naminius gyvūnėlius. Sulaukęs devyniolikos E.Brockelsbis pradėjo dirbti Rapide. Jo veikla buvo orientuota į tai, kad patrauktų kuo daugiau turistų. Kartais Earlas rodydavo svečiams triuką: nukeldavo nuo galvos kepurę, kurioje susirangiusi gulėdavo barškuolė.

T.Phillipas pasakojo, kad roplius jie perka iš kitų zoologijos sodų, taip pat vyksta į ekspedicijas ir ieško retų gyvačių, krokodilų bei kitokių rūšių gyvūnų.

Yra kur akis paganyti

Roplių parke išties gausu: turistas iš Lietuvos čia jų pamatys kur kas daugiau, nei gali išvysti Kauno zoologijos sode. Krokodilai, aligatoriai, vėžliai, galybė įvairių rūšių gyvačių, vietiniai Pietų Dakotos ropliai, prerijų šunys ir spalvingos varlės kiekvieną dieną laukia lankytojų.

Parke taip pat rengiami paukščių, gyvačių, krokodilų ir aligatorių pasirodymai. Per juos gali pasiklausyti sparnuočių choro, paglostyti gyvatę ar pamatyti, ką dėl gabalėlio vištienos pasirengęs padaryti aligatorius. Kas galėtų patikėti, jog jis moka šokinėti panašiai kaip šuo, kad tik gautų maisto? Renginio vedėjas parodo keletą triukų, paaiškina, kuo skiriasi aligatoriai ir krokodilai, nurodo, kur eiti toliau ir ką dar išvysi.

Iš nasrų neištrūksi

Krokodilai - didžiuliai vandens ropliai, gyvenantys visose Afrikos, Azijos, Amerikos ir Australijos atogrąžose. Paprastai jie renkasi gėlus upių ir ežerų vandenis, tačiau kartais šių plėšrūnų galima aptikti ir sūriame vandenyje. Taip yra dėl to, kad jie turi specialias liaukas, padedančias išskirti druską iš vandens. Pagal maitinimosi įpročius krokodilams reikia stuburinių gyvūnų - žuvų, roplių, žinduolių. Todėl jų gyvenimo būdas vadinamas grobuonišku. Dėl savo elgsenos krokodilams lengva būti sėkmingais plėšrūnais. Pamatę gyvūną jie nepuola iš karto, tykiai tūno vandenyje, kad liktų nepastebėti, ir griebia auką nutaikę tinkamą akimirką. Krokodilo

kūnas leidžia jam būti vikriam, o plaukti priglaudus kojas - tai dar akivaizdžiau matyti. Be to, šių roplių įkandimas yra stipriausias iš visų gyvūnų, todėl patekęs į jų nasrus, vargu ar galėsi ištrūkti.

Aligatoriai taikesni

Krokodilų giminaičiai aligatoriai šiek tiek taikesni. Nors ir kilę iš tos pačios šeimos, jie ganėtinai skiriasi. Aligatoriai teikia pirmenybę gėliesiems vandenims, todėl jūroje ar vandenyne jų sutikti praktiškai neįmanoma. Šių roplių tėvyne galima laikyti viso labo dvi šalis - Jungtines Valstijas ir Kiniją, o krokodilai veisiasi visuose žemynuose, išskyrus Europą ir Antarktidą. Dažniausiai aligatorių aukomis tampa maži gyvūnai - jiems pribaigti pakanka silpno įkandimo. Pačiupę didesnį gyvūną aligatoriai velka į vandenį. Iš išorės panašūs giminaičiai turi esminių skirtumų: aligatoriaus galva siauresnė ir trumpesnė - U raidės formos, krokodilo - V formos.

Kai aligatoriaus nasrai sučiaupti, matyti tik viršutiniai jo dantys, o žandikauliai skirti traiškyti kaulus. Krokodilo narsai kitokie - jie rodo ir viršutinius, ir apatinius dantis, o žandikauliai siauresni, tinkami draskyti auką.

Nuodingos ir valgomos

Mažesnės už minėtus roplius yra vandenų ir pievų gyventojos varlės. Jų Pietų Dakotos parke taip pat gausu. Daugelio mūsų akys pratusios prie tradicinių varlių - žalių, tačiau teigti, kad tai vienintelė ar svarbiausia jų spalva, būtų netiesa. Kūno spalva leidžia joms prisitaikyti prie aplinkos ir apsisaugoti nuo grobuonių. Kai kurių rūšių varlės nuodingos, kitas galima valgyti - skonis panašus į vištienos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"