TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Žemaičių dievkalnių virtinėmis

2014 09 12 6:00
Parko kultūrologas Linas Šedvilas dažnai veda ekskursijas po Varnių regioninį parką. Prisėdus ant Medvėgalio yra į ką pasidairyti. Jūratės Mičiulienės (LŽ) nuotraukos

Varnių regioninis parkas lankytojų laukia visus metus, tačiau įdomiausia, kai dar galima išbandyti Sietuvos kūlgrindą - slaptą kelią per pelkes, juo lietuviai kadaise nuo kryžiuočių pasprukdavę.

Moderniame Varnių regioninio parko lankytojų centre (Ožtakių kaime, 1 km nuo Varnių) galima gauti daug informacijos apie lankytinus parko objektus. Čia patars, kaip nuvažiuoti prie pastaruoju metu sutvarkytų gražiausių kalvų, alkakalnių ir piliakalnių - Megvėgalio, Šatrijos, Sprūdės, Moteraičio, Girgždūtės, Švedkalnio, Paršpilio, Žąsūgalos, Gaudkalnio ir kitų, kuriuos žymusis geografas Česlovas Kudaba yra pavadinęs "garbingais žemaičių dievkalniais".

Pasak parko direktorės Irenos Zimbienės, ši teritorija ir už parko ribų plytinti, buvo stipriausia Žemaitijos militaristinė zona, kuri leido Žemaitijai ilgiausiai išlikti nekrikštytai. Ypač įspūdingas Medvėgalis. "Esu skaičiusi, kad ant jo tilpdavo 6 tūkst. karių. Atrodė, neįmanoma. Tačiau kai šventėme Lietuvos tūkstantmetį, per renginį lengvai suskaičiavome 10 tūkst. žmonių, - teigė pašnekovė. - Medvėgalyje, susidedančiame net iš 7 kalnų, tikrai tiek telpa."

Slaptais pelkių keliais

Parke nusidriekusios virtinės kalvų, ant kai kurių iš jų būta piliakalnių. Pilis statydavo ant tokių, kur užkopus toli matyti, o papėdėje galima saugiai gyventi. Tad dažniausiai iš vienos pusės piliakalnį supdavo pelkynai. Per daugelį jų žemaičiai buvo įsirengę slaptus kelius - kūlgrindas, kad prireikus galėtų pabėgti nuo priešų ar pasikviesti pagalbos.

Varnių regioninis parkas didžiuojasi turintis dabar vienintelę turistų lankomą Sietuvos kūlgrindą. Iš viso Lietuvoje jų buvo apie 60. "Sietuvos kūlgrinda (žemaitiškai kūlis - akmuo) - akmenimis grįstas kelias. Jo plotis per pelkę - 7 metrai, o toje vietoje, kur kerta Sietuvos upelį - net 20 metrų, - pasakojo I. Zimbienė. - Turime ir vieną medgrindą (kietmedžiu per pelkę grįstą kelią), tačiau jos lankytojams dar neatvėrėme, archeologai sako, kad dar anksti, pirmiausiai reikia ištyrinėti."

Kaip pasakojo parko kultūrologas Linas Šedvilas, dar yra žmonių, kurie prisimena, kaip prieš keliasdešimt metų vietiniai, trumpindami kelią, iš atlaidų arklio traukiamu vežimu grįždavo Sietuvos kūlgrinda. Ją su studentais gamtininkais yra išbraidęs ir Č. Kudaba.

Pradžioje kūlgrinda - klampus purvo kelias. Kartu su gimnazistais brido ir gimnazijos mokytojos.

"Esu skaitęs, kad Kretingos rajone rasta dar viena, tačiau ji privačioje žemėje, nežinau, ar kada ten leis turistams lankytis. Mūsų Sietuvos kūlgrinda, esanti tarp Medvėgalio ir Paršpilio, kol kas yra vienintelė, kuria ir patys nemokamai galite paklampoti", - sakė L. Šedvilas. Pasak jo, tai visai nepavojinga, reikia pasiimti tvirtą lazdą ir einant baksnoti - kur jausite tvirtą pagrindą po kojomis, ten ir galima eiti. Nuklydus nuo kūgrindos galima į dumblą prasmegti 6-8 metrus gilyn. "Įsivaizduokit, kaip reikėjo tokiame gylyje tiesti kelią. Žiemą pradauždavo ledą ir mesdavo akmenis, - pasakojo L. Šedvilas. - Kai bėgdavo nuo priešo, pirmieji eidami susmeigdavo riboženklius, o paskutinis ištraukdavo, nė pėdsakų nelikdavo."

Šmaikščiai žemaitiškai pasakodamas gidas vaikus ramina, kad neišsigąstų užlipę ant ko nors apvalaus - sako, ten kryžiuočių kaukolės, o jei kam dumblas smirdi, irgi patikslina - "kryžiuočiai supuvę smirdi". Iš tikrųjų kūlgrinda turi ir apgaulingų atšakų, kad besivejantis ir tikrojo kelio nežinantis priešas prasmegtų.

Sietuvos kūlgrinda ne kartą yra išgelbėjusi žemaičius. L. Šedvilas įsitikinęs, kad būdami ne taip gerai ginkluoti žemaičiai visas kovas laimėdavo pelkėse. "Užtekdavo į jas įsivilioti kryžiuočius. Duodavo kuolu per galvą ir sakydavo - "vo, kiets", taip atsirado žodis "vokietis", - šmaikštavo jis.

Septyniais keliais

Per visą parko teritoriją nudygsniuotos pėsčiųjų, dviračių ir automobilių trasos (jų schemas galima gauti lankytojų centre), atvedančios prie įspūdingiausių vietų. "Mes turime ir vienintelį Lietuvoje gintarą išmetantį Lūksto ežerą, pagarsėjusį dar ir "Bliuzo naktimis". Beje, geologai negali paaiškinti, kodėl mūsų gintaras lengvesnis už Baltijos gintarą, - sakė ji. - Anksčiau nemažų gintaro gabalų žmonės rasdavo ir aplinkiniuose melioracijos grioviuose. Gintaro įlankoje aptinkama nuolat."

Kaip teigė I. Zimbienė, aplankyti didelį parką (33,5 tūkst. ha) vienos dienos negana, nes tiek objektų, kiek yra čia, per dieną neįmanoma įsiminti. Lankytojams siūlomi septyni teminiai keliai iš Varnių: "Keliu į Žarėnus", "Pavandenės keliu", "Keliu į Žąsūgalą", "Palūksčio keliu", "Į Medvėgalį" ir kiti. Prieš dvejus metus sutvarkytas Šatrijos piliakalnis archeologams pateikė naujų paslapčių, iki šiol neaišku, kas palaidota ten rastuose penkiuose kapuose.

Pasak pašnekovės, archeologiniai radiniai liudija, kad Varnių regioninis parkas yra baltiškosios kultūros lopšys. Niekur kitur nėra rasta tokių senų laidojimo vietų (VII-VI a. prieš Kristų) kaip čia. Garsiausia iš jų yra Donkalnis (žynio kapas), kuris rekonstruotas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Prie Biržulio ežero gyventa jau prieš dešimt tūkstančių metų

Pasidairyti po Žemaitijos širdį galima ir savarankiškai, tačiau iš anksto užsisakę gidą (valanda - 30 litų) gausite visą "sukramtytą" informaciją, atkreipsite dėmesį į tai, ko patys ir nepastebėtumėte ir dar išgirsite žemaitiškai porinamų legendų. Teko matyti, kaip vietinės Varnių gimnazijos jaunimas krykšdamas kūlgrinda brido paskui L. Šedvilą, o paskui susėdę ant Medvėgalio jo pasakojimų klausėsi tarsi niekad negirdėję, po gimtąsias apylinkes dairėsi tarsi po nematytus tolius.

Virvytė, o ne Virvyčia

Kai keliautojai gamtoje išgirsta baubiantį didįjį baublį (jis nupieštas ir parko herbe), negali patikėti, kad tai paukščio balsas, sako, traukinys baubia. "Ornitologai, anksčiausiai juos patebėję vasario 10 dieną, nežino, ar jie išvis neišskrenda žiemoti, ar taip anksti sugrįžta, - teigė I. Zimbienė. - O rugsėjį pro mus praskrendančios riešutinės, labai panašios į varnėnus, prisilesa tiek šermukšnių, kad apsvaigsta. Į pavakarę Varniuose ant pievelių gali rasti tokių snūduriuojančių, apgirtusių paukščių, kurie beveik prisileidžia paglostyti."

Nuo 2000-ųjų parko darbuotojams teko globoti įvairių rūšių varles. "Kai nutiesė naują kelią Varniai - Telšiai, jis perkirto varlių migracijos taką. Žmonės mums skambino, prašė gelbėti, mat automobiliai sutraiškydavo jų tūkstančius, - pasakojo I. Zimbienė. - Kilometro ruože įrengėme tvorelę, pristatėme daug kibirėlių, į juos, eidamos tvorelės pakraščiu, varlės sukrinta. Belieka du kartus per parą surinkti ir nunešti į vandenį."

"Kreipėmės į saugomų teritorijų tarnybą su prašymu mūsų upei grąžinti senąjį pavadinimą - Virvytė, nes dabar ją žmonės įvairiai vadina - ir Virvyčia, ir Virvytė, žemėlapiuose randame ir Virvita pavadinta, o Motiejus Valančius ją vadino Virvieta", - teigė I. Zimbienė. Pasak jos, kitados dabartinis Biržulio ežeras vadintas Viržuviu, nes buvo tiek daug žuvų, kad jos jame "virė" - Viržuvis. Verta aplankyti ant Virvytės kranto stovintį restauruotą, naujam gyvenimui prikeltą Biržuvėnų dvarą.

O bene gražiausi kerintys vaizdai atsiveria nuo Sprūdės piliakalnio. Jo aikštelė iškilusi 216 m virš jūros lygio, piliakalnį supa trys pylimų juostos. Manoma, kad tai kunigaikščio Sprūdenio, Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio, valdos. Ten tikrai yra kur akį paganyti - nuo Sprūdės matosi Varnių duburys, Biržulio ir Lūksto ežerai, Medvėgalis, Luokė, Girgždūtė, Šatrija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"