TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Žemaitijos įdomybių labirintais

2013 05 31 8:51
Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parko įkūrėjai A.ir J.Jakimavičiai yra įrengę penkis labirintus. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Daugelis vasarotojų tik pralekia Žemaitiją - kuo greičiau traukia prie jūros. Tačiau pastaruoju metu čia radosi daug naujų, stabtelti vertų ir tikrai ne dažnam matytų objektų - Energetinių labirintų parkas, Senovinės technikos ir Motociklų muziejai ar Betygaloje Maironio palikta nuostabaus grožio skara.

Iš Kauno patraukus į Žemaitijos gilumą netikėtai malonus stabtelėjimas buvo Raseinių rajone, Betygaloje. Kadangi dar laukė ilgas kelias iki Mažeikių, tad neturėjome laiko išvaikščioti Maironio apdainuotų Dubysos slėnių, aplankyti jo tėvų kapų ar užkopti ant piliakalnio, kur, pasak krašto istorija besidominčių vietos žmonių, krivių krivaitis užgesino paskutinę pagonišką ugnį.

Jakimavičiai sukūrė ir mandalą "Gyvybės gėlelė". Mokslininkai nustatė, kad žiūrėjimas į šį sakralinės geometrijos simbolį padeda atsikurti nusilpusioms organizmo ląstelėms.

Tačiau tautiškai apsitaisiusi ir miestelio centre mus pasitikusi Betygalos muziejaus vadovė Marijona Birutė Navakauskienė greitakalbe žerdama vardijo, ko netenkame ilgiau čia neužtrukdami, ir viliojo atvykti kitą kartą. "Turim mes vaidilučių takų, trykšta šventi, gydantys šaltiniai, turim Pagonių akies, Krivio akies šaltinius, mitologinių kalnų, o už pusantro kilometro nuo miestelio - Maslauskiškės, kur buvo filmuota lietuviška juosta "Niekas nenorėjo mirti", - gundė betygalietė. Ji būtinai kvietė užsukti į miestelio muziejų, kuriame įvairiausių eksponatų tiesiog prikimšta. Pavyzdžiui, iš viso pasaulio privežtų rečiausių akmenų, dinozauro pėdos atspaudo kopija. Bet labiausiai mus intrigavo nuostabaus grožio vilnonė gėlėta Maironio skara. "Jis dovanojo ją savo tarnaitei Onai Lukminaitei. Ši prieš mirtį paliko savo giminaitei, o giminaitė - muziejui", - su pasididžiavimu apie Betygalą pasakojo moteris.

Betygalietė M.B.Navakauskienė demonstruoja miestelio muziejuje saugomą skarą, Maironio dovanotą tarnaitei.

Iš daboklės - už Maironio posmą

Centrinėje Betygalos aikštėje, kur visą sovietmetį nenugriautas išliko paminklas Vytautui, dabar darbuojasi kelininkai. Provincija tikrai neatrodo snaudžianti. Gyvenimas verda ir bendruomenės namuose. Kai betygaliečiai susiremontavo šimto metų senumo valsčiaus namą, turi kur įvairiomis progomis patys rinktis ir svečius priimti. O kai dar tikrą kaimišką duonkepę pasistatė, rengia čia ir edukacines programas "Duonos kelias", "Arbatos kelias". "Visus svečius vaišiname arbata. Čiobrelių prisirenkame piliakalnio šlaituose, kitų žolelių - Dubysos slėniuose", - pasakojo moterys. Labai aktyvūs bendruomenės vyrai parodė buvusios daboklės duris. "Rengiame ne tik duonos, arbatos, bet ir "Maironio kelio" programą", - juokavo vyriškis ir keletą ekskursijos dalyvių į tamsią daboklę įstūmė sakydamas, kad išleis išgirdęs kokį nors Maironio posmą. Teko atmintį krapštyti ir išleidžiamiems prašytis.

Betygaliečiai didžiuojasi paminklu Vytautui. Tik trys per sovietmetį Lietuvoje ir liko nenugriauti - čia, Perlojoje ir Veliuonoje. "Saugojom visokiais būdais, - pasakojo vyras. - Mano dėdė vienam sovietų armijos karininkui paaiškino, kad šitas, kuriam čia paminklas stovi, kadaise vokiečius sumušė. Kariškiui to pakako ir jis pasakė: "Togda pūst stoit" ("tada tegul stovi").

Kuo Nemakščių vyrai kelnes "prosijo".

Lietuvos bajoro išradimas

Visai šalia greitkelio Kaunas-Klaipėda, dar neprivažiavus Kryžkalnio, verta pasukti į Nemakščius. Čia yra Leono Tamulevičiaus įkurtas Senovinės technikos muziejus. Eksponatų gausybė, kaupti su meile, visi tvarkingi, išblizginti. Įkūrėjas dirba netoli Kauno, Girionių urėdijoje. Iš pradžių eksponatus laikė kabinete, kai netilpo, atsivežė į Nemakščius pas mamą. Ji pardavė karvę ir visus ūkinius pastatus užleido muziejui. Jo pasididžiavimas - pagal originalius brėžinius atkurtas 1905 metais vietinio bajoro, savamokslio konstruktoriaus Pšemislovo Neveravičiaus išrastas savaeigis aštuonratis vežimas. Nors praėjo daugiau kaip šimtas metų, keturių ašių važiuoklės prototipu naudojasi gamintojai visų aštuonračių mašinų: nuo kariškų transporterių iki astronautų mėnuleigių.

Senovinės technikos muziejuje - dar puikiai riedantis valstybinės automobilių inspekcijos (VAI) automobilis, patruliuodavęs keliuose.

Aštuonračiu be variklio, be arklio, tik sukdamas rankeną P.Neveravičius iš Nemakščių nuvažiavo į Šiaulius. Muziejuje įlipus į vežimaitį galima pabandyti jį iš vietos pajudinti ir įsitikinti, kaip juo riedama.

Apmaudu, kad valdžia tada P.Neveravičiui nepadėjo patentuoti šio išradimo, nors jis pirmasis pasaulyje buvo tokį sukonstravęs. Po kiek laiko brėžinius atidavė anglams, o jie po metų irgi pasigamino. Tik spauda jau rašė, kad tai anglų išradimas. "Aštuonratės važiuoklės draugija, kuriai ir aš priklausau, dabar ieško P.Neveravičiaus giminių, daugiausia gyvenančių Rusijoje. Šią draugiją kadaise buvo įkūręs P.Neveravičius, mes ją atkūrėme", - pasakojo kaimynystėje gyvenanti ir lankytojams bet kada muziejų aprodanti L.Tamulevičiaus klasės draugė Irena Bertašienė.

P.Neveravičius pirmasis pasaulyje 1905 metais sukonstravo aštuonratį savaeigį vežimą. Po metų jį kaip savo išradimą patentavo anglai.

Nepatinka tik kalbininkams

Muziejus pilnas eksponatų, kuriuos kiti žmonės kaip niekam nereikalingus meta į šiukšlyną. Čia jie suspindi kitomis spalvomis, tarsi įsiliedami į krašto istoriją. Daugelis lankytojų pamatę šiuos daiktus stebisi: mano močiutė tokį turėjo. Senovinės nuotraukos muziejų papildo ir kartu pasakoja apie miestelio praeitį. Tarkim, šalia senų lygintuvų, siuvimo mašinų - senovinė nuotrauka, liudijanti, kaip 1932 metais Nemakščiuose vyko "Zinger" siuvimo mašinų kursai. Vienuolika miestelio moterų viešai siuvo, o "Zinger" atstovas jas mokė. Viso miestelio moterys sulėkė tokio stebuklo žiūrėti.

Atrakcija muziejų lankantiems vaikams - čirvinių blynų kepimo krosnis. Iš anksto susitarus laukia užmaišyta tešla, o lankytojai gali patys jų išsikepti. Gražiai muziejuks (taip jo įkūrėjas norėjo pavadinti) puoselėja krašto technikos istoriją - pasakoja, nuo kokių primityvokų, tačiau tam laikui modernių prietaisų atėjome iki šiuolaikinės buitinės elektronikos. Tik apmaudu, kad kalbininkai žemaičiui leidimo nedavė jį taip ir vadinti - "muziejuks".

"Pasirodo, žemaitiškai negalima", - apgailestavo I.Bertašienė. Tačiau žemaitis vis tiek ant medinės lentos išsidrožė užrašą "Muziejuks" ir ant pastato sienos prikalė. Muziejuks, nepaisydamas kalbininkų, gyvuoja. Beje, šie metai paskelbti Tarmių metais, raginama jas puoselėti. Žemaitis tai bandė daryti be jokių oficialių raginimų.

Motociklų muziejus - tikras džiaugsmas ir atradimas baikeriams.

Baikerio aistra

Kitas neseniai įkurtas muziejėlis laukė Telšių rajone, Luokės seniūnijos Rapalių kaime. Tai šalia Virvytės upės kaimo turizmo sodyboje "Auksinio elnio dvaras" jo savininko baikerio įsteigtas Motociklų muziejus. Kad šeimininkas - technikos mėgėjas, liudija ir tai, jog visi motociklai, net šimto metų senumo, veikiantys. Vienas vokiškas ypač įdomus - su dviračio padangomis. Keliasdešimties motociklų kolekciją mums parodė kieme žolę pjovęs darbininkas. Kolekcijos šeimininkas - biokuro gamyba užsiimantis verslininkas, savo pavardės neviešina net ir sodybos tinklalapyje. Tačiau muziejus, kuriame nusėda verslininko pelnas, nuteikia optimistiškai. Pasirodo, ir finansiškai nelengvais laikais kuriami muziejai.

Kitą šeimininko aistrą išduoda akiai malonūs žaliose pievose pastatyti elnių ir danielių aptvarai. Į muziejų verta užsukti ir todėl, kad visai šalia - kitos įdomios lankytinos vietos - Šatrijos piliakalnis, Biržuvėnų dvaras ir piliakalnis, Laumės pėdos šaltinis, Tado Blindos gimtinė ir Priesaikos pušis.

Nemakščių senovinės technikos muziejuje I.Bertašienė rodo čirvinių blynų kepimo krosnelę. Iš anksto susitarus "širdelių" galima patiems prisikepti.

Atsiveria auros

Važiuojant automagistrale jūros link ties Vėžaičiais verta pasukti į dešinę, tuomet per Kulius, Plungę traukti Mažeikių kryptimi. Ties viena kryžkele netoli Alsėdžių bus rodyklė, rodanti kelią į Likšių kaime esantį Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Prieš trejus metus jį įkūrė Jurgos ir Antano Jakimavičių šeima, tiesiog bėgte pabėgusi iš miesto į kaimą.

Labirintai egzistuoja daugiau kaip 4000 metų. Jie išpiešti ant daugelio garsių pasaulio katedrų ir bažnyčių grindų, bet ant jų sustatyti suolai.

Jakimavičių sodyboje vaikščioti labirintais galima nors ir visą dieną. "Daugelis klysta manydami, kad energetiniai labirintai ir painieji labirintai yra tas pats, - sakė Jurga. - Iš tikrųjų painieji turi nepereinamas sienas ir daug apgaulingų posūkių, kuriuose žmogus patiria stresą. Energetiniai labirintai turi vieną vingiuojantį taką. Kai eini labirintu, vis vingiuoji sukdamas 180 laipsnių kampu. Darant tokį vingį savaime pradeda dirbti abu smegenų pusrutuliai, ties posūkiu informacija iš dešiniojo pusrutulio persiduoda į kairįjį." Toks sukinėjimasis, pasak Jurgos, tampa savotiška smegenų treniruote, žmogus atsipalaiduoja, nusiramina, greičiau į galvą ateina atsakymai į kamuojančius klausimus, susibalansuoja čakros ir auros.

"Mačiau rusų dokumentinį filmą apie tai, kaip Petras I, nuvingiavęs vienu iš labirintų, stabtelėjo jo centre ir jam šovė mintis pastatyti Sankt Peterburgą", - pasakojo Antanas. Visa mąstymo išjudinimo esmė - vaikščioti darant staigius 180 laipsnių posūkius. Panašiai elgiasi ir nerimo kamuojamas žmogus, vaikšto pirmyn, atgal. Tik taip, anot Antano, galima "užsiciklinti", o gražioje parko aplinkoje, kad ir numynus netrumpą takelį labirintu, puikiai pailsima. Beje, vienas palyginti neplačiai išsidėstęs labirintas vingiuoja net 1,7 kilometro.

Kelionę organizavę Valstybinio turizmo departamento, įgyvendinančio projektą "Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas", darbuotojai nori atkreipti dėmesį į naujus, ganėtinai neseniai atsiradusius lankytinus objektus Žemaitijoje. Tų, kuriuos žinome nuo mokyklos laikų - istorinių, literatūrinių vietų, - priminti lyg ir nereikia. Tačiau kiek dar daug naujų muziejėlių ir lankytinų objektų nežinome!

Džiugu, kad kurti juos dabar yra palankios sąlygos - atvykstamasis ir vietinis turizmas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos plėtros fondo. Tad turintieji idėjų ir norintieji puoselėti savo krašto istorines tradicijas bei jas atskleisti turistams gali tai daryti.

Mažeikių savivaldybėje - žemaitiškų kryžių saulučių paroda.

Pakelių kryžiai saulutės

Žemaitija pasirodė graži ir savita su daug kur pakelėse stovinčiais kryžiais saulutėmis. Tik reikia ne automagistrale lėkti į pajūrį, o pavažinėti senais, bet puikiai prižiūrimais žemaičių plentais ir vieškeliais. Kaip pasakojo mus lydinti gidė, žemaičių kryžiai atkreipia ir užsieniečių žvilgsnius - jie teiraujasi, kokiam keistam tikėjimui kryžiai priklauso. "Aiškinu jiems, kad paskutiniai Europoje XV amžiaus pradžioje pakrikštyti žemaičiai, šiemet minintys savo krikšto 600 metų jubiliejų, negalėjo jau rytojaus dieną imti ir melstis krikščioniškai. Kryžiaus forma jiems pasirodė primityvoka, tad ėmė ją dailinti, saulės spinduliais gražinti, puošti pusmėnuliais, privingiavo žalčiukų, patupdė paukščiukų, o vėliau - tulpelių. Todėl ir turime unikalių tą pereinamąjį laikotarpį atskleidžiančių kryžių saulučių", - aiškino gidė Danutė ir pripažino, kad ekskursijų iš sostinės po Žemaitiją mažai kas užsisako. Esą per toli. Bet tikrai verta pasidairyti.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"