TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Žiema nepradangino Talino žavesio

Pernai Europos kultūros sostinės titulu turistus viliojusiame Taline vis dar zuja užsienio keliautojų grupelės. Net viduržiemį čia atvykstančių smalsuolių neatbaido nuo jūros pučiamas žvarbus šaltukas, o sniegu pasidengęs senamiesčio stogų raudonis abejingų nepalieka.

Praūžus "Talino - Europos kultūros sostinės 2011" renginiams, skirtingai nei Vilniuje, prieš dvejus metus taip pat turėjusiame Europos kultūros sostinės titulą, skandalų kol kas negirdėti. Organizatoriai džiaugiasi sklandžiai pavykusiais renginiais, taliniečiai atrado naujų miesto kultūros erdvių, o užsienio turistai į Estijos sostinę vis dar traukte traukia net ir pasibaigus proginėms pramogoms. 

Estai skaičiuoja, kad pernai turistų padaugėjo beveik ketvirtadaliu, netrūksta smalsuolių ir šaltuoju metų laiku. Kasdien neužšąlančiame Talino uoste prisišvartuoja bent po keletą kruizinių laivų, tad viduržiemį čia daugiausia šeimininkauja Baltijos jūros kaimynai skandinavai ir rusai. Didėjantis užsienio turistų skaičius - tikra atgaiva Talino viešbučių, kavinių ir restoranų savininkams. Pernai estams įsivedus eurą šoktelėjo kainos ir išaugo pragyvenimo išlaidos, todėl valiutos pasikeitimą čia daugelis vis dar vertina skeptiškai. Tačiau tai mažai jaudina iš turtingų Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybių atvykstančius keliautojus. Net priešingai - išlaidauti Taline užsienio svečiams tapo paprasčiau dėl vienodos valiutos, be to, laisvalaikio malonumai jiems čia vis dar įkandami pigiau nei tėvynėje. 

Nukelia į viduramžius

Tegul ir antrąkart atvykus į Taliną, atsispirti viduramžiškam šio miesto senamiesčiui išties neįmanoma. Juolab žiemą, žvelgiant nuo Tompėjos kalvos į miesto panoramą, pro apsnigtus senamiesčio stogus boluojančios grakščios gotikos bažnyčių smailės žadą atima ne tik romantikams.

Siauromis, akmenimis grįstomis gatvelėmis besileidžiančius nuo kalno turistus pasitinka viduramžiškais drabužiais apsitaisę gatvės prekiautojai ir nosį riečiantis parduodamų skrudinamų migdolų kvapas. Trubadūrų kostiumais vilkintys gatvės muzikantai, fakyrų pasirodymai praeivius nejučiomis nukelia į tikrus viduramžius, kai kūrėsi ir klestėjo šis miestas. Rotušės aikštėje įsikūrę restoranai lankytojus vilioja tą metą primenančiomis smuklėmis ir tavernomis. Čia siūlomi tradiciniai estų virtuvės patiekalai, skamba senovinė muzika, palubėse rusena didžiuliai žvakių sietynai... Net padavėjai čia tarsi teatre vilki puošnius ir ištaigingus istorinius drabužius! 

Talino senamiestyje kavinių, restoranų ir barų tikrai netrūksta, o nuo jų gausos praeiviams akys raibsta - tai ir tradicinė estų, ir įvairiausių užsienio kraštų - graikų, kinų, prancūzų, italų, indų, rusų - virtuvės. Deja, pernai įsivedus eurą, dabar čia dažniau pamatysi užsukusį užsienio turistą nei vietinį estą. Tenka pripažinti, kad kainos Taline šiandien prilygsta Europos didmiesčiams. Kavinėje ar bare alaus bokalas kainuoja nuo 3 eurų (apie 10 litų), už pietus ar vakarienę čia tenka pakloti nuo 10 iki 20 eurų (apie 35-70 litų). Todėl nieko keisto, kad daugelis restoranų net savaitgalio vakarais apytuščiai. Užsienio turistai - kol kas vienintelis vietos verslininkų išsigelbėjimas.

Raudonųjų žibintų spindesys

Vakarėjant senamiestyje šurmuliuojančius smalsuolius išvaiko kilusi pūga ir spustelėjęs šaltukas, tačiau namo ar į viešbučius niekas neskuba. Naktinis gyvenimas Taline užverda tik po vidurnakčio. Kadaise pagrindinis įėjimas į miestą vedė pro akmeninius Viru vartus, dabar šie vartai sutemus veda į naktinį pasilinksminimo sūkurį. Raudonų neoninių žibintų švieselių nutvieksta Viru gatvė kažkuo primena skandalingąjį Amsterdamo kvartalą. Tarp gausybės prabangių parduotuvių ir jaukių kavinukių vakarais čia duris atveria naktiniai striptizo klubai ir barai. Nors ir žiemos šaltis, trumpais sijonais ir akimis praeivius čia medžioja gatvės merginos. 

Dėmesio nestokoja

Talinui užsienio svečių netrūksta - tai puikiai liudija savaitgaliais neužsiveriančios miesto turizmo informacijos centro durys. Čia dirbančios konsultantės puikiai kalba rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų kalbomis, nes esą iš šių kraštų pastaruoju metu į Estiją atvyksta daugiausia turistų. "Pernai daugiausia sulaukėme vokiečių, prancūzų, suomių, anglų, ispanų ir lenkų. Taip pat daugiau nei įprasta atvyko svečių iš Latvijos ir Lietuvos. Žiemos metu, kaip ir kasmet, čia daugiausia atvažiuoja rusų", - LŽ pasakojo Talino turizmo informacijos centro konsultantė Hellen. 

Akivaizdu, kad pernai čia atvykusių smalsuolių dėmesys buvo nukreiptas į "Talino - Europos kultūros sostinės 2011" renginius, tačiau moteris šypteli, kad ne mažiau turistų laukiama ir šią vasarą. "Talino vardas tapo žinomas, tikimės, kad keliautojų srautai dabar tik dar labiau augs", - sakė ji. Pavasarį duris čia atvers interaktyvus jūrų muziejus, įsikursiantis buvusiame kariniame angare. Jį buvo planuota atidaryti dar praėjusią vasarą, deja, nesuspėta. Šiuo metu lankytojams čia prieinama tik viena muziejaus salių, kurioje eksponuojamas netoli Estijos krantų iš Baltijos jūros dar visai neseniai ištrauktas didžiulis nuskendęs povandeninis laivas. "Planuojama, kad bent jau artimiausiu metu tai bus didžiausias ir moderniausias jūrų muziejus visose Baltijos šiaurės valstybėse", - LŽ tikino Hellen. 

Kalėjimas turistams

Europos kultūros sostinės metai taliniečiams ir miesto svečiams atvėrė naujų ekstravagantiškų erdvių. Viena jų - visai šalia miesto senamiesčio buvęs sovietinis karinis Kalamaja kvartalas. Pasivaikščioti čia dabar galima pakrantėje įrengta "Kultūros kilometro" alėja. Milžiniškus statinius ir karinius angarus puošia ryškiaspalviai grafičių piešiniai, tai tapo mėgstama jaunimo susibūrimo vieta. Viename iš čia buvusių angarų įsikurs ir minėtas jūrų muziejus. 

Itin didelio smalsuolių susidomėjimo pernai sulaukė ant jūros kranto stūksantis buvęs "Patarei" kalėjimas. Jis atgimė kaip kultūros parkas, o vasarą čia vyko pagrindiniai "Talino - Europos kultūros sostinės 2011" renginiai: buvo organizuojamos ekskursijos, parodos, koncertai. Dabar žiemą atklydusius smalsuolius čia pasitinka tvirtai kalėjimą apjuosusios niūrios spygliuotos tvoros, tačiau pavasarį durys lankytojams vėl bus atvertos. Įdomu tai, kad prieš septynerius metus, iki 2005 metų, šis kalėjimas atliko pirminę savo paskirtį. Dabar - tai vienas vis labiau posovietinėse valstybėse populiarėjančių vadinamojo šoko turizmo pavyzdžių.

"Naujam gyvenimui prikėlėme šią apleistą miesto pakrantę. Tai jau nuo seno didelis taliniečių rūpestis ir galvos skausmas, nes sovietų okupacijos metu miestiečiai neteko didelės teritorijos, naudojamos kaip uždara militarizuota zona, kur buvo įsikūrę kariškiai. Nors jų čia seniai nebėra, per pastaruosius dešimtmečius Talino pajūris tapo dar labiau apleistas, tarsi nuo miesto atskirta teritorija, kurią gyventojai labai seniai norėjo susigrąžinti", - LŽ pasakojo viena "Talino - Europos kultūros sostinės 2011" renginių organizatorių Piret Ehavald.

Lietuvių parodos

Iš Talino senamiesčio per pusvalandį pėsčiomis nesunkiai galima pasiekti Kadriorgo parką. XVIII amžiuje Rusijos caras Petras I čia pasistatė prašmatnius barokinius vasaros rezidencijos rūmus, dabar juose eksponuojama Estijos dailės muziejaus užsienio kolekcija. Netoli rūmų, parko kaimynystėje, reziduoja ir pats Estijos prezidentas, o virš pušų paunksnių stiebiasi modernus tarsi kosminis laivas KUMU meno muziejaus pastatas. Tai - didžiausias modernaus meno muziejus Baltijos valstybėse, duris lankytojams atvėręs prieš šešerius metus. "Talino - Europos kultūros sostinės 2011" metu čia taip pat vyko nemažai renginių, o garsiajame muziejuje pristatomos ir lietuvių dailininkų parodos. Pernai rodyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbai, šiuo metu eksponuojama gausi Šarūno Saukos tapybos ir skulptūrų paroda "Aš, tapytojas Šarūnas".

Vilniui nepasisekė

Nežinia, ar dėl estų būdo bruožų, ar liaudies išminties, kad "devynis kartus pamatavus reikia pjauti tik dešimtą", tačiau tenka pripažinti, jog Talinas pernai, prisiimdamas Europos kultūros sostinės karūną, su šiuo iššūkiu susitvarkė puikiai. Renginiai sklandžiai vyko be didesnių skandalų, palyginti su Vilniumi, čia vyko net triskart daugiau renginių, o biudžetas buvo 25 mln. litų mažesnis nei Lietuvoje. Atsinaujinęs Talinas savo šiaurietiško žavesio nepraranda ir šiandien, net kai kultūros sostinės karūna jau yra iškeliavusi į Portugaliją ir Slovėniją.

"Vilniui tiesiog nepasisekė, nes tapimo Europos kultūros sostine išvakarėse atėjo didžioji ekonomikos krizė, todėl labai greitai reikėjo susispausti, nes projekto biudžetas buvo staiga apkarpytas, daugelis sprendimų priimti paskutinę minutę. Nors ekonominis sunkmetis dar nebuvo visiškai pasibaigęs, mes tam ruošėmės nuo pat pradžių, žinojome, kad parama nebus labai didelė. Laikas, skirtas išlaidoms tinkamai susiplanuoti ir papildomam finansavimui susirasti, buvo vienintelis mūsų pranašumas", - guosdama lietuvius, LŽ kalbėjo P.Ehavald.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"