TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Žuvėdų šalyje barzdotų vikingų neradau

2009 04 17 0:00
Helsingoro (Danija) pakrantę puošia Kronborgo pilis, dar vadinama Hamleto pilimi.
Autoriaus nuotrauka

Senovės lietuviai dabartinius švedus vadino žuvėdais. Tai žmonės su didelėmis barzdomis, atplaukiantys iš neįžvelgiamų Baltijos tolių. Svečiuodamasis žuvėdų krašte piktų barzdotų vikingų jau neradau. Tik nuostabias pakrantes, tvarkingas gyvenvietes ir Švedijos vizitine kortele tapusią "Zoega" kavą, ikrus bei kramtomąjį tabaką.

Švedijos pajūrį sunku apibūdinti keliais sakiniais. Keliaudamas pakrante turėtum įveikti per 2,7 tūkst. kilometrų. Man teko pamatyti tik keletą pietinės dalies Skonės ruožų. Kelionė prasidėjo Hogano komunoje esančiame kurortiniame Molės miestelyje. Čia yra visų turistų mėgstamas ir lankomas senas švyturys, iš kurio iškart galima žiūrėti į dvi jūras - Baltijos ir Šiaurės. Tiesa, įvažiuojant į Molės kurortinę zoną už vieną automobilį teks mokėti apie 40 kronų. Čia yra ir patys prabangiausi Švedijoje golfo aikštynai.

Hoganas, be savo nuostabių apylinkių, dar išsiskiria ir tuo, kad čia gyvena nemažai lietuvių. Atrodo, kad paprasti lietuvaičiai, dienomis plaunantys langus ir dirbantys morkų ūkiuose, moko švedus žaisti krepšinį. "Hoganas Basket" komandoje žaidžia daugiausia lietuvių, kurie balandžio 4 dieną jau kelintą kartą pateikė staigmeną visam Švedijos krepšiniui. Vienos mažiausių šalyje Hogano komunos krepšinio komanda antrojoje lygoje pelnė antrąją vietą, nors dukart įveikė ir lygos lyderius. Kitą sezoną lietuviai žais pirmojoje lygoje.

Du krantai

Pavažiavę 25 kilometrus į pietus, atsiduriame nuostabiame Helsingborgo mieste. Kadaise šis miestas ir visa pietinė Švedija priklausė danams, tačiau 1332 metais Švedija nusipirko Skonę. Istorikų teigimu, palyginti labai pigiai - už šiuolaikinio lengvojo automobilio "Volvo" kainą.

Iki XV amžiaus vidurio Helsingborgas ir kitame jūros krante esantis Helsingoras buvo vienas miestas. Dabar jie vadinami miestais dvyniais. Čia atstumas tarp Danijos ir Švedijos yra mažiausias - tik 4 kilometrai. Ši vieta ir švediškai, ir daniškai reiškia "angą katei pralįsti" - Kategato sąsiauris. Danai, pardavę Skonę, netrukus suprato apsigavę ir mėgino atgauti ją jėga. Tačiau tai jiems nepavyko. Danai tarsi keršydami Helsingore pastatė didingą pilį, prieš kurią Helsingborgo pilis nublanko. Švedijos miestas ilgam prarado statusą. Beje, pastarąją pilį taip pat statė danai. Švedai didžiąją jos dalį nugriovė - kaip danų valdžios simbolį. Paliko tik pilies bokštą.

Dabar abi šalys ir miestai dvyniai sugyvena itin puikiai. Tarp miestų visą parą kas 20 minučių kursuoja keltai. Pirmieji keltai čia plukdyti keleivius pradėjo dar 1892 metais. Nemažai švedų ir danų dirba kitame sąsiaurio krante, nei gyvena. Helsingborge esanti Karlo XI statula - vyras, sėdintis ant arklio - dar palyginti neseniai buvo "nukenksminta". Anksčiau raitelis laikė iškėlęs kardą ir grėsmingai žvelgė į Danijos pusę. Tačiau dabar jo kardas - nuleistas.

Vaiduokliška Hamleto rezidencija

Pusvalandis - ir mes jau Danijoje. Vos išlipus Helsingoro žemėje, galima sėsti tiesiai į traukinį, kuris nuveš į Danijos sostinę Kopenhagą, esančią už 70 kilometrų. Helsingoras jau laikomas sostinės priemiesčiu, nes iki pat Kopenhagos nebelikę neužstatytų plotų.

Mieste pasitinka nuostabus senamiestis ir didingiausia Danijos pilis - Kronborgas. Ji išgarsėjo kaip Hamleto pilis. Čia nutiko anglų dramaturgo Williamo Shakespeare'o herojaus Hamleto tragedija. Tiesa, tikrasis Hamletas šioje pilyje niekada negyveno ir net nesilankė. Hamletą čia yra vaidinę ir Lietuvos aktoriai.

Prieš keletą metų pasklido gandų, kad šioje pilyje vaidenasi. Po keleto spiritizmo seansų ekstrasensai pasigyrė išvarę daugumą vaiduoklių, tačiau ne visus. Keletą nepavojingų esą palikę dėl turistų.

Kronborgo pilis pastatyta 1577 metais ir yra viena svarbiausių Šiaurės Europos renesanso statinių, įtrauktų į pasaulinį UNESCO saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"