TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KELIONĖS

Žvilgsnis į Laosą padėjus galvą ant stulbinamo krioklio krašto

2011 04 01 0:00
Audros Vilčiauskienės nuotrauka

Akinančių spalvų gėlės, neįprastų formų "keliaujantys" medžiai, įspūdingi kriokliai, civilizacijos nepaliestos vietovės, į kurias pakliūvi tik valtimi, o laikas tarsi sustojęs. Tai - vos keli egzotiškojo Laoso portreto potėpiai.

Šioje Pietryčių Azijos valstybėje vilnietė Audra Vilčiauskienė svečiavosi du kartus: pernai praleido 3 savaites, šių metų pradžioje - 10 dienų. Kraštas iš pradžių ne itin viliojo keliauninkę, tačiau nutiko taip, kad sužavėjo labiausiai iš visų aplankytų Azijos šalių.

Dėmesingi atvykėliams

"Ten beveik visur jauti šventės atmosferą, o pasižiūrėjusi į laosiečius ir pati imi šypsotis", - sakė Audra. Anot jos, šio krašto žmonės labai nuoširdūs, atviri, nepraradę vaikiškumo bei smalsumo, bet neįkyrūs. Tik kai leidi suprasti, kad nori bendrauti, vietiniai skiria dėmesio atvykėliui.

Jau pirmąją viešnagės dieną sostinėje Vientiane Audra su drauge pakliuvo į šeimos šventę, kurioje visi - nuo pyplių iki suaugusiųjų - šoko ir dainavo. Nors niekas iš dalyvių nekalbėjo angliškai, jie pakvietė lietuves prie stalo, vaišino, ragino linksmintis. Pakeleivės pramogavo porą valandų, nors iki galo taip ir nesuprato, kas ten vyksta.

Luang Prabange

Anot Audros, Ventianas, kaip ir daugelis sostinių, - tarsi didžioji sankryža, kurią kerta visi atvykėliai, ketinantys apkeliauti kraštą. Vietiniai pripratę prie užsieniečių, tad turistams nepataikauja. Tai leidžia pamatyti tikrąjį šalies veidą. Net čia esančiose šventyklose vienuoliai atviresni nei kitur. Tad daugumą laiko lietuvės skyrė ne miesto įžymybėms apžiūrėti, o bendrauti. Pavyzdžiui, taip sužinojo, kad vietos vienuoliai mokosi anglų kalbos ir rašo darbus apie turizmo įtaką.

Užsuko ir į turgų, kur ketino paragauti vietos gardumynų. Čia Audra apsižiūrėjo, jog pametė dėklą su pinigais. Didelei jos nuostabai, turgaus prekeivė jį atidavė, greičiausiai net nepatikrinusi, kas jame. Tai pridėjo dar vieną pliusą kraštui.

Viena gražiausių kada nors matytų vietovių tapo šalies šiaurėje esantis Luang Prabangas, įtrauktas į UNESCO kultūros paveldą. Prie Mekongo upės įsikūrusiame mieste išliko senieji karaliaus rūmai, įspūdingi budistų vienuolynai. Čia galima aplankyti ir Tradicinio meno ir etnologijos centrą, nuo Phou Si kalvos apžvelgti puikią apylinkių panoramą.

"Kalnų apsuptas miestas iš tiesų labai prabangus, išpuoselėtas, bet kartu jaukus. Akivaizdi prancūzų įtaka (Laosas ilgai buvo Prancūzijos kolonija). Gyvenimas teka ramiai, lėtai. Niekur nemačiau tiek daug gėlių kaip Luang Prabange", - pasakojo Audra. Net užvaldė manija jas fotografuoti, nors anksčiau tai atrodė banalu.

Vienuolynų Luang Prabange - tikrai daug. Nustebino originali jų architektūra, spalvos, piešiniai ant sienų. Vienuolius galima pamatyti kasryt, kai teka saulė, per nuo seno gyvuojančią aukojimo procesiją. Jie žingsniuoja centrinėmis miesto gatvėmis, o gyventojai ar bet kurie norintieji dovanoja jiems ryžių ar kitų gėrybių. Audros teigimu, net ne vienuoliai čia įspūdingiausi, o susirinkę žmonės, kurių veiduose tarsi švyti tikėjimas, susikaupimas, noras daryti gera.

Pro vaikščiojančius medžius

Vienas įsimintiniausių dienų Audra leido šiemet Laoso pietuose, kur su vyru ir draugais keliavo išnuomotais motoroleriais. Asfaltą vėliau pakeitė keliai, įsiterpę tarp kalnų ar džiungles primenančių miškų.

"Tokių medžių formų niekur neteko matyti. Nebent filmuose. Įspūdis, kad "Žiedų valdove" rodyti vaikščiojantys medžiai buvo "pasiskolinti" iš Laoso. Atrodė, kad jie sustodavo tik tuo momentu, kai kas nors važiuodavo pro šalį, ir tik tada apsimesdavo medžiais", - įspūdžiais dalijosi Audra.

Važiuojant miškų keliais, po motorolerių ratais dulkėjo rausvos spalvos smėlis, tad po išvykų ir drabužiai, ir daiktai kuprinėse būdavo paraudonavę.

Po kelionių motoroleriais atvykėliai iš Lietuvos leido sau prabangą išsinuomoti automobilį su vairuotoju. Taip pasiekė pačiuose šalies pietuose esančią, su Kambodža besiribojančią 4000 salų vietovę.

"Tų nedidelių smėlio kauburėlių, įsiterpusių į Mekongą, gal ir nepavadinsi salomis, bet jomis pažymėta upė atrodė tikrai įspūdingai. Regėjosi, tarsi salelės kiek pristabdo ir upės, ir laiko tėkmę, o tu, niekur neskubėdamas, stebi lygiame it veidrodis vandenyje atsispindinčius debesis", - žavėjosi A.Vilčiauskienė.

Nuotykis oloje

Paslaptingumu užbūrė žaliuojantys Laoso kalnai. Juose gausu olų, kurių labirintuose galima praleisti visą dieną. Vienos stebina stalaktitais, kitos slepia savyje ištisus vandens telkinius.

"Ten žmonės kiauras dienas nardo, ieškodami visokių gyvių ar norėdami pasigrožėti gamtos formomis. Atėjusios maudytis prie vienos iš olų esančio baseiniuko, susipažinome su nardytoju švedu, kuris pasiūlė ir mums išbandyti šį malonumą. Sutikau. Tačiau patekus į olą laukė netikėtumai. Vos įplaukus į jos vidų, užgeso švedo prožektorius. Visiškai aptemo, nors į akį durk. Viena grįžti atgal negalėjau, plaukti į priekį bijojau. Be to, nesu gera plaukikė. Tačiau nebuvo ką daryti. Deja, paaiškėjo, kad toje oloje nėra nei kur atsistoti, nei kur atsiremti, o vandens gylis - nuo 3 iki 8 metrų. Jau pradėjau panikuoti, bet sugebėjau save sutramdyti. Laimė, po 5 ar 10 minučių, kurios, atrodė, truko visą amžinybę, pavyko pasiekti vietą, kur galėjome atsisėsti ant uolos. Per ankstesnius apsilankymus toje vietoje nardytojas buvo apdairiai pasidėjęs žvakių ir degtukų. Plaukti atgal buvo jaukiau", - prisiminė vieną ekstremaliausių nuotykių keliauninkė.

Įspūdingieji kriokliai

Laosas Audrai įsiminė ir kaip nepakartojamų krioklių kraštas. Šiemet viešėjusi su vyru ir kartu vykusia draugų kompanija, aplankydavo bemaž po keturis jų. Ir ne kokius mažylius, o tikrai gniaužiančius kvapą. Įspūdingiausią krioklį, sudarytą iš 6 didelių pakopų, pernai matė Luang Prabange. Per vandenį ir akmenis galėjo užlipti į patį jo viršų, kur telkšojo natūraliai susidaręs baseinas. "Įlipi į baseiną ir priplauki prie pat krioklio, padedi galvą ant jo krašto ir žiūri, kaip iš 20 metrų aukščio krinta vanduo. Čia pat - akių lygiu - ir medžių viršūnės", - pasakojo A.Vilčiauskienė.

Prie šio krioklio įsitaisiusi kompanija vienądien pateko į audrą: aplink lūžinėjo, skraidė medžių šakos. Visi sulindo į plyšį kalnuose: turėjo gitarą, tad stichijos pabaigos sulaukė grodami ir dainuodami.

Be civilizacijos

Audrai teko pamatyti nemažai Laoso kaimelių. Ji pasakojo, kad vietiniai gyvena labai paprastai - mediniuose namučiuose ant pastolių, kur pilna vaikų klegesio. Beveik visi kaimelio gyventojai išeidavo pasižiūrėti į pravažiuojančius keliauninkus, sveikindavosi.

Pernai moteris lankėsi šalies šiaurėje, kur į sunkiai pasiekiamose vietose įsikūrusias gyvenvietes galima atplaukti tik laiveliais. Prieš tai įveikus duobėtus kelius, kratantis transporto priemonėmis, į kurias sugeba sutilpti bet koks skaičius žmonių.

Labiausiai A.Vilčiauskienei patiko Muang Ngoi, kur dar nėra įprastos civilizacijos. Net mokyklos ten atsirado tik prieš porą metų. Nėra ir elektros arba ji būna tik porą valandų vakarais. Todėl Audrai su drauge teko taikytis prie vietos gyventojų ritmo: keltis su gaidžiais, gultis su saule. Didžiausias malonumas buvo stebėti saulės atspindžius kalnuose ir šalia tekančioje upėje bei jos krantus apgulusią milijoninę baltų drugelių armiją. Taip pat - kalbėtis su kitais atklydėliais bei vietiniais gyventojais, klausytis jų dainų ir gitaros muzikos.

"Kai ten patenki, kažkas viduje pasikeičia. Supranti, kaip svarbu sustoti ir geriau įsižiūrėti, kas vyksta aplinkui. O mes vis bėgame, iš paskos velkasi nepadaryti darbai. Tačiau laosiečiai nejaučia būtinybės ką nors padaryti. Na, sugedo elektros lemputė, kada nors pataisys. Iš pradžių tai atrodo keista. Bet greitai apsipranti ir suvoki, kad žmogui iš tiesų daug nereikia: jei turi ką pavalgyti, ir gerai. Nėra būtinas nei internetas, nei "facebookas", - tikino A.Vilčiauskienė.

Šis tas apie pinigus

Tačiau grįžtame prie materialių dalykų. Anot pašnekovės, nakvynės kainos Laose panašios kaip ir gretimame Vietname. Apsistoti galima už 10 JAV dolerių dviem žmonėms. Nebrangus ir maistas. Vietiniai pirmenybę teikia mėsai ir Mekongo žuvims, nors gausu ir įvairių daržovių patiekalų. Patiekalai dažnai gaminami su kokosu. Nustebino jo aštrumas, - kartą teko pastumti lėkštę vos paragavus. Pasak Audros, nepaprastai skanūs saldumynai, nors ne visada gali suprasti, iš ko jie pagaminti.

Tačiau Laose brangu keliauti autobusais ar nuomotu automobiliu. Europoje jį galima gauti už 40 eurų per dieną, o Laose su visomis įmanomomis nuolaidomis tai atsieis 100 JAV dolerių.

Brangiai kainuoja įvairūs turai po kalnus ar džiungles, vietas, kur pats sunkiai susivoktum. Tačiau Laose patirti įspūdžiai verti kainos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KELIONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"