Žydrasis Krantas spindi prabanga ir kvepia bandelėmis

Vaidas MIKAITIS© Lietuvos žinios 2011-12-30 21:00

Vaidas MIKAITIS

© Lietuvos žinios

2011-12-30 21:00
Pra­ncū­zi­jos Riv­je­ra, dar va­di­na­ma Žyd­ruo­ju Kran­tu, ne tik vie­nas po­pu­lia­riau­sių pa­plū­di­mių re­gio­nų Eu­ro­po­je, bet ir vie­nas pres­ti­žiš­kiau­sių. Jau nuo XIX am­žiaus ten il­sė­tis vy­ko kil­min­gi Bri­tų im­pe­ri­jos pi­lie­čiai. Vė­liau įspū­din­gą pa­kran­tę pa­mė­go ru­sų, skan­di­na­vų, ki­tų kraš­tų aris­to­kra­tai, ku­rie čia gy­ve­no ir pra­mo­ga­vo, kai jų gim­tą­sias vie­tas kaus­tė šal­tis. 

Prancūzijos Rivjeros regioną XX amžiuje pamėgo garsūs rašytojai, menininkai, aktoriai. Tarp jų Pablo Picasso, Henri Matisse'as, Aldousas Huxley, kiti JAV ir Europos turtuoliai. Čia malonumais mėgavosi britų, danų, belgų karališkosios šeimos.

Kaskart regiono populiarumas vis augo. Dabar savo vilas turi ir į Prancūzijos Rivjerą vyksta ilsėtis tokios žvaigždės kaip Eltonas Johnas, Bridget Bardot, kitos pasaulio įžymybės. Atrodo, kad turėti namus arba bent jau vykti ten atostogauti yra turtuolių prestižo reikalas. Net ir liūdnos šlovės "Snoro" banko vadovai turi vilą Nicoje. 

Paskutinis skrydis

Neverta stebėtis, jog nekantraudami sėdėjome lėktuve, nenustygome laukdami, kada atsidursime bene prabangiausiame Europos regione, kur net ir žiemą švelnus ir šiltas klimatas. Nepabūgome raginimų gerai pasvarstyti prieš perkant iš anksto "AirBaltic" bilietus, tačiau bendrovė ne tik nebankrutavo, bet ir gana nebrangiai iš Vilniaus per Rygą nugabeno mus į Žydrojo Kranto sostine laikomą Nicą. Neapsirikome ir dėl to, jog mūsų skrydis spalio pabaigoje buvo paskutinis šiemet į Nicą. Šiuo metu bendrovė ten nebeskraidina ir žada skrydžius atnaujinti nuo balandžio. Taigi žiemą iš Lietuvos nukakti į Žydrąją pakrantę nėra labai pigu. 

Vis dėlto alternatyva yra. Iš Vilniaus pigiomis oro linijomis galima pasiekti Milaną, o iš ten - 4 valandos kelio traukiniu, kurio bilietas iki Nicos kainuoja apie 35 eurus. Šitaip mes iš Nicos grįžome į Lietuvą.

Iškart apsąla širdis

Tūpimas Nicos oro uoste nuostabus. Lėktuvas grakščiai sklendžia virš žydros jūros ir kai jau atrodo, kad leisimės ant vandens, staiga išnyra pakilimo takas ir jau po poros sekundžių lėktuvas rieda juo. Prancūzijos Rivjerą sudaro vietovės, kurių vietovardžius girdint apsąla širdis, o siela šaukiasi kelionių. Tai Nica, Antibai, Sen Tropezas... Pamenate prancūzų komediją "Žandaras ir ufonautai"? Dar mažas žiūrėdamas šį filmą negalėju atplėšti akių nuo Sen Tropezo vaizdų, jūros, troškau atostogų ir nuotykių. Arba Kanai... Prabanga trykštantys kino festivaliai ir aukščiausių pasaulio valdžios atstovų susitikimai. Ir kitos vietovės, kurių krantą skalauja žydra Viduržemio jūra. Konkrečios ribos, skiriančios Prancūzijos Rivjerą nuo kitų regionų, nėra, žmonės šią ribą traktuoja skirtingai.

Rudens oras nenuvylė

Daugiausia svečių į Prancūzijos Rivjerą vyksta vasarą, mat dėl  švelnaus Viduržemio jūros klimato ten nebūna labai karšta. Tačiau keliautojai tiek už puikų klimatą, tiek už prabangų vardą moka atitinkamą kainą. Vasarą Žydrajame Krante atostogauja minios žmonių, todėl viešbučių ar apartamentų kainos būna itin aukštos, neretai apskritai sunku surasti, kur apsistoti. 

Man atrodo, lankytis Žydrajame Krante geriausia rugsėjo mėnesį. Oras dar gana karštas, tačiau sezonas jau artėja į pabaigą ir didysis lankytojų srautas būna išsiskirstęs po platųjį pasaulį. Rugsėjį ir kainos padoresnės, ir paplūdimiai tuštesni, ir vietiniai draugiškesni. 

Mūsų viešnagė spalio pabaigoje nenuvylė: oras buvo šiltas, švelnus ir malonus. Temperatūra siekė 20 laipsnių, o Viduržemio jūros vanduo buvo kaip vidutinio šaltumo vasarą Lietuvoje - apie 17 laipsnių. Žmonių Nicos paplūdimyje dar buvo, tačiau besimaudančiųjų - tik vienetai. Kadangi Lietuvoje jau buvo lietingas ruduo, nepraleidau progos niurktelti į dar šiltą jūrą. Nors spalis yra lietingiausias Žydrosios pakrantės mėnuo, mums pasisekė - visą laiką skaisčiai švietė saulė ir neiškrito nė lašo lietaus.

Vairuoti ryžtasi drąsieji

Žydrajame Krante puikiai išplėtotas autobusų ir traukinių transportas, todėl keliauti patogu. Esama vienintelės rizikos - gana dažnai Prancūzijoje streikuoja geležinkelininkai.

Ir keliai, ir geležinkelio bėgiai driekiasi palei jūrą, todėl keliaudamas gali grožėtis nuostabiais kalnais ir žydra jūra. Traukinių linija eina per visą Žydrąjį Krantą nuo Italijos sienos iki pat Marselio. Tačiau pasiekti atokesnes, bet ne mažiau įspūdingas vietoves kalnuose geriausia savo transportu. 

Kita vertus, šis Prancūzijos regionas pirmauja šalyje pagal automobilių avarijų skaičių. Įtakos turi tai, kad regionas kalnuotas, dauguma kelių siauri, vingiuoti, kyla į kalnus. Vasarą pajūrio keliai būna prikimšti užsieniečių vairuojamų automobilių, o svečiai, kaip žinome, pasižymi savita vairavimo kultūra. Kitų Prancūzijos regionų gyventojų nuomone, Žydrojo Kranto vairuotojai keliuose laksto lyg  išprotėję, tad vairuoti čia ryžtasi tik drąsūs žmonės.

Vietiniai taip pat perspėja, jog vairuojantieji Monako gatvėmis, sutampančiomis su "Formulės 1 Monte Karlo Grand Prix" etapo trasa, jokiu būdu neturėtų jaustis "Formulės" dalyviais ir viršyti leistiną greitį. Monako policija skaudžiai baudžia pasidavusiuosius tokiai pagundai. 

Šiek tiek kitaip nei kitur Prancūzijoje, dėl turistų gausos anglų kalba yra plačiai paplitusi, ja galima susišnekėti beveik visur, tad ir nemokantiems prancūzų kalbos turistams problemų tikrai nekils.

Patogu keliauti dviračiu

Žydrojo Kranto sostinė, kaip jau minėta, yra Nica. Nors ji penktas pagal dydį Prancūzijos miestas, tačiau jos centras yra gana mažas ir kompaktiškas, čia susitelkę ir patraukliausi turistams objektai. Galima visiškai apsieiti be viešojo miesto transporto, kuris, jei darbuotojai nestreikuoja, yra labai modernus ir patogus.

Patogiausia miestą apžiūrinėti pėsčiomis. Kai tingisi vaikščioti arba norisi ilgiau pasimėgauti Viduržemio jūros vaizdais, pravartu išsinuomoti mėlynuosius dviračius: mini tolyn palei jūrą vaizdinga, palmėmis apsodinta krantine. Pasivažinėjimas miesto autobusais ar tramvajais kainuoja eurą.

Nicos paplūdimiai akmenuoti, basiems vaikščioti sunku. Dauguma paplūdimio mėgėjų nuomojasi gultus. Jūra labiau patiks žmonėms, mėgstantiems ne braidyti, o plaukioti, nes staigiai gilėja. Vaikams žaisti ant akmenų taip pat nebus patogu.

Kai bunda Nica

Lankantis Nicoje, būtina užkopti į tvirtovės kalną, esantį miesto centre. Kopti gali tekti apie pusvalandį, tačiau iš viršaus atsiveria nuostabus vaizdas į miestą ir jūrą. Neužlipti ten - tai nepamatyti pusės Nicos grožio. Tačiau patariu lipti rytą, nes miestas įsikūręs į vakarus nuo kalno, tad saulė akins ir neišeis gražių nuotraukų. Mes šitaip suklydome, tad kitą rytą turėjome ropštis į kalną dar kartą. 

Netoli Nicos esantys Kanai visame pasaulyje garsėja kino festivaliais. Tai nedidelis, tačiau prabanga tviskantis miestelis, kuriame keletą kartų per metus susirenka svarbiausi pasaulio žmonės. Gegužės mėnesį į Kanus suvažiuoja žymiausios kino žvaigždės, kurias žingsniuojančias raudonu kilimu gali išvysti kiekvienas mirtingasis. Tuo metu Kanuose labai sunku rasti vietos apsistoti.

Per mūsų viešnagę po dviejų dienų turėjo prasidėti pasaulio galingiausiųjų didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimai, todėl miestas buvo ruošiamas ir puošiamas, o policija įdėmiai prižiūrėjo tvarką.

Žymiausi Kanų objektai yra senamiestis, krantinė ir festivalių rūmai.

Visu gražumu Kanai atsiskleidžia tamsiuoju paros metu, vaikštant krantine, grožintis prašmatniais viešbučiais ir palmėmis apsodinta gatve lėtai riedančiais prabangiais automobiliais.

Kanuose, kitaip nei Nicoje, paplūdimiai - smėlėti, todėl mėgautis poilsio malonumais siūlyčiau būtent čia.  

Iš Nicos į Kanus patogiausia vykti traukiniu. Kelionė trunka apie 40 minučių, o bilietas kainuoja 4 eurus. Nors važiuoti autobusu kainuoja tik eurą, tačiau kai spūstys pakrantės keliuose, o autobusai stoja kiekviename kaime, kelionė gali užtrukti iki poros valandų.

Ne tik prestižas ir prabanga garsina Prancūzijos Rivjerą, negali nežavėti ir daug paprastesnis dalykas - šviežių bandelių ir prancūziškos duonos kvapas, sklindantis pro praviras mažų kepyklėlių duris, dar tik bundančios rytinės Nicos gatvėse.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Is­lan­di­ja pir­ma­die­nį pa­sis­kun­dė, kad Ru­si­jos oro pa­jė­gų bom­bo­ne­šiai skrai­do per­ne­lyg ar­ti ci­vi­li­nių lai­ne­rių, o nau­jau­sias in­ci­den­tas įvy­ko per vie­ną reisą iš Reik­ja­vi­ko.
Vo­kie­ti­jos ry­ti­nia­me Dres­de­no mies­te du spro­gi­mai drioks­te­lė­jo prie vie­nos me­če­tės ir tarp­tau­ti­nio kong­re­sų cen­tro, bet žmo­nės per šiuos iš­puo­lius ne­nu­ken­tė­jo, antradienį pra­ne­šė po­li­ci­ja.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Po tre­jų me­tų per­trau­kos Rob­bie Wil­liam­sas grįž­ta su il­gai lauk­tu nau­ju al­bu­mu. At­li­kė­jas pa­skel­bė, kad nau­ja­sis stu­di­ji­nis al­bu­mas va­din­sis „Hea­vy En­ter­tain­ment Show“. Vie­nuo­lik­ta­sis R.Wil­liams [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai ga­lu­ti­nai nu­ta­rė skir­ti 84,4 mln. eu­rų Vil­niaus va­ka­ri­nio ap­link­ke­lio tre­čia­jam eta­pui. Ko­mi­si­ja dar bir­že­lį pra­ne­šė apie fi­nan­sa­vi­mą, ta­čiau per tris mėnesius ga­lė­jo ne­pri­tar­ti [...]
Rug­sė­jo pa­bai­go­je du­ris at­ver­sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Par­yžiaus (Pra­ncū­zi­ja) par­odo­je jos lan­ky­to­jams Pie­tų Ko­rė­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­jas „Hyun­dai Mo­tor“ ža­da leisti pir­mie­siems žvilg­te­lė­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Lie­tu­vo­je smar­kiai iš­au­go ser­ga­mu­mas ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis, an­tra­die­nį pa­skel­bė Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cen­tras (ULAC).
Tri­me­tis Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pri­ncas Geor­ge'as sek­ma­die­nį li­ko su auk­le ir jau­nes­ne se­su­te pri­nce­se Char­lot­te. Jų tė­vai – pri­ncas Wil­lia­mas su žmo­na Ka­te – to­liau ke­lia­vo po Kanadą be sa­vo [...]
Es­ti­jos bu­riuo­to­ja Ing­rid Puus­ta sek­ma­die­nį ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, perp­lau­ku­sia Bal­ti­jos jū­rą bur­len­te. Ji nuo Fo­rio sa­los ne­to­li Šve­di­jai pri­klau­san­čio Got­lan­do nu­plau­kė iki Kaunispės uos­to Sa­re­mos [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar reikia izoliuoti Rusiją?
Taip. Kol neišnyks Maskvos agresija, su šia šalimi negali būti bendradarbiaujama 
Ne. Izoliacija tik mažina problemų sprendimo galimybę
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami