TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

„Barnevernet“ ir kiti monstrai

2015 02 11 6:00

Jei dar neseniai nežinojote, kad Norvegija - ne aukštai teisinės valstybės ir socialinės gerovės kartelę iškėlusi šalis, o emociškai šaltų, „vikingų teisingumą“ vykdančių liberalių barbarų žemė, atgailaukite ir garsiai rėkite: „Esame kalti.“

Nes jei nepripažinsite savo kaltės, būsite apšaukti ne tik nepatriotiškais Lietuvos piliečiais, bet ir tėvynės išdavikais. Ir nesvarbu, kad nemažai šaukiančiųjų toje „barbarų“ žemėje nė karto nesilankė, o teisingumo jausmą jiems dar vaikystėje išugdė įspūdingi beržinės košės kiekiai.

Tiesmukai tariant, tokiems žmonėms „Barnevernet“ - nusikalstamą veiklą valstybės vardu plačiai vykdanti organizacija, vagianti emigrantų vaikus ir atiduodanti juos vietos gėjams bei lesbietėms globoti. Todėl Norvegija mums - nei civilizuota, nei draugiška. Todėl jos vaiko teisių apsaugos sistema mums nėra sektinas pavyzdys. Todėl, kad mes nenorime, jog mūsų vaikai išaugtų breivikais. Todėl nesilaikykime norvegų tvarkos, net jei gyvename jų šalyje. Nieko neprimena?

Randasi tiek daug „todėl“... „Todėlčių“ chore, kaip tokiais atvejais įprasta, girdėti ir į solistus pretenduojančių veikėjų. Jų veidai matyti įvairiuose patriotiniais vadinamuose mitinguose. Paradoksas, bet antinorvegiškas (ir apskritai antivakarietiškas) nuotaikas apgobti patriotiškumo skraiste irgi įmanoma, kad ir kaip absurdiškai tai skambėtų. Tampa nebeaišku, prieš ką ir už ką kovojama.

„Todėlčių“ chorui vis netylant, prisiminiau centrinių Rusijos televizijų reportažus apie Vakarų šalyse globėjų kankinamus mažuosius rusiukus. Turint galvoje vadinamųjų Kremliaus kanalų „objektyvumą ir patikimumą“, sunku buvo vertinti tokių laidų turinį. Tačiau į akis visada krisdavo, kad dramatiškų reportažų cunamiai eterį kaskart pasiekdavo, kai Rusija su tam tikromis Vakarų valstybėmis spręsdavo globalesnio masto problemas. Jautrios rusų širdys ir ypatingos sielos virpintos dviguba jėga. Ten jau seniai žinoma - žmones labiau veikia emocijos nei racionalūs argumentai.

Lietuvos viešojoje erdvėje šiuo metu - laidos, straipsniai, žurnalistiniai tyrimai apie „Barnevernet“ žygius, esą sąmoningai nukreiptus prieš emigrantus. Čia irgi daug emocijų, skandalingų apibendrinimų, bet mažai argumentų. Visa tai kone į antrą planą nustūmė karą Ukrainoje, kurį vis nuožmiau kariauja Rusija.

Dar viena įdomi aplinkybė, priminusi man didžiąją kaimynę. Vos kilus skandalui dėl mažamečio lietuvaičio grąžinimo Norvegijai kelios mūsų šalies nevyriausybinės organizacijos viešai paragino nedaryti vienareikšmiškų išvadų ir susilaikyti nuo kategoriškų kaltinimų „Barnevernet“ atžvilgiu. Nevyriausybininkams buvo leista suprasti, kad jiems, esą mintantiems iš norvegiškų pinigų, apskritai derėjo patylėti. Tad, gerbiamos NVO, jei dar mėginsite cyptelti, galite būti uždarytos. Taip dažnai būna Rusijoje.

Vilniuje per piketą prie Norvegijos ambasados jos atstovė Ingrida Susanne Farner susirinkusiųjų klausė, ar jie tikrai tiki, kad Norvegija vagia vaikus. Ponios I. S. Farner veide buvo galima matyti nuoširdų sumišimą. Veltui ji mėgino paaiškinti piketuotojams pagrindinius vaiko teisių apsaugos principus, kuriais vadovaujasi „Barnevernet“. Emocijos vis tiek ima viršų.

Dabar daug ginčijamės, kas yra tinkamas ar netinkamas vaikų auklėjimas, diskutuojame, kur vaiko teisės saugomos geriau, aptarinėjame konkrečius atvejus net neturėdami objektyvios bei patikrintos informacijos.

Pritariu, kad net laikinas vaiko atskyrimas nuo tėvų yra kraštutinė priemonė ir iš esmės yra blogis. Bet kartais taip susiklosto, kad iš kelių blogių tenka rinktis mažesnį.

Neskubėkime teisti norvegų, kurie jau seniai suvokė, kad vaiko gerovė yra aukščiau už tėvų interesus.

Kitaip patys atrodysime kaip barbarai. Bet pirmiausia susitvarkykime savame kieme. Jei mūsiškė vegetuojanti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga būtų bent kiek panaši į norvegų „Barnevernet“, gal visuose Lietuvos pakraščiuose nebūtų tiek daug asocialiose šeimose „auklėjamų“ vaikų, gal motinos „gegutės“ nežudytų vos gimusių savo atžalų, gal iš gyvenimo kasmet nepasitrauktų tiek daug nepilnamečių, gal valstybiniuose globos namuose augančios paauglės nepardavinėtų savo bendraamžių kaip prostitučių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"