TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

„Brexit“ ir Vakarų pasaulio pabaiga

2016 03 09 6:00

Žvelgiame į Vakarų pasaulio pabaigą. Europos Sąjunga (ES), NATO ir transatlantinis aljansas gali virsti griuvėsiais iki šių metų pabaigos. Kaip praeitą savaitę pasakė mano draugė Anne Applebaum, mūsų laukia virtinė itin pavojingų rinkimų.

Donaldas Trumpas turi geras galimybes tapti respublikonų kandidatu. Tai reiškia, kad žmogus, palaikantis diktatorius, melą ir kankinimus, gali būti išrinktas nauju Jungtinių Valstijų prezidentu (Hillary Clinton kandidatūra atrodytų nepaprastai silpna, jeigu jos varžovai nebūtų tokie egzotiški).

Aišku, ši izoliacionistinė banga stipri visame JAV politiniame spektre. Įpykę, nusivylę rinkėjai, palaikantys maištingus kairiųjų ir dešiniųjų kandidatus, mano, kad užsienio aljansai yra tokia pat blogybė, kaip ir godūs Volstrito bankininkai, rinkimų kampanijų finansavimo pažeidimai, pasitikėjimą praradusi tradicinės pakraipos žiniasklaida ir visa politinė klasė. Galiu suprasti, kodėl jie piktinasi. Vis dėlto mums, europiečiams, JAV bet kokiu atveju labai reikalingos – tiek kaip prekybos partnerės, tiek kaip saugumo garantija. Dabar, pirmąkart nuo Jimmy Carterio administracijos laikų, transatlantinio aljanso silpnoji grandis yra Jungtinės Valstijos, o ne Europa.

Nuotaikos Europoje taip pat kelia nerimą. Tradiciniai politikai, atrodo, neturi įtikimų sprendimų migrantų krizei suvaldyti arba kaip iš naujo paskatinti žemyno ekonomiką. Antisisteminės partijos demonstruoja stiprius rezultatus per rinkimus visoje Europoje – ar tai būtų „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD), ar Slovakijos neonaciai (pirmąkart patekę į parlamentą), ar prancūzų Nacionalinis frontas.

Viskas neapsiriboja vien rinkimais. Vladimiras Putinas, įgudęs įžvelgti Vakarų silpnąsias vietas, mielai pasinaudos mūsų pakrikimu. Jis pajėgus kurti dirbtines saugumo krizes įvairiose vietose: Arktyje, Baltijos šalyse, Balkanuose, Baltarusijoje, Juodojoje jūroje, Ukrainoje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje ar kur nors kitur.

Man ypač neramu dėl Turkijos, dabar labiausiai kritikuojamos iš mūsų sąjungininkių. Kas nutiks, jei Rusija išprovokuos įžeidų ir užsispyrusį Recepą Tayyipą Erdoganą pasinaudoti NATO sutarties 5-uoju straipsniu, numatančiu kolektyvinę gynybą, o Šiaurės Atlanto Taryba surengs konsultacijas, bet nuspręs nieko nedaryti, argumentuodama, kad Turkija elgėsi beatodairiškai? Kils daugybė klausimų dėl kitų šalių, priklausomų nuo NATO atgrasomojo poveikio, – ypač paribio valstybių Šiaurės Rytų Europoje.

Pats metas kurti atsarginius planus. Kaip palaikysime Europos saugumą poaljansiniu arba poamerikietišku laikotarpiu? Kaip tvarkysimės Europoje, jeigu ES sprendimų priėmimas bus paralyžiuotas ir neveiks? Visi tie klausimai nepaprastai svarbūs Didžiajai Britanijai, o mūsų dydis ir patirtis gali pateikti esminių atsakymų.

Deja, Didžioji Britanija nedalyvauja šiame žaidime. Ji sutelkusi visą dėmesį į „Brexit“ referendumą – nutrūktgalvišką lošimą, su kuriuo Davidas Cameronas susiejo mano šalies ateitį. Įvertinus visas aplinkybes, balsuoti už pasitraukimą iš ES Didžiajai Britanijai būtų blogai. Tačiau tokio sprendimo padariniai mūsų sąjungininkams būtų daug blogesni. Tai savo ruožtu smogtų mums patiems.

Daugiašalio, taisyklėmis grįsto bendradarbiavimo, aljansų ir institucijų epocha buvo itin naudinga tiek Didžiajai Britanijai, tiek kitoms įstatymų besilaikančioms entuziastėms, ypač mažoms ir neturtingoms šalims. Euroskeptikai įsitikinę, kad Didžioji Britanija vaduojasi iš sustabarėjusios, reformoms nepasiduodančios ES. Bet iš tikrųjų mes griauname namą, kuriame kartu su savo draugais gyvenome dešimtmečius, – ir dar tokiu metu, kai aplinkinis pasaulis kaip niekad audringas bei pavojingas.

Tikiuosi, „Pasilikimo“ stovykla iškovos triuškinamą pergalę, o Didžioji Britanija, pagaliau įveikusi savo poimperines salos neurozes, užims deramą vietą Europos diplomatijoje ir politikoje. Tačiau dabar brangaus laiko ir energijos švaistymas drasko širdį, tampo nervus.

BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"