Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

„Brexit“: politika aukščiau už ekonomiką

 
2017 01 25 6:00

Po širdį draskančios muilo operos apie Gretą ir Ramūną sunku tikėtis patraukti skaitytojų dėmesį serialu „Brexit‘. Bet esu optimistė, o pasakojant apie Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) skyrybas optimizmas būtinas.

ES pagaliau sulaukė Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May pareiškimų apie tai, kaip jos šalis įsivaizduoja skyrybas. Pirmą kartą skyrybų planu premjerė pasidalijo su savo šalies piliečiais, o netrukus jį pakartojo Davose susirinkusiam pasaulio politikos ir ekonomikos elitui. Abu pareiškimai buvo pasitikti nevienareikšmiškai, o pasaulio žiniasklaida stropiau tiražavo nepasitenkinimą ir kritiką nei teigiamus atsiliepimus.

Referendumo rezultatų šokiruotos ES šalys (ypač Vokietija ir Prancūzija) bei ES vadovai, iki šiol kaltinę „Brexit“ šalininkus, kad jie ir premjerė patys dorai nežino, kaip turėtų vykti skyrybos, todėl vengia viešų pareiškimų, dabar, išklausę ilgokai laukto pranešimo, vėl nepatenkinti, skundžiasi neišgirdę aiškumo, pasigenda konkretesnių detalių.

Žinoma, iš anksto gavę tiksliai sudėliotą pasitraukimo planą, ES vadovai turėtų galimybę geriau pasiruošti atsakomiesiems žingsniams, kurie, reikia manyti, būtų panašesni į atsakomuosius smūgius bokso ringe nei į mandagų apsikeitimą patiekalais prie paskutinio bendrų pietų stalo. Bet ar to reikia „Brexit“ šalininkams? Vargu. Todėl jie ir elgiasi kaip ta velnio šokėja, kuri vaikė savo partnerį atnešti jai tai kairįjį batelį, tai dešinįjį, tai pirštinaitę, kol nemielą partnerį visai užvaikė.

Beje, premjerė T. May pademonstravo stebėtiną nuoseklumą, dar kartą patvirtinusi, kad nors ir tenka patirti ES viešosios nuomonės ir pačios Didžiosios Britanijos opozicijos spaudimą, didžiausi britų prioritetai yra tie patys dalykai, dėl kurių ir buvo surengtas referendumas: imigracijos kontrolė bei Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijos. O tai reiškia, kad šalis geriau sutinka rizikuoti savo ekonomika, nei atsiverti laisvam darbo jėgos iš įvairių šalių judėjimui. Priešingai nei visame demokratinių Vakarų pasaulyje liberalų liaupsinamas ekonominių interesų iškėlimas virš politikos ir kitų vertybių, Anglijos premjerė politiką iškėlė aukščiau už ekonomiką.

Šis faktas ypač papiktino savo praktiškumu besididžiuojančios Prancūzijos politikus ir apžvalgininkus, retransliuojančius oficialiąją nuomonę. Atrodo, ES lyderiai didžiausiu Bendrijos privalumu, kurio jie nė už ką neišsižadėtų (ne taip, kaip išsižadėjo krikščionybės), laiko laisvą darbo jėgos judėjimą. Kuo jis toks brangus? Tuo, kad darbdaviams sudaroma amžina galimybė nekelti darbuotojams atlyginimų arba net mažinti juos, nepatenkintuosius keičiant imigrantais? O gal tai puiki galimybė ES paversti tokiu pat tautų išlydymo katilu, koks buvo SSRS, tik be šios prievartinio pobūdžio? Juk sulydyti visas gentis ar tautas į vieną belytę, pilką masę, neva „piliečių tautą“, yra kiekvienos daugiatautės (tiek imperijos, tiek sąjungos ar bendrijos) valstybės valdžios svajonė.

Užtat „Brexit“ sulaukė naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pritarimo. Jo nuomone, Didžiosios Britanijos sprendimas palikti ES esąs puikus dalykas ir tikėtina, kad jos pavyzdžiu paseks daugiau šalių. Besimezgantį JAV ir Didžiosios Britanijos santykių „perkrovimą“, matyt, sutvirtins artimiausiu metu numatomas šių šalių lyderių susitikimas.

Iki širdies gelmių „Brexit“ įskaudintiems ES lyderiams toks D. Trumpo pareiškimas tapo dar viena proga įsižeisti. Europos Parlamento liberalų frakcijos ALDE lyderis Guy Verhofstadtas pareiškė tokius pareiškimus laikąs kišimusi į Europos politiką ir pareikalavo griežtos ES reakcijos. Jis, regis, nemato skirtumo tarp JAV ir ES (savarankiškų valstybių sąjungos) ir siūlo į D. Trumpo pareiškimą reaguoti taip, kaip JAV prezidentas reaguotų tuo atveju, jei kas iš Europos lyderių imtų pranašauti, kad nuo JAV „atsiskirs Kalifornija“, t. y. iškviestų ES ambasadorių ir jį išbartų.

Manyčiau, šis vienos didžiausių parlamento frakcijų lyderių pareiškimas mažąsias Bendrijos nares verčia sunerimti kur kas labiau nei D. Trumpo kalbos, nes nedviprasmiškai parodo, kaip įtakingi ES politikai įsivaizduoja tolesnę ES perspektyvą. O įsivaizduoja būtent tokią, nuo kurios britai ir dėjo į kojas.

Bepigu britams. Jų daug, jie nekvaili ir sugeba išsirinkti daugumos lūkesčius realizuojančius lyderius. O mūsų valstybėje vis atsiranda tokių vadovų, kurie tik ir žiūri, kam parduoti ar dovanoti lietuviškos tapatybės elementus, kad koks nors svečios šalies lyderis (ypač gerai, jei tai būtų lenkas) jiems maloningai paplekšnotų per petį, esą taip ir reikia: vis tiek Lietuva ir lietuvybė naujojoje Europoje nebeturi jokios perspektyvos.

Ar tikrai?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"