TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

„Brexito“ plano Varšuva neturi

2016 07 12 6:00

Šių metų sausį savo ataskaitoje Seimui Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pareiškė, kad Jungtinė Karalystė (JK) yra pagrindinė Lenkijos sąjungininkė. Greičiausiai – dėl bendro Lenkijos ir JK požiūrio į Europos Sąjungos (ES) problemas bei saugumo iššūkius. Deja, po birželio 23 dienos referendumo paaiškėjo, kad JK išstos iš ES. 

Tai reiškia, jog Lenkija europinėje arenoje neteks svarbiausios sąjungininkės ir turės iš naujo formuluoti savo užsienio politiką bei valstybės raidos strategiją.

„Brexit“ trumpuoju laikotarpiu Lenkijai padarys nemenkai žalos. Pirmiausia ji bus jaučiama ekonomikos srityje. Lenkijos žiniasklaida prognozuoja, kad 0,1–0,25 proc. gali sumažėti šalies BVP augimas. Taip pat kyla grėsmė Lenkijai gauti mažesnę ES paramą iš struktūrinių fondų 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu – po „Brexit“ sumažės bendras ES biudžetas, nes JK indėlis į jį buvo vienas didžiausių.

Tačiau daug svaresnės Lenkijai bus „Brexit“ politinės pasekmės. Jau dabar su jomis susiduria Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT), kuri Europos Parlamento euroskeptiškoje Europos konservatorių ir reformistų frakcijoje kartu su britų konservatoriais sudaro absoliučią daugumą. JK išstojus iš ES ši frakcija praras beveik pusę savo narių ir nebeturės jokios politinės įtakos. Tai reiškia, jog ĮT reikės ieškoti naujos frakcijos Europos Parlamente ir sąjungininkų Europoje.

Bene realiausia, kad ĮT įsitrauks į Europos liaudies partijos frakciją. Tai yra dešinioji krikdemiškų pažiūrų grupė, į kurią įeina ir vengrų „Fidesz“. Su šia partija ĮT palaiko gerus santykius. Tačiau didžiausią įtaką minėtoje frakcijoje turi Vokietijos krikščionys demokratai su kanclere Angela Merkel priešakyje. Todėl ĮT, norėdama patekti į šią frakciją, turės gerinti savo reputaciją ir ryšius su vokiečių politikais. Kadangi tiek ĮT, tiek Vokietijos krikščionių demokratų partijos šiuo metu yra valdančiosios, tai taip pat neabejotinai palies pastaraisiais mėnesiais pablogėjusius Lenkijos ir Vokietijos santykius, kurie „Brexit“ kontekste sulaukė daug Lenkijos žiniasklaidos ir analitikų dėmesio. Jie dėl JK sprendimo išstoti iš ES įgavo dar didesnę reikšmę, nes įvykus „Brexit“ Vokietijos įtaka ES tik padidėjo.

Lenkijos žiniasklaida, ekspertai ir politikai pradėjo baimintis dėl dviejų dalykų. Pirma, nuogąstaujama, kad atsiras „dviejų greičių Europa“, kurią sudarys politinės ir ekonominės integracijos eurozonos grupė ir Europos politikos paraštėse likusių valstybių, išlaikiusių nacionalinę valiutą, grupė. Į šią patenka ir Lenkija. Antra, Vokietija su Prancūzija, atsikračiusios JK pasipriešinimo, gali pradėti forsuoti ES reformą – paversti ją federacija, o Lenkija tam nepritaria. Lenkijoje manoma, kad pagrindinis minėtų tendencijų variklis yra Vokietija. Kol JK buvo ES narė, tos tendencijos buvo stabdomos, nes ji galėjo atsverti Vokietijos įtaką.

Dabar Lenkija jau nebeturi savo didžiausios sąjungininkės šiais klausimais. Tai pripažino ir prezidento vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Krzysztofas Szczerskis. Todėl Lenkija, norėdama užtikrinti savo interesus, privalės rasti sutarimą ir gerinti santykius su Vokietija bei atitaisyti savo reputaciją Briuselyje. Norėdama tai pasiekti ĮT privalo kuo anksčiau baigti Konstitucinio Teismo krizę ir sutramdyti tuos savo partijos narius, kurie aštriai pasisako ES ir Vokietijos atžvilgiu. Dalis žiniasklaidos ir opozicijos politikų taip pat pradėjo iš naujo kelti klausimą, ar Lenkijai nevertėtų atnaujinti bandymus įsivesti eurą.

Kita vertus, kol kas nematyti ženklų, kad Lenkijos valdantieji būtų visiškai supratę, kas įvyko, ir jie turėtų aiškią strategiją, kaip užtikrinti Lenkijos interesus naujoje politinėje tikrovėje. Iš karto po „Brexit“ Lenkijos užsienio reikalų ministras kaip atsaką į šešių ES įkūrėjų surengtą uždarą susitikimą pakvietė į Varšuvą likusios 21 ES valstybės narės atstovus aptarti ES ateitį. Taip buvo siunčiama žinia, kad Lenkija bando tapti „antrojo greičio“ Europos lydere. Deja, iš to nedaug kas išėjo. Į Varšuvą atvyko tik devynių šalių atstovai, tad jų susitikimas nesulaukė didesnio atgarsio.

Lenkijos valdantieji su Jarosławu Kaczyńskiu priešakyje irgi pradėjo kalbėti apie būtinybę reformuoti ES, perrašyti jos sutartis ir sukurti naują ES pagal „Europos tautų konfederacijos“ modelį, kad Briuselio centrinių institucijų sąskaita daugiau galių būtų paliekama nacionalinėms valstybėms. ĮT politikai ypač pabrėžė, jog Lenkija turi tapti viena pagrindinių debatų dėl ES ateities dalyvių. Šis sumanymas taip pat nepasisekė. Net Čekija, Vengrija ir Slovakija (pagrindinės, anot valdančiųjų, Lenkijos sąjungininkės Vidurio ir Rytų Europoje) prieš birželio 28–29 dienos ES viršūnių susitikimą ES tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui pareiškė, kad šios idėjos tėra Lenkijos vidaus politikos reikalas. Todėl Briuselyje lenkai ES reformos klausimo iš viso nekėlė.

Vis dėlto Lenkija naujoje politinėje realybėje turi vieną kozirį – D. Tuską. Šalies žiniasklaidoje ir net tarp ĮT politikų, kurie D. Tuską iki šiol kaltino finansiniais nusikaltimais bei Lenkijos sugriovimu ir grasino neremsią jo per kitus ES tarybos pirmininko rinkimus, formuojasi konsensusas, kad reikia visokeriopai jį palaikyti. Ypač dėl to, jog šiuo metu Briuselyje D. Tuskas turi didesnę įtaką nei Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude“as Junckeras, kalba prieš federalistines ES koncepcijas ir gerai sutaria su A. Merkel. Tai gali padėti Lenkijai apginti savo interesus ES lygiu.

Lenkijos žiniasklaidoje ir tarp politikų taip pat pasklido gandų apie galimą J. Kaczyńskio sugrįžimą į premjero postą. Esą geriau, kad šalį, atsidūrusią sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, valdytų ir su kitomis valstybėmis derėtųsi faktinis valstybės politinių sprendimų priėmėjas. Nors J. Kaczyńskis šį scenarijų atmeta, nes yra labai patenkintas premjerės Beatos Szydło darbu, nereikėtų nustebti, jei per artimiausią pusmetį pasikeistų Lenkijos vyriausybė ar bent keli jos ministrai, įskaitant ir užsienio reikalų.

Apibendrinant galima teigti, jog „Brexit“ atėmė iš Lenkijos svarbią sąjungininkę ES politikoje ir sukėlė diskusijų bangą dėl šalies ateities bei užsienio politikos. Joje neabejotinai dar didesnis vaidmuo teks Vokietijai, tad Lenkija privalės gerinti santykius su kaimyne. Svarbu pabrėžti, kad Lenkijoje kol kas labai mažai kalbama apie būtinybę telkti Vidurio ir Rytų Europos valstybes (tarp jų – Lietuvą) bei taip kurti atsvarą Vokietijos ir Prancūzijos tandemui. Daugiau diskutuojama apie tai, kaip Lenkijai likti tarp pagrindinių ES sprendimų priėmėjų. Aiškios strategijos šiam tikslui pasiekti Lenkijos valdžia neturi, tačiau aišku, kad ją kurs ir įgyvendins Lenkijos politikos sunkiasvoriai, o ne fasadiniai, įvaizdžiui palaikyti skirti politikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"