Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

„Darom“ – tarp Lenino ir komunalininkų

 
2017 04 26 9:42

Norite pasakos apie kvailelį, kuris ateina pas siuvėją, susimoka už būsimas kelnes, grįžta namo ir jas pasidirba pats? Tai apie daugelį iš jūsų. Tik neįsižeiskite – čia apie nieką asmeniškai. Pilietiški entuziastai visais laikais būna išnaudojami valdžios ar pelno medžiotojų.

Prašvilpė neseniai, prabildėjo, pradundėjo eilinė akcija „Darom“. Tai tokia akcija, kai renkamos šiukšlės ir tvarkomi šabakštynai. Prie sovietų ją vadino „Leninine talka“, nes vyksta Lenino gimtadienio proga, o paskui „tautine“, nes galvažudys Leninas tapo nepopuliarus. Šiandien šis procesas vadinasi pilietine akcija, kai susirenkame ir „darome“. Esmė – kvailių išnaudojimas.

Taigi imkime ir pasiaiškinkime, kas gi čia ko „pridarė“ ir kam tenka didžiausia nauda? Kas dirba savo darbą, o kas tiesiog vaiposi į ūsą Kanaruose atostogaudamas?

Nešiukšlinti, poilsiavietes, pobūvių vietas palikti geriau nei radai – auklėjimo ir pilietiškumo standartai. Taip dera auklėti vaikus, tai teigiama turbūt bemaž visose civilizuotose santvarkose, nepriklausomai nuo jų santykio su konkrečia religija ar ideologija. Neapsikentus šiukšlių natūralu, kad žmonės susitvarko, net jei buvo sutarta, kad tai darys kažkas kitas.

Akcijos „Darom“ dalyviai orientuojasi į tas teritorijas, kurios teoriškai nėra privalomos tvarkyti kokioms nors privačioms komunalinėms bendrovėms. Tarkime – parkai ir specifinėms zonoms priskirtos teritorijos. Yra viena smulkmena – neaišku, kokia prasme, kokiu mastu ir ar apskritai „daro“ tie, kas „daryti“ privalo pagal laimėtus viešuosius pirkimus ir sudarytas sutartis? Jei laiptinėje su močiutėmis sutariam, kad arba pats plauni aukšto aikštelę, arba duodi du eurus – galioja. Valdžios atveju – niekaip. Ir eurų duok, ir pats mazgok – kitaip esi nepilietiškas.

„Savo veiklą – Vilniaus miesto parkų priežiūrą ir tvarkymą – įstaiga pradėjo 2012 metų birželio 1 d., perėmusi Trakų Vokės dvaro sodybos parko administravimą. Nuo 2012 metų liepos 1 dienos VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ pradėjo tvarkyti Vingio parką, Misionierių sodus su Kūdrų parku, Reformatų parką, Santuokų rūmų parką, P. Cvirkos skverą, Ozo parką ir Jamonto parką. 2013 metų rugsėjo 9 dieną visuomenei po rekonstrukcijos atvėrus Sereikiškių parko Bernardinų sodą, pastarojo priežiūra ir tvarkymu taip pat rūpinasi viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ specialistai ir aplinkos tvarkytojai.

Pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentu VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ parkų teritorijose atlieka želdinių priežiūros ir sanitarinio valymo paslaugas: vejų pjovimą, takų ir laiptų valymą, šiukšlių surinkimą ir šiukšliadėžių priežiūrą, menkaverčių krūmų ir medelių pjovimą, pasodintų medelių ir krūmų priežiūrą, gėlynų įrengimą bei jų priežiūrą ir kitus aplinkos tvarkymo darbus. Visose prižiūrimose teritorijose dirba kiekvienam parkui priskirti aplinkos tvarkytojai (sodininkai). Jų darbui vadovauja ir už tvarką parkuose atsako įstaigos vyriausiasis sodininkas, miškininkas ir darbų vadovas. Viešosios įstaigos administracijoje dirba direktorius, kraštovaizdžio architektė, finansininkė ir direktoriaus padėjėja,“ – sakoma atsakingos įstaigos, kur oficialiai dirba 2 darbuotojai, prisistatyme. Priduriama, kad samdomos darbams ir privačios firmos. Samdomos ne iš kieno nors, o iš tų, kurie „daro“ mokesčių.

Pats asmeniškai irgi gavau ne vieną dvasingą (ir iš valdiškų įstaigų, ir iš visuomenininkų) kvietimą pasikrapštyti Vingio parke ir kitur, nes niekaip ten be mano pilietiško indėlio susitvarkyti lyg ir negali.

Reikalas su šiukšlių tvarkymu išvis sudėtingas ir apima ne tik parkus. Čia susivėlusių problemų jokiomis „Darom“ akcijomis neišspręsi. Kiekvienoje teritorijoje, kur mėtomos šiukšlės, yra kažkoks teorinis šeimininkas. Tai gali būti „Vilniaus parkai“, tai gali būti kokia nors urėdija ar privatus dėdė arba teta. Eitumėte talkininkauti privačiam dėdei ar tetai, kuris už tvarką miške prieš tai dar paprašytų pinigų? Vargu. O štai „pilietinei pareigai“ atsispirti lyg ir nepadoru.

Atliekų tvarkymo verslas yra pelningas, jame vartomi milijonai. Parkuose ir miškuose valdiškos VŠĮ samdo privačias UAB. Vieni bankrutuoja, kiti klesti. Pajamos, kaip skelbia atviri šaltiniai, nemenkos. Internetiniai puslapiai pasakoja, kad viskas labai puiku, įmonės puikiai tvarkosi. Į pagalbą samdomi ir nuteistieji viešiesiems darbams. O čia dar pakviečiami pilietiški žiopliukai, kurių darbo rezultatai paskui puikuojasi ataskaitų nuotraukose ir eilutėse.

Žodžiu – tvarka lyg ir turi būti, nes pinigai už tai imami ir ne tokie jau maži. Idėja paprasta – oficialūs tvarkytojai, kurie ar šiaip privatūs, ar samdo privačius pagalbininkus, tikisi: neapsikentę susitvarkysite patys. Jūsų pilietiškumas, o jų pelnas. Taip ir „Darykite“, bet prieš tai susimokėkite.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"