TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Didingas" Rusijos karas prieš Ukrainą

2014 06 27 6:00

Dar 1996 metais amerikiečių politologas, Harvardo universiteto profesorius Samuelis Huntingtonas savo garsiojoje knygoje „Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarka“ prognozavo tris Rusijos ir Ukrainos santykių scenarijus. 

Pirmame jis teigė, kad vargu ar ukrainiečiai ir rusai imsis prievartos vieni prieš kitus, nes tai - dvi slaviškos stačiatikių tautos, kurias per amžius siejo glaudūs santykiai. Antra, kiek labiau tikėtina galimybė jam atrodė Ukrainos skilimas ir rytinės dalies susivienijimas su Rusija. Vakarų Ukraina tokiu atveju išliktų tik turėdama stiprią ir veiksmingą Vakarų paramą, kurios galėtų sulaukti, jei Vakarų ir Rusijos santykiai labai pablogėtų ir būtų panašūs į tokius, kokie buvo šaltojo karo metais. Trečia, labiau tikėtina įvykių raida, kad Ukraina išliks vieninga, artimai bendradarbiaujanti su Rusija valstybė.

Jau matome, kad griūva pirmas scenarijus, nes Rusijos propaganda daug metų broliška vadintą ukrainiečių tautą ėmė vadinti fašistais, nacionalistais ir t. t. Tačiau kol kas nieko negalime pasakyti apie kitas dvi raidos galimybes - skils Ukraina ar išliks vieninga valstybė. Tik aišku, kad pildosi S. Huntingtono sąlyga dėl Vakarų šalių paramos Ukrainai - ji stiprėja tiek, kiek blogėja Vakarų ir Rusijos santykiai.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad S. Huntingtonas šią savo knygą išspausdino 1996-aisiais, bet rašė ją anksčiau. Tuo metu Vladimiras Putinas dar dirbo Sankt Peterburge, nes į Maskvą persikėlė būtent 1996 metais. Niekas tada net susapnuoti negalėjo, kad kukliai besielgiantis KGB karininkas taps Rusijos prezidentu. Tuo noriu pasakyti, kad nereikia labai personifikuoti dabartinio Rusijos elgesio Ukrainoje. Jei Kremliaus valdovu dabar būtų kitas žmogus, Rusijos interesai Ukrainoje būtų panašūs, tik kitas diktatorius gal juos reikštų kitaip - galbūt švelniau, o gal dar šiurkščiau.

Bandant atsakyti į klausimą, skils Ukraina ar išliks vieninga valstybė, šiuo metu peršasi nedrąsus atsakymas, kad ji turėtų išlikti vieninga. Drąsesniam atsakymui trūksta pagrindimo. Juk kai Rusija žaibiškai okupavo ir prisijungė Krymą, viešojoje erdvėje netrūko nuomonių, kad į kitas Ukrainos sritis V. Putinas nesiryš eiti.

Krymas buvo aneksuotas prieš gerus tris mėnesius. Kokią padėtį matome Ukrainoje? Taip, formaliai žiūrint, Rusija neįvedė kariuomenės ir tarptautinei bendruomenei vis kartoja, kad nedalyvauja Ukrainoje vykstančiame pilietiniame (!) kare. Demagogijos viršūne reikėtų laikyti šiomis dienomis pareikštus Kremliaus kaltinimus NATO, kad ši organizacija trukdo taikos procesui Ukrainoje. Taip, kariuomenė neįvesta, tačiau Donecko ir Luhansko srityse vyksta tikrų tikriausias karas prieš Ukrainos valstybę, o jame kartu su vietos separatistais dalyvauja ir Rusijos piliečiai, aprūpinti geriausia rusiška ginkluote.

Šio karo eiga priklauso nuo daugelio veiksnių. Akivaizdu, kad jei ne ginkluoti samdiniai iš Rusijos, Ukrainos kariuomenė per tam tikrą laiką nuslopintų vietinius separatistus. Tačiau šiuo metu sunku būtų tikėtis, kad Kremlius nutrauks nekonvencinius karo veiksmus. Taip manyti verčia šie argumentai.

Pirma, turime nepamiršti, kokia ideologija vadovaujasi dabartinis Rusijos politinis elitas. Tai Rusijos didybės sugrąžinimo, Rusijos naujos vietos ir naujo vaidmens pasaulyje idėjos. Jos visam pasauliui pavojingos tuo, kad ta būsima didybė konstruojama ne Rusijos valstybės pagrindu, bet rusiškojo pasaulio ir didžiosios Rusijos civilizacijos konceptų pagrindu. Tai reiškia, kad Rusijos valstybė suteikia sau teisę kištis į visų valstybių, kuriose gyvena etniniai rusai, vidaus reikalus. Belieka prisiminti, kad teisę rūpintis viso pasaulio vokiečiais buvo sau suteikusi ir hitlerinė Vokietija.

Pirmas argumentas yra strateginis, o antras labiau susijęs su taktika. Kremlius dabar tiesiog negali nutraukti kol kas pergalingo karo prieš Ukrainą, nes imtų kristi V. Putino reitingai. Nepamirškime, kad 2012 metais V. Putiną išrinkus prezidentu trečią kartą Maskvoje ir kituose miestuose vyko šimtatūkstantiniai mitingai, kuriuose buvo keliami šūkiai „Putinas - vagis“. Kremliaus strategai tiksliai pajuto visuomenės nuotaikas ir padarė taip, kad rusai imtų didžiuotis savo šalimi ir nepakeičiamu jos valdovu. Tačiau paradoksas, kad siekiant sugrąžinti rusų pasididžiavimą savo šalimi ir savo prezidentu reikėjo apšmeižti ir užpulti draugiškiausią Rusijai valstybę - Ukrainą.

Trečias argumentas susijęs su antru. Kremliaus vyrukams pergalingo karo reikia ne tik dėl valdovo reitingų, bet ir dėl to, kad jie neturi daugiau nieko, ką galėtų pasiūlyti savo visuomenei. Rusijos politinė darbotvarkė yra tuščia - jokių struktūrinių reformų. Svarbiausias Kremliaus rūpestis - kad nekristų naftos kaina.

Ketvirtas argumentas, kad Kremlius nenutrauks karo Ukrainoje, yra totali žiniasklaidos kontrolė. Televizijos kanalai transliuoja tik tokias žinias, kokių reikia Kremliui, nepriklausomi interneto portalai tiesiog uždaromi. Toks varžtų kitokios nuomonės kanalams užsukinėjimas valdžiai yra reikalingas, o ypač karo metu, tačiau tuo pačiu metu visiškai neišleisti garo yra pavojinga, gali įvykti sprogimas.

Vieno rusų žurnalisto žodžiais, V. Putinas įstūmė save į koridorių, kuriuo jis nueis tik į susinaikinimą. Išvardyti argumentai tarsi patvirtina tokią nuomonę, tačiau gal bus rastos kokios nors durelės iš to koridoriaus. Nes jei kada nors rusai sukils prieš dabartinį režimą, po Rusiją, kaip dabar po Donbasą, klaidžios ginkluotos gaujos, kurios plėšikaus, prievartaus ir žudys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"