TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

„Didysis brolis“ ateina?

2016 01 16 6:00

Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai daugėja atvejų, kai valdžia, siekdama kovoti su mokesčių nemokėjimu ar neteisėtu praturtėjimu, nori rinkti kuo daugiau įvairios informacijos apie Lietuvos piliečius ir įmones, jų sąskaitas bankuose bei kitą turtą.

Pavyzdžiui, Finansų ministerija siūlo įtvirtinti prievolę bankams automatiškai, be jokio atskiro užklausimo teikti duomenis apie įmonių ir žmonių sąskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Taigi finansų įstaigos turėtų informuoti apie visas sąskaitas, kuriose įplaukos per metus sudarė daugiau kaip 15 tūkst. eurų arba likutis metų pabaigoje siekė per 5 tūkst. eurų. Šis projektas toli gražu ne vienintelis, rodantis, kad artėjama prie visuotinio deklaravimo.

Kitas – VMI viršininko priimtas – įsakymas įpareigoja pranešti apie visas pasiskolintas ar dovanų gautas lėšas, jeigu už jas nuo 2011 metų buvo pirkta brangesnio nei 15 tūkst. eurų turto. Taip pat norima įvesti prievolę kasmet deklaruoti Lietuvos registruose neregistruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, daugiau kaip 5 tūkst. eurų vertės užsienio bankuose laikomas pinigines lėšas ir vertybinius popierius, pasiskolintus pinigus. Deklaruoti reikėtų vertingus meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius ir tauriuosius metalus.

Vis daugiau informacijos VMI nori gauti ir iš bendrovių, todėl reikalauja teikti duomenis apie PVM sąskaitas faktūras. Paprastai įmonės, deklaruodamos mokėtiną PVM, nurodo tik apibendrintus duomenis apie pardavimus ir mokėtino PVM sumą. Praėjusiais metais inspekcija buvo numačiusi, kad visą išsamią informaciją apie faktūras turės teikti tik 7 tūkst. rizikingiausių įmonių – tos, kurių veikla kelia įtarimų dėl mokesčių slėpimo. Tačiau nuo šių metų detalius duomenis apie kiekvieną gautą ar išrašytą sąskaitą faktūrą privalės pateikti net 30–40 tūkst. šalies įmonių, tai yra daugiau kaip pusė veiklą realiai vykdančių bendrovių Lietuvoje.

Toks masinis įmonių ir gyventojų duomenų rinkimas tampa jau nebe paviene iniciatyva, o tendencija. Siekis kovoti su šešėliu, mokesčių nemokėjimu ar neteisėtu praturtėjimu yra geras, tačiau tai dar nereiškia, kad tikslas pateisina priemones. Jei tokiu tempu ir toliau be didelių diskusijų visuomenėje bus plečiamas duomenų apie gyventojus ir įmones rinkimas, greitai valdžios institucijos taps „didžiuoju broliu“, norinčiu žinoti kiekvieną žmonių žingsnį.

Jau ir dabar VMI ar kitos valstybės institucijos pagal užklausimą daugeliu atvejų gali gauti visą informaciją apie piliečių sąskaitas ar turtą. Tačiau pastaruoju metu ją norima rinkti urmu – apie visus, įtariamus ir neįtariamus. Tokia padėtis, kai „sekamas“ kiekvienas, net ir tas, kuris nesuteikia pagrindo būti įtariamas, tikrai nenormali. Juk vien dėl to, kad šalyje esama mokesčių nemokančių ar nelegaliai uždarbiaujančių žmonių, visi negali tapti „įtariamaisiais“. Situacija, kai visi yra nusikaltę, galima tik kalėjime. Bet net ir vykdant teisingumą atsiranda klaidų. Todėl taikyti vienodą standartą visiems piliečiams – nenormalu.

Duomenys apie žmonių ir įmonių turtą valstybės institucijoms turėtų būti teikiami pagal užklausą, esant įtarimui apie jų nelegalią veiklą. Norint kovoti su šešėliu ar mokesčių slėpimu, visiškai nereikia aukoti teisės į privatumą ir asmens duomenų neliečiamumą.

Tokie įstatymai užkrauna ir administracinę naštą. Bankams ir kitoms finansų įstaigoms teks investuoti lėšų, kad jų kompiuterinės sistemos automatiškai galėtų teikti duomenis. Įmonių buhalteriams reikės vargti pildant ataskaitas apie gautas ir išrašytas sąskaitas faktūras. Žmonės bus priversti gilintis, kur ir kaip privaloma deklaruoti turimą turtą. Visų įtarinėjimas daug kainuoja ne tik valstybės institucijoms, bet ir „įtariamiesiems“, kurių dauguma nieko bloga nepadarė.

Lietuvos valdžia, kovodama su mokesčių slėpimu ir šešėliu, orientuojasi tik į griežtesnę kontrolę, sekimą ir baudas. Visiškai pamirštama, kad kitas gana efektyvus būdas kovoti su tuo – mažinti mokesčius ir reguliavimą. Šešėlis neišnyks, tačiau paskatų jame dalyvauti sumažės. Vargu ar galėsime daug pasiekti, jei galvosime, kad žmonės iš esmės yra nemoralūs, o vienintelis būdas juos „suvaldyti“ – kontroliuoti, sekti ir bausti. Tai nei modernu, nei veiksminga. Verčiau pamąstykime, kokios priežastys lemia žmonių dalyvavimą šešėlyje. Neatsakingumas, moralės trūkumas – tik kelios jų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"