TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

„Eurovizija“ ir politinės nuotaikos

2015 05 26 6:00

Praėjusią savaitę įvyko jubiliejinis, 60-asis, "Eurovizijos“ muzikinis konkursas. Nors skelbdami balsavimo rezultatus renginio vedėjai įspėjo, kad jų neturėtų lemti politinės nuotaikos, vis dėlto to neišvengta. Ypač Rusijoje ir Lietuvoje.

Ir Rusija, ir Lietuva parengė ryškius pasirodymus, buvo prognozuota, kad jų atlikėjai gali užimti aukštas, tiesa, ne pačias aukščiausias, vietas. Muzikos ekspertams palikę kalbas apie jų lygį, pažvelkime į tai, kaip žmonių balsus nulėmė politinės aplinkybės.

Šių dienų Rusijoje, deja, bet kokią savo kultūros, sporto žmonių pergalę bandoma sieti su Rusijos galybe, o kai laimėti nepavyksta, išgyvenimai persikelia į valstybinį lygmenį. Neseniai į žiniasklaidą pateko įrašas, kuriame savo nuomonę rinktinės žaidėjams ledo ritulio čempionato metu rungtynių dėl aukso su kanadiečiais pertrauką išsakė Rusijos nacionalinės ledo ritulio rinktinės treneris Olegas Znarokas. Tai buvo tiesiog ištisa necenzūrinių žodžių tirada, nustebinusi ir Rusijos žmones. O ką jau kalbėti apie kitų šalių žmonėms susidariusį įspūdį. Visiškai aišku, kad aukščiausioji valdžia šiam treneriui buvo iškėlusi reikalavimą pasaulio čempionate laimėti auksą, kaip Rusijos didybės ženklą. Deja, jam nepavyko to padaryti.

Panašios nuotaikos lydėjo Polinos Gagarinos pasirodymą "Eurovizijoje“. Tai nebuvo tik muzikinis pasirodymas. Jos indėlis į Rusijos šlovę lygintas ir su pirmojo žmonijos kosmonauto Jurijaus Gagarino žygdarbiu, parodžiusiu Vakarams Maskvos galią.

Rusijos gyventojų balsus skelbęs pranešėjas nesusilaikė ir visiems girdint savo valstybę pavadino "motina Rusija“. Šios šalies žiniasklaidoje neabejota, kad P. Gagarina parengė gerą programą, tačiau būgštauta, kad nuotaikas Vakaruose dėl Rusijos agresijos Ukrainoje atspindės ir Europos žmonių vertinimo rezultatai. Dėl to ir neprognozuota labai aukštos vietos P. Gagarinai. Tai buvo klaida, todėl jau po konkurso ten netrūksta aiškinimų, kad esant tokioms nuotaikoms dėl Rusijos P. Gagarinos antroji vieta iš tikrųjų prilygsta pirmajai.

Ar tai rodo, kad politinės nuotaikos nepadarė įtakos nė vienos valstybės (išskyrus Lietuvą ir San Mariną) gyventojų požiūriui į Rusiją, o žmonės vertino tik P. Gagarinos dainą? O gal absoliuti dauguma Europos šalių norėjo pasiųsti Rusijos žmonėms signalą, kad net ir didelės konfrontacijos sąlygomis jie supranta, jog paprasti žmonės, juo labiau "Eurovizijos“ atlikėjai, neturi nieko bendra su Rusijos lyderių politika Ukrainoje.

Lietuvos žmonės, tiksliau - ekspertų komisija, prie to neprisidėjo. Ar buvo vertintas tik meninis lygis? O gal nesugebėta to daryti atsietai nuo politikos? Juk P. Gagarinai už pasirodymą kitur Europoje skirta mažiausia 3-6 balai, Estijoje - 12 balų.

Tačiau Rusijos atstovės daina apie taiką, žinant, kad Kremliaus vadovai kursto karą Ukrainoje, atrodė dviprasmiškai. Ką jau kalbėti apie vėlesnius komentarus. Nesinori palaikyti tikrai įspūdingų Rusijos pasirodymų čempionatuose, konkursuose, kur Lietuva nedalyvauja, kad jiems laimėjus negirdėtų didžiarusiškų kalbų. Ir dabar jau sakoma, neva "Eurovizija“ nepalaikė antirusiškos Vakarų politikų keliamos isterijos.

Tai buvo ne vienintelės "Eurovizijos“ politinės pamokos. Kasmet kartojasi tas pats - tos pačios geopolitinės erdvės regiono šalys remia viena kitą. Ypač tai akivaizdu tarp Balkanų, posovietinių šalių ar Skandinavijos ir kitų Baltijos jūros kraštų. Tai iš dalies atsispindėjo ir vertinant Lietuvos atstovų pasirodymą. Latvija mums skyrė 7 balus, bet Estija - tik du. Kaimynai baltarusiai ir lenkai - nė vieno balo, kaip ir Rusija. Tik tris balus davė Gruzija, kurios interesų advokatė skelbiasi esanti Lietuva, bet nė vieno – Moldova. Ir iš Skandinavijos kraštų gavome vieną balą. Iš Danijos. Tiesa, šešis - iš Norvegijos.

Ką tai liudija apie mūsų valstybės matomumą regione ir santykius su kaimynais? Lietuvoje netrūksta kalbų, straipsnių apie tai, kad mūsų politika ir ją vykdantys aukščiausi asmenys yra labai gerbiami regione ir visoje Europoje. Tačiau vertinant Lietuvos atstovų "Eurovizijoje" pasirodymus dažnai atrodė, tarsi mūsų šalis būtų nematoma. Kas tai lėmė - mūsų atlikėjų pasirodymas ar ir šalies politikos įvertinimas?

Lietuva buvo beveik nematoma ir kitur Europoje. Didžioji dalis iš Skandinavijos gautų balsų greičiausiai atėjo iš vietos lietuvių. Dar buvo 7 balai - iš Airijos ir 4 iš Albiono salų.

Airijos, Norvegijos, Anglijos lietuviai yra tradiciškai aktyvūs palaikant mūsų valstybės atstovų pasirodymą. O kaip tautiečiai, gyvenantys kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje? Ar jiems šis konkursas pasirodė nesvarbus? O gal jų balsai tiesiog nuskendo kitų balsų jūroje?

Vargu ar iš vieno "Eurovizijos“ pasirodymo galima daryti labai svarias išvadas, tačiau aišku, kad iniciatyvos išlaikyti ryšius su išvykusiais tautiečiais tikrai yra neatsitiktinės. "Eurovizija“ tai irgi parodo. Ypač šiųmetė, paskelbusi devizą tiesti tiltus tarp tautų, įskaitant ir po pasaulį išblaškytus tos pačios tautos atstovus. Tai ypač ryškiai atskleidė Armėnijos pasirodymas, kuris, beje, taip pat, kaip ir Lietuvos atstovų, nebuvo stipriai palaikytas kitose šalyse, nors armėnai yra, matyt, viena labiausiai po pasaulį pasklidusių tautų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"