TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Eurovizijos" skonis su politiniais pagardais

2015 05 19 6:00

Pagaliau sulaukėme - tris šios savaitės vakarus stebėsime populiariausią Senojo žemyno realybės šou. Klasikinės muzikos sostinėje Vienoje griaudės jubiliejinė - 60-oji - „Eurovizija“. Šis dainų konkursas, nuo pat jo gyvavimo pradžios sumanytas kaip vienijantis Europą, kasmet „suskaldo“ ne tik ją pačią, bet ir atskiras šalis, kuriose užverda ginčai dėl deleguotų atlikėjų pasirodymo.

Vieni „Euroviziją“ dievina, kiti keikia, bet abejingų (tikrų, o ne apsimetančių tokiais) jai - mažuma. Matyt, dėl to, kad muzika čia susipina su sportui būdingesniu azartu, mada, geopolitiniais interesais, kultūriniu pasirinkimu, vyraujančiomis socialinėmis tendencijomis ir dar velniai žino su kuo.

Tai išties įvairialypis milžinišką auditoriją sutraukiantis eksperimentas, aprašytas ne viename moksliniame darbe, tapęs įvairių tyrimų objektu ar ne kartą susukęs galvas meną kuriantiems žmonėms. „Eurovizijos“ paradoksai įtraukia net tada, kai dainų kokybės požiūriu dažnas muzikos gurmanas pasijunta taip, lyg vietoj „Michelin“ žvaigždutėmis pažymėto restorano būtų atsidūręs stoties rajono „McDonald's“.

Nors sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama, būčiau linkęs paprieštarauti tiems, kurie „Euroviziją“ laiko neišlavinto muzikinio skonio žmonių pramoga ir kurie šiame konkurse neįžvelgia tarp blizgučių pasislėpusių perliukų. Sutikti galima nebent su tuo, jog tie nenušlifuoti muzikos perlai ne visada sulaukia deramo įvertinimo per balsavimą ir paprastai pagerbiami konkursui jau pasibaigus, kai dainos nuolat skamba radijo stočių eteryje ir įtraukiamos į TV kanalų vaizdo klipų grojaraščius. Taip nutiko ir gražiam olandų duetui „The Common Linnets“, pernykštėje „Eurovizijoje“ likusiam antroje vietoje.

Tokia neteisybė nereta. Gal todėl, kad nemažos dalies žiūrovų pasirinkimą lemia ne dainų kokybė, o geros kaimynystės ar politinės partnerystės motyvai.

Dar vienas „Eurovizijos“ paradoksas tas, kad konkurso taisyklėse įtvirtintas politinis korektiškumas realybėje įgyvendinamas - atleiskite už drastišką palyginimą - kaip Minsko susitarimai dėl paliaubų Rytų Ukrainoje. Kitaip tariant, kas kaip nori, tas taip ir įgyvendina.

Tik keli pavyzdžiai. 2009 metais Maskvoje vykusioje „Eurovizijoje“ Gruzijos atlikėjams buvo uždrausta atlikti dainą „We Don't Wanna Put In“ dėl kylančių asociacijų su Vladimiru Putinu ir 2008-aisiais įvykdyta Rusijos agresija prieš Gruziją. Išdidūs gruzinai atsisakė pakeisti titulinius dainos žodžius, todėl neteko galimybės dalyvauti konkurse.

Kiek anksčiau - 2007 metais - Ukrainai atstovavusi Verka Serdiučka vis dėlto galėjo skanduoti „Lasha Tumbai“, nors visi vietoj šių keistų žodžių girdėjo „Russia Goodbye“. Beje, tais pačiais metais konkurse Izraelis pristatė dainą „Push The Button“ - akivaizdžią užuominą į Irano vykdytą branduolinę programą. Armėnija ir Azerbaidžanas „Eurovizijos“ scenoje ir užkulisiuose irgi savitai sprendė tarpvalstybinius santykius. Atkreipsiu dėmesį, kad šįkart Vienoje taikos „milijonais balsų“ mels ne kas kitas, o Rusijos atstovė Polina Gagarina.

Gaila, kad šiųmetėje „Eurovizijoje“ nedalyvauja Ukraina... Ir įdomu, kiek balų finansinėje duobėje sėdinčiai aikštingajai Graikijai šįkart duos Vokietija ir kitos pagrindinės euro zonos šalys. Smalsu, kieno paramos sulauks taikos meldžianti Rusijos atstovė, vaizdo klipe nusifilmavusi įvairaus gymio vaikų (trūksta tik negriuko, atsiprašau už politinį nekorektiškumą) apsuptyje?

Politinėje plotmėje „Eurovizija“ kartais ima figūruoti net ir labai tiesiogiai. Štai pernai Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos vadovas Nigelas Farage'as pareiškė, jog jo šaliai konkurse nesiseka todėl, kad europiečiai nemėgsta britų. Tokį argumentą jis išdėstė šalies premjerui Davidui Cameronui vykstant sunkių derybų į Briuselį.

Remiantis N. Farage'o logika, būtų galima teigti, kad europiečiai nemėgsta ir Lietuvos. Išties nelengva prisiminti kitą tokią šalį, kuriai taip sunkiai sekasi siekti eurovizinės viršūnės. Sakyčiau, veikia savotiškas mūsų pirmojo atstovo konkurse Ovidijaus Vyšniausko užkeikimas - 0 balų ir paskutinė vieta 1994-aisiais. Net „LT United“ 2006 metais užimta šešta vieta neguodė, juolab kad dainos tarsi ir nebuvo, o aukštus balus keistą parodiją rodžiusiems pamaivoms garantavo tautiečiai iš Airijos ir Didžiosios Britanijos.

Kelių pastarųjų metų patirtis rodo, kad mūsiškių nebegelbsti nei emigravę tautiečiai, nei artimiausi kaimynai, nors vis dažniau Europai dainuojame apie meilę.

Gal šįkart, „This Time“, kaip dainuoja Monika Linkytė ir Vaidas Baumila, Europa atsibus iš miego nuo jų bučinio lyg miegančioji gražuolė pasakoje? Viską pamatysime jau ketvirtadienį, o jei bus lemta - dar ir šeštadienį. Belaukdami prisiminkime, kad visas kliūtis nugali tik tikra meilė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"