Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

„Gelbėtojų“ paiešką lemia politinė korupcija

 
2016 11 22 6:00

Po kiekvienų rinkimų Lietuvoje piktinamasi kokia nors nauja ar naujai atrodančia politine jėga, politikais, jeigu šie juose gerai pasirodo. Tada sakoma, kad tauta pasiilgo „gelbėtojų“. Bet, regis, ir kitose pokomunistinėse šalyse prireikia tų „gelbėtojų“.

Keletą pastarųjų savaičių Vakarų ir Moldovos žmonės, norintys, kad ši šalis nenukryptų iš provakarietiško kelio, nerimaudami laukė prezidento rinkimų rezultatų. Nerimas buvo pagrįstas – rinkimus laimėjo prorusiškas kandidatas Igoris Dodonas.

Socialistų partijos lyderiui I. Dodonui nedaug trūko, kad jis būtų laimėjęs jau per pirmąjį rinkimų turą, bet jam nepavyko surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų. Todėl Moldovoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Per jį I. Dodonas gavo per 50 proc. balsų ir aplenkė konkurentę Mają Sandu, proeuropietiškų jėgų atstovę, apie 4 proc. balsų.

Taigi iki šiol provakarietišką kursą deklaravusios Moldovos prezidentu tapo asmuo, atvirai besižavintis Vladimiru Putinu ir pareiškęs, kad Krymas yra Rusijos teritorija. Iškart po rinkimų jis teigė, kad pirmojo užsienio vizito vyks į Kremlių, pas V. Putiną.

Nuo ko per rinkimus bandė gelbėti Moldovą abu kandidatai ir kodėl demokratinių, proeuropietiškų jėgų atstovė vis dėlto pralaimėjo?

I. Dodonas sakė, kad nori gelbėti Moldovą nuo proeuropietiško kelio, įstūmusio šalį į skurdą. Esą prie tokios padėties prisidėjo ir asociacijos sutartis su Europos Sąjunga bei pablogėję santykiai su Rusija. M. Sandu norėjo neleisti, kad šaliai imtų vadovauti tokie kaip I. Dodonas, bet jai reikėjo gelbėti šalį ir nuo didžiulio korupcijos skandalo, į kurį įsivėlė proeuropietiška Vlado Filato vyriausybė, pasekmių. O tai, matyt, lėmė M. Sandu pralaimėjimą.

M. Sandu buvo tapusi švietimo ministre irgi proeuropietiškoje, bet jau premjero V. Filato įpėdinio Jurijaus Lianke vyriausybėje, o į šį postą, kaip ir į didžiąją politiką, atkeliavo tiesiai iš Vašingtono, kur 2010–2012 metais ėjo Pasaulio banko vykdomojo direktoriaus patarėjos pareigas. Prieš tai, 2010 metais, ji baigė Harvardo universitetą.

2015 metais paaiškėjus, kad valdant premjerui V. Filatui iš banko dingo apie milijardas eurų, kilo masiniai protestai. M. Sandu buvo viena jų dalyvių . Kaip ir I. Dodonas, M. Sandu lyg ir neturėjo būti siejama su korupcine V. Filato vyriausybe ir su valdžioje buvusia sumaištimi, kuri Moldovoje truko nuo 2009 metų, kai šalyje valdžią sudarė proeuropinė koalicija. Bet taip neatsitiko. Rinkėjai pasmerkė tokią valdžios veiklą.

Premjerai keitėsi kaip pirštinės. Kai kurie jais būdavo vos po keletą mėnesių. O parlamentas nesugebėjo išrinkti prezidento, todėl ilgą laiką šaliai vadovavo asmenys, laikinai einantys prezidento pareigas. Ir tik 2012 metais, proeuropinių partijų lyderiams atmetus vidaus ambicijas, prezidentu išrinktas Nicolae Timofti.

Bet ir šis žengė žingsnį, kuris gerokai diskreditavo prezidento instituciją Moldovoje. Jau buvo žinoma, kad V. Filatas yra kaltinamas kaip įsivėlęs į didžiulio masto korupcijos skandalą, tačiau N. Timofti pateikė šio politiko kandidatūrą vėl vadovauti vyriausybei, o parlamentas už tai nubalsavo. Tik Konstitucinis Teismas viską sustabdė. 2015 metų spalį V. Filatas buvo su antrankiais išvestas iš parlamento salės.

M. Sandu šiuose prezidento rinkimuose teko sunki užduotis. Ji ne tik turėjo įtikinti Moldovos gyventojus, kad proeuropinis, provakarietiškas kursas yra teisingas šalies pasirinkimas, bet ir parodyti šį kursą skelbiančios valdžios nekorumpuotą veidą.

Tai unikalus uždavinys posovietinėje erdvėje. Iki tol kaltinimai korupcija, kleptokratija skambėdavo tik politikams, kurie atsidurdavo Vakarų nemalonėje.

Tokiu blogu vadovu tapo Eduardas Ševardnadzė, todėl sulaukė Rožių revoliucijos. Blogas buvo Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma (dabar jau nebe, provakarietiška valdžia jam patikėjo vadovauti delegacijai Minsko grupėje), todėl kilo Oranžinė revoliucija. Korumpuotas Viktoro Janukovyčiaus režimas sulaukė Euromaidano. Blogas yra ir V. Putinas. Ne tik dėl savo agresyvios politikos, bet ir dėl kleptokratijos.

O provakarietiški politikai visada buvo sąžiningi ir teisingi. Moldovos pavyzdys rodo, kad nesvarbu, kokius geopolitinius siekius skelbia politikai, nuo korupcijos nėra apsaugoti ir tie, kurie prisistato esantys patriotai ir agresyvios Kremliaus politikos priešininkai.

Todėl žmonės per rinkimus ir ieško „gelbėtojų“. Kai politinėje valdžioje, partijose išryškėja korupcija, piktnaudžiavimas valdžia, teisėsauga nerodo valios to pažaboti. Po tokių rinkimų nereikia kritikuoti tų, kurie tapo „gelbėtojais“, ar tvirtinti, kad tauta neatsikratė sovietinio mentaliteto. Geriau aiškintis priežastis, kodėl taip įvyko.

Beje, už korupcinius veiksmus V. Filatas nuteistas 9 metus kalėti. Iš jo atimtas turtas, užvaldytas, kai V. Filatas dirbo vyriausybės vadovu. Ar ką nors panašaus matėme Lietuvoje?

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"