TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

„Islamo valstybės“ būriai grįžta į Europą

2016 09 12 6:00

Po žiaurių teroristinių išpuolių, per pusmetį įvykusių Prancūzijoje, Belgijoje ir Vokietijoje Europos šalyse padaugėjo nuogąstavimų, kad islamas, kaip religija yra nesuderinama su europietiška kultūra ir jos vertybėmis. Islamas europiečių akyse „netenka normalios religijos reputacijos“, – rašo Lenkijos savaitraštis „Polityka“.

Tačiau reikėtų prisiminti, kad radikalių islamistų teroro aktai ir jų karo veiksmai Azijoje ir Afrikoje visų pirma yra nukreipti prieš pačius musulmonus. Prieš tuos, kurie sudaro nuosaikų islamo branduolį, kuriam priklauso apie 90 proc. musulmonų ir tai apie 1,5 milijardo musulmonų pasaulyje.

Nuosaikaus islamo šalininkai kenčia nuo kraštutinių islamistų jau keliasdešimt metų ir daugumos jų požiūris į „Islamo valstybę“ (IS) yra neigiamas. Apie tai pateikia duomenis Pew Rysearch Center, kuris nurodo, kad 94 proc. jordaniečių, 84 proc. palestiniečių, 73 proc. turkų ir 79 proc. didžiausios islamo valstybės Indonezijos gyventojų neigiamai vertina IS.

Azijos ir Afrikos musulmoniškos šalys – Egiptas, Alžyras, Saudo Arabija – nuo amžių stengiasi kontroliuoti religiją. Jos reikalauja, kad islamo aiškintojai – imamai turėtų tinkamą išsilavinimą, net kontroliuoja sakomų pamokslų turinį. Antai Egipte imamai jau trečiadieniais turi pateikti valstybinėms institucijoms būsimo penktadienio (musulmonai švenčia penktadienį, kaip žydai – šeštadienį, o krikščionys – sekmadienį) pamokslo turinį.

Tačiau kai kurioms radikalioms islamo srovėms, kurios nepropaguoja smurto, bet nuo seno turi didelę įtaką tarp musulmonų, valstybė daro išimtis. Tokie yra salafitai, kurie turi savo mečetes, mokyklas, ligonines ir su kuriais pasirašomi susitarimai, kad jie nesikiš į valstybės reikalus. Taip sukuriama valstybė valstybėje.

Žinoma, pavojingiausios yra tos islamo srovės, kurios nėra valstybių kontroliuojamos ir kuriose tarpsta radikalizmas, fanatizmas ir obskurantizmas. Jos yra didelis pavojus pačioms islamo valstybėms ir jų įtaka, deja, jaučiama ir Europoje tarp jaunų ir net ES šalyse gimusių musulmonų, nerandančių savo šaknų ir nepripažįstančių europinių vertybių. Tačiau kita vertus, sukontroliuoti tokią gausią religiją, kaip islamas, tiesiog neįmanoma. Kaip ir bet kurią kitą pasaulinę religiją.

Nebūtinai ir tikrai nedaugiausiai galimų teroristų yra tarp atvykusių pabėgėlių iš musulmoniškų Azijos ir Afrikos kraštų. Tačiau ilgainiui, ypač ilgai nerandant darbo, skurstant ir nesugebant ar nenorint integruotis į europietišką visuomenę, iš šios terpės žmonių taip pat gali rastis būsimo teroro židiniai.

Anot konservatyvaus vokiečių dienraščio savaitinio priedo „Die Welt am Sonntag“, apie šeši tūkstančiai islamistų iš Europos galėjo dalyvauti kare Irake ir Sirijoje, kovodami pačiomis žiauriausiomis priemonėmis už „Islamo valstybės“ sukūrimą. Jie savo priešais laiko tiek nuosaikius islamo valstybių režimus, tiek JAV, tiek kitas Vakarų valstybes, tiek Rusiją ir naudojasi nestabilumu ir pilietiniais karais savo tikslams pasiekti.

Vokietijos kriminalinės policijos duomenimis, apie trečdalis (t. y. – apie 2000) visų išvažiavusiųjų iš Europos džihadistų jau grįžo arba yra pakeliui į savo buvusias tėvynes Prancūzijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitur. Iš ten jie išvyko prieš metus ar keletą metų. Kovodami įgavo patirties, tapo žiaurūs ir išmoko kitų, tik karo sąlygomis atsiradusių, pamokų.

Jie grįžta todėl, kad visi turi Vakarų šalių pasus, kad jų tėvai ir giminaičiai yra likę Europoje, kad „Islamo valstybė“ gerokai nukraujavo ir jos pozicijos Sirijoje bei Irake smarkiai susilpnėjo. Tai įvyko, matyt, pirmiausia dėl vis labiau derinamų JAV ir Rusijos pozicijų kovoje prieš džihadistus ir suintensyvėjusio puolimo prieš IS tiek Sirijos armijos, tiek kitų nuosaikesnių religiniu požiūriu, grupuočių.

Grįžtantys džihadistai į Vakarų Europos šalis vargu bau taikiai įsilies į darbo rinką ar kantriai lauks geresnio pasiūlymo iš darbo biržų. Vokiečių kriminalistų nuomone, džihadistai ieško ir ieškos kontaktų su panašiai mąstančiais, Vakaruose nepritapusiais jaunais musulmonais. Tie kontaktai jau buvo užmegzti dar jiems aktyviai kariaujant Sirijoje bei Irake ir dabar socialinių tinklų pagalba jie bus dar labiau intensyvinami. Todėl terorizmo pavojus Europos Sąjungoje, o ypač jos vakaruose, kur susitelkusios gausios musulmonų bendruomenės, ne tik kad nenuslūgs, bet dar labiau padidės.

Kad maksimaliai būtų apriboti būsimų teroristų veiksmai Europoje, tarp ES šalių saugumo tarnybų reikalingas kur kas glaudesnis ryšys, kuris, deja, kaip parodė karti praeitis, nėra pakankamas.

Lietuva šioje srityje taip pat neturėtų laukti, kol terorizmas ateis į mūsų kiemą, o rengtis jo galimam užkardymui bei intensyvinti bendradarbiavimą su ES šalių saugumo struktūromis.

Taip pat būtina informuoti ir šviesti mūsų visuomenę, kurios nemaža dalis su išgąsčiu žiūri į kiekvieną atvykusį pabėgėlį, jame matydami potencialų teroristą, o ne taikiai nusiteikusį musulmoną.

Kita vertus, musulmonų bendruomenės nariai, apsisprendę gyventi Europos Sąjungos šalyse, turėtų rūpintis geriau suvokti europines vertybes ir jas toleruoti, išmokti gyventi su kitokiomis Europos kultūromis ir jas gerbti. To reikia juos mokyti. Tik abipusis noras ir pastangos išvengti teroristinių išpuolių, tarpusavio neapykantos ir taikių gyventojų mirčių, gali duoti teigiamų rezultatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"