TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

“Kultūros” karai

2013 07 01 6:00

Kalbėdamas Gedulo ir Vilties dienai skirtame minėjime Seime arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kritikavo Vyriausybės nutarimą pasirašyti Konvenciją dėl smurto artimoje aplinkoje. 

Katalikų vyskupų nepasitenkinimą kelia kontroversiškas konvencijos reikalavimas, kuris įpareigoja pasirašiusias šalis visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas papildyti mokymo medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis. Nuogąstaujama, kad bus diegiamos nuostatos, kurios “svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms". Konvencijai priešinasi ne tik Katalikų Bažnyčia, bet ir daugelis visuomeninių organizacijų – pasak S.Tamkevičiaus, net 113.

Vyriausybė stengiasi laiduoti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirašė konvenciją, bet Vyriausybė pasinaudojo tarptautinės teisės suteikta galimybe vienašaliu pareiškimu patikslinti vienos ar kitos konvencijos nuostatos turinį, pareikšdama, kad "Lietuva Konvencijos nuostatas taikys vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais principais ir normomis". Premjeras Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad “jokių kitų apibrėžimų, apibūdinančių šeimą arba kitus dalykus, tikrai negali būti, jeigu tai prieštarautų mūsų (Konstitucijos) nuostatoms". Premjeras pridūrė, kad dar neaišku, ar šis dokumentas iš viso bus ratifikuotas. Manytina, kad ratifikavimui priešinsis konservatoriai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir kai kurie kitų frakcijų deputatai. Vienas partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovų Valentinas Mazuronis pasakė, kad jis nepritaria įstatymui, nes “gamtos sukurtų dalykų pervardijimas, performinimas yra nereikalingas".

Konvencija dar neįsigaliojo, iki gegužės vidurio ją buvo ratifikavusios tik keturios valstybės: Albanija, Juodkalnija, Portugalija ir Turkija. Albanijos ir Turkijos ratifikavimas yra šiek tiek nelauktas, nes abi šalys yra islamiškos ir konservatyvios.

Kitose šalyse emocingiau reaguojama į gėjų teisių, ypač į santuoką, plėtimą. Kroatijoje per dvi savaites daugiau kaip 740 tūkst. žmonių, beveik penktadalis visos šalies gyventojų, pasirašė peticiją, reikalaujančią surengti referendumą, kuris atsakytų, ar reikia Konstitucijoje įrašyti straipsnį, apibūdinantį santuoką kaip "moters ir vyro sąjungą". Gėjų santuokoms atkakliai priešinamasi liberalizmo tvirtovėje Prancūzijoje. Kovo mėnesį Paryžiuje įvyko masinė protesto demonstracija prieš gėjų santuokų įteisinimą. Joje, pasak organizatorių, dalyvavo net 1,4 mln. žmonių. Nors po demonstracijos Prancūzijos parlamentas įteisino gėjų santuokas ir jiems suteikė teisę įsi- vaikinti, protestai nesiliauja ir priešininkai ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip sako protestuotojai, jie kovoja ne tik už tradicinę šeimą, bet ir už "vaikų lygybę", už jų teisę turėti ir tėvą, ir motiną. Tradicionalistai ragino prezidentą Francois Hollande'ą be pagrindo nepriešinti šalies gyventojų šitokiais įstatymais.

Vadinamieji kultūros karai aštrėja. Tradicionalistai jaučia, kad jų vertybės puolamos, ir pasyvumas tik skatina politinio korektiškumo plėtrą. Jie stengiasi mobilizuoti savo rėmėjus, didinti spaudimą politikams, kreipiasi į teismus, reikalaudami, kad žodžio ir religijos laisvė būtų atitinkamai ginama. Nors esama homofobijos, daugeliui rūpestį kelia tai, kad religija ir tradicinės vertybės esą išstumiamos iš viešojo gyvenimo, kad teisių ir laisvių gynimo labui radikali mažuma siekia visai visuomenei primesti savo įsitikinimus, kad niveliuojami nacionaliniai skirtumai ir pažeidžiamas pamatinis Europos Sąjungos (ES) subsidiarumo principas, pagal kurį sprendimai turi būti priimami kuo žemesnėje valdžios grandyje. Švietimo ir kultūros klausimai, išskyrus atvejus, kai šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, turėtų būti sprendžiami ne Briuselio ar tarptautinės konvencijos, bet valstybės, gal net savivaldybės lygmeniu.

Tradicionalistai laimėjo vienus mūšius, bet pralaimėjo kitus. Reikšminga pergalė buvo pasiekta, kai 2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija beveik vienbalsiai (15:2) panaikino žemesnio padalinio nutartį, kad kryžių kabinimas Italijos valstybinėse mokyklose gali trikdyti netikinčius ar kito tikėjimo vaikus bei paneigia tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Kryžiaus kabinimo gynėjai argumentavo, kad tai nėra tik religijos, bet tautos, valstybės ir kolektyvinės tapatybės simbolis. Didžioji kolegija nutarė, kad šitokie klausimai priklauso valstybės kompetencijai.

Šių metų pradžioje EŽTT priėmė nutartį, smarkiai nuvylusią tradicionalistus. Didžiosios Britanijos teismai palaikė savivaldybės nutarimą iš darbo atleisti santuokų registratorę, kuri religiniais sumetimais atsisakė vadovauti tos pačios lyties civilinės partnerystės apeigoms ir paprašė būti atleista nuo šios pareigos. Apeigų atlikimas esą reikštų pritarimą homoseksualų santuokoms, o tai nedera su jos religiniais įsitikinimais. Jos kolegos atlikdavo apeigas, tad nė viena homoseksualų pora nenukentėjo. EŽTT kolegija, 5 iš 7 teisėjų pritariant, nutarė, kad vietos, taigi Didžiosios Britanijos, teismai savo nuožiūra gali nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp žodžio bei įsitikinimo laisvės ir gėjų teisės nebūti diskriminuojamiems. Pritariantieji EŽTT nutarimui aiškino, kad religijos laisvė negali būti užtikrinama kitų žmonių teisių sąskaita. Savo kolegų nuomonei nepritariantys du teisėjai teigė, kad sąžinės laisvė yra aukojama ant liguisto politinio korektiškumo altoriaus, o kai kurie advokatai susirūpinę, kad teismo nutartis reiškia, jog krikščionys, musulmonai ir kiti nepritariantieji tos pačios lyties santuokoms ilgainiui negalės įsidarbinti mokyklose, ligoninėse ir kai kuriose kitose įstaigose.

Tokie sudėtingi klausimai niekada nesulauks visuotinio pritarimo. Apie juos reikia atvirai diskutuoti. Jei Europos Taryba mano, kad visų šalių ugdymo programas reikia papildyti mokymo medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, ji turėtų parengti atitinkamą konvenciją ir raginti savo narius ją priimti, o ne pridėti reikalavimą prie kitos, kitą klausimą sprendžiančios sutarties. Mėginimas nuostatas prastumti netiesioginiais būdais tik didins oponentų pasipiktinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"