Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

(Ne)koalicijos grimasos

 
2017 08 04 6:00

Myli, nemyli. Išeis iš koalicijos, neišeis. Veikiausiai reikėtų „valstiečiams“ nusiųsti keletą ramunių puokščių, kad nepritrūktų žiedlapių skabymui ir spėliojimui, turės jie partnerius rugsėjį ar ne.

Į šį politinį cirką galima žiūrėti abejingai ir galvoti: tegul pažaidžia. Tačiau kuo toliau, tuo vis graudžiau. „Valstiečiai“ žaidžia žaidimą „kas leptels didesnę nesąmonę“. Ir čia (jau net nežiūrint į tą didžiąją frakcijos dalį, kurios viešojoje erdvėje nei matome, nei matysime) lyderių pozicijų neužleidžia Ramūnas Karbauskis ir Viktoras Pranckietis.

Vienas jų mintį gali pamesti jau tame pačiame sakinyje, istorijų versijas keičia dažniau nei kojines, sugeba dar ir primiršti, kad yra vienmandatininkas, tad nors kartkartėmis derėtų pasirodyti rinkėjams. Kitas, kiekvieną trečiadienį duodamas interviu, ne ką geriau atrodo nei jo pirmtakė: tai Lietuva iš Rusijos neperka naftos, tai emigracija nedidės dėl kylančių kainų, o paslaugos brangsta tiesiog dėl nepakankamos pasiūlos ir konkurencijos. Supratimo ne itin daug, o ką nors kalbėti juk reikia.

Žinoma, tai lengva paaiškinti žinių, patirties stoka. Tačiau bent jau esama noro ir bandymų vienoje ar kitoje srityje ką nors keisti. Kitas klausimas – pasirengimas ir tų bandymų kokybė. Bet urėdijų ar alkoholio problemos klausimai, kad ir su absurdo elementais, vis dėlto pajudinti, „Lietuvos geležinkeliai“ pajudinti. Dirba ir grupė, kuri iš esmės, matyt, peržiūrės valstybės tarnybos sistemą, ir bus bandoma daryti nors kokį proveržį.

Vis dėlto dažnai viskas daroma ne nuo to galo. Visi sutinka, kad alkoholio problemą reikia spręsti, bet tai sugebama paversti akmeniu sau po kaklu. Kad ir dėl to cukraus mokesčio – kam vapėti, kai pats dar nieko nežinai. Tačiau bomba numetama, o paskui bėgama slėptis. Beje, tas pats vyko ir dėl mokslo metų pratęsimo. Toks nesusivokimas ir lemia, kad neretai pritrūksta logikos.

Tačiau štai koalicijos partneriai, kiekvienai progai pasitaikius, kalba apie savo ilgametę patirtį, sugebėjimą valdyti ir žaidžia žaidimą „Viršyk grasinimų palikti koaliciją rekordą“. Įdomus buvimo koalicijoje variantas... Bet taip tąsytis – „bučiuosiu, nebučiuosiu“ – mažų mažiausiai nesolidu. Jei ši koalicija nepriimtina, išeikite – susipakuokite lagaminą ir trinktelėkite durimis. Jei dirbate kartu, dirbkite, bet neužsiimkite tiesiog viešaisiais ryšiais ir nuolatiniu lėkščių daužymu – nedestabilizuokite padėties, kuri ir šiaip jau gana sudėtinga.

Tokios situacijos priežastys glūdi pačioje partijoje. Gintautas Paluckas kelia maištą pasitelkdamas skyrius. Frakcija, kurioje susirinkusi faktiškai visa partijos grietinėlė, šūkauja, kad niekur neis. Kyla klausimas, kas tada yra partijos pirmininkas ir koks jo autoritetas bei gebėjimai sutelkti politinę jėgą vieningai priimti sprendimus?

Kol kas socdemų lyderis labiau primena disidentą. Girdint tiek skirtingų pareiškimų, kyla klausimas, ar partijos kolegos kalbasi tarpusavyje, o gal ten jau kairė nežino, ką daro dešinė? Betgi skaičiuokite, ar apsimoka likti partijai, kuri dar norėtų neišnykti iš politinio žemėlapio ir nenorėtų tapti tuo, kas mažiausiai panašu į partiją. Tuomet ir elgtis derėtų atitinkamai. Regis, problemos partijoje tampa vis aštresnės ir užgožia visa kita.

Ir pokalbiai su koalicijos partneriais atrodo keistoki. Į susitikimą ateinama kaip į pageidavimų koncertą: norime tokių vaiko pinigų, tokio PVM šildymui, tokio PVM maistui, nemokamo maitinimo pradinukams ir... progresinių mokesčių. Neįtikėtina! Tiek išbuvus valdžioje ir apie progresinius mokesčius rašius turbūt kiekvienoje rinkimų programoje, būtent dabar iškeliami tokie reikalavimai koalicijos partneriams!

Bet premjeras iškart sako: palaukite, reikia viską skaičiuoti, kur tam gausime pinigų. Tai kaip čia yra? Tokie patyrę, o atneša pasiūlymus be jokio skaičiavimo ir analizės, ar tai apskritai įgyvendinama, kada, kaip.

Šiandien turime tokią (ne)koaliciją, kai vienų gebėjimas suprasti politinius procesus ir valdyti kelia rimtų abejonių, o kitų gebėjimas būti solidžiais koalicijos partneriais irgi labai abejotinas.

Rasa Budbergytė tik pareiškia, kad galima daryti ne iškart viską, o pinigų tegul paieško finansų ministras, žadėjęs iš šešėlio ištraukti 2 mlrd. eurų. Rimtas požiūris, nieko nepridursi... Juolab kad „dabar norime to ir ano, bet ar rugsėjį būsime koalicijoje, dar patys nežinome“.

Keisti ir frakcijos vadovo Andriaus Palionio pareiškimai, kad 15 proc. PVM lengvata šildymui lyg ir tinka. G. Paluckas jau aiškina, kad tas prišnekėjo ne to, ko reikėtų. Tiesa, įdomu, ką apie tai mano konservatoriai? Veikiausiai ateityje, neradus sutarimo su koalicijos partneriais, „valstiečiai“ su kiekvienu pasiūlymu į Seimą eis kaip nuogi į dilgėles, beveik be vilties gauti konservatorių paramą. Beje, įdomu, kad PVM lengvata šildymui bus 15 proc., bet kartu premjeras iškelia mintį, jog apskritai reikėtų grįžti prie bendro 18 proc. PVM. Tada ir 15 proc. lengvata bus juokinga. Vėl reikės viską keisti? Toliaregiška...

Todėl šiandien turime tokią (ne)koaliciją, kai vienų gebėjimas suprasti politinius procesus ir valdyti kelia rimtų abejonių, ir jos dar vangiai sklaidosi, o kitų gebėjimas būti solidžiais koalicijos partneriais, kurie dar ir bandytų padėti naujokams bei rodytų pavyzdį, irgi labai abejotinas. Regis, toks tokį sutiko.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"