TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

(Ne)laimingi praeities ir dabarties vergai

2014 06 05 8:00

Ne taip seniai pasaulį sukrėtė žinia apie Nigerijoje pagrobtas mergaites. Jų, negalutiniais duomenimis, – 276, o vaikus pagrobusi organizacija "Boko Haram" – teroristinė grupuotė, jau keletą metų kelianti sumaištį musulmonų dominuojamoje šalies šiaurėje. "Boko Haram" (išvertus reiškia „vakarietiškas mokymas klaidingas“) vadovai šias, matyt, nelabai jiems įtikusias mergaites ketina parduoti į .... sekso vergiją.

Skandalingas įvykis priminė apie vieną dažnai nutylimų civilizacijos ligų (o gal nusikaltimų?). Apie vergiją prikurta įvairių istorijų – nuo nežmoniškai baisių iki meiliai romantiškų. Į klausimą, kas yra didžiausią paklausą turėjusi Juodosios Afrikos eksporto prekė, galima atsakyti makabriškai – gyvoji prekė. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) bei gretimose šalyse šiandien gyvena per 50 mln. juodaodžių. Jei pridėsime Karibų regioną bei Pietų Amerikos šalis, tokių bus gerokai per 100 milijonų. O kur dar mulatai, metisai ir kiti afrikietiško kraujo turintys abiejų Amerikų gyventojai.

Priverstinė juodaodžių migracija tapo pirmuoju globaliu rasės perkėlimu žmonijos istorijoje, iš anksto nesuplanuotu kultūrų „persodinimu“, o vėliau ir maišymusi, dirva savitiems politiniams ir socialiniams eksperimentams. Jei ne vergų prekyba, neturėtume džiazo ir Karibų jūros muzikos stilių, unikalaus Brazilijos futbolo ar nepakartojamo JAV krepšinio. Neturėtume ir savitos amerikietiškos civilizacijos istorijos.

Apytikriais skaičiavimais, iš Afrikos į Ameriką buvo pergabenta apie 11 mln. vergų. Dar per 50 tūkst. atsirado Europoje, kur, kaip sakyta, vergijai didesnės dirvos nebuvo. Daugiau kaip trečdalį vergų – per 4 mln. – „importavo“ Brazilija. Šių dėka ji tapo didžiausia pasaulyje kavos eksportuotoja. Dar 4 mln. pasklido britų, olandų, prancūzų ir danų Vest Indijose. Šie žmonės daugeliu atvejų daugiau ar mažiau susimaišė su indėnais ir suformavo ne tik savitą antropologinį, bet ir kultūrinį tipą. Tik apie pusė milijono buvo atvežti į dabartines JAV ir Kanadą, likusieji atsidūrė Europoje ir kitose šalyse.

Šiandien, įvairiais skaičiavimais, vergų yra nuo 12 iki 30 milijonų. Skaičius priklauso ne tik nuo informacijos viešumo, bet ir nuo definicijos – ką formaliai laikyti vergu. O tie nelaisvi pasaulio žmonės – tai priverstinai dirbti verčiami darbininkai, kareiviai, dažniausiai vaikai, priverstiniu būdu sutuokti asmenys, į vergiją parduotos prostitutės.

Pasak reiškinį tiriančios organizacijos „Walk Free Foundation“, 2013 metais paskelbusios pasaulio vergovės indeksą, absoliučiais skaičiais daugiausia vergų yra Indijoje – apie 14 milijonų. Kinijoje jų beveik 3 mln., Pakistane kiek daugiau nei du, Nigerijoje – beveik milijonas. Dešimtimis ir šimtais tūkstančių priskaičiuojama Etiopijoje, Bangladeše, Tailande, Mauritanijoje. Įdomu, kad „vergovinių“ valstybių kategorijai priskiriamos ne tik Azijos ar Afrikos šalys, bet ir posovietinės respublikos, tokios kaip Uzbekistanas, Moldova bei... Rusija.

Vergovės paplitimą kur kas geriau nei absoliutūs skaičiai paaiškina savotiškas jos „tankis“ – vergų skaičius, tenkantis 1000 šalies gyventojų. Pagal šį rodiklį pirmauja Mauritanija – 39,9. Tai įspūdingas skaičius, reiškiantis, kad beveik 4 proc. šalies gyventojų yra... vergai (kiti duomenys byloja, kad šalia esančiuose Malyje ir Nigeryje vergų gali būti dar daugiau). Šalys, kur vergų beveik 1 proc., - Indija, Pakistanas, Haitis bei mums visai netolima Moldova. Pažymėtina, kad kas ketvirtas vergas – darbininkas ar kareivis – nepilnametis, kas penktas – su sekso industrija susijusi auka.

Neretai žmonės patys, nesuprasdami, ką daro, parsiduoda į vergiją, ypač jau minėtoje sekso industrijoje. Kartais ir šalies įstatymai nedraudžia priverstinio darbo ar priverstinių vedybų. Kadaise Sovietų Sąjungoje liūdnai pagarsėjęs gulagas – priverstinio nuteistųjų darbo sistema. Šiandien panaši tradicija tebeklesti Šiaurės Korėjoje, kur, kaip manoma, keli šimtai tūkstančių žmonių verčiami dirbti, nemokant jokio atlygio. Nors daugelyje šalių vergovė nėra legali, de facto ji lieka nebaudžiama. Paskutinė šalis, uždraudusi vergovę, buvo Mauritanija, tačiau nuo 2007 metų, kai draudimas įsigaliojo, vergų ten beveik nesumažėjo. Reikia nepamiršti, kad kai kuriose Afrikos šalyse, vykstant pilietiniams karams, jokia teisė negalioja, tad ir jokie formalūs draudimai neįmanomi.

Istorija savaip ir gana keistai sudeda taškus įvairiems socialiniams ir politiniams reiškiniams. Šiandien turtingiausi bei įtakingiausi pasaulio juodaodžiai yra kadaise iš Afrikos į Ameriką atvežtų vergų palikuonys. Kadaise negrais vadinti žmonės šiandien pagarbiai tituluojami afroamerikiečiais, galinčiais paveikti galingiausios pasaulio valstybės politiką. Pergales sporto arenose Amerikos šalims skina juodaodžiai sportininkai. Niekur kitur juodaodžiai nepasiekė tokio aukšto statuso bendruomenėje, kaip šalyje, anksčiau importavusioje vergus.

Tačiau ar turime laukti, kad dabartinių vergų palikuonims kada nors būtų geriau? XXI amžiaus vergovė yra ne tam. Vergovės neturi būti. Juk žmogus iš prigimties yra laisvas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"