TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

(Ne)patinka demokratija

2015 01 27 6:00

Vasario 7-ąją slovakai balsuos referendume. Nors praėjusių metų birželį Slovakijos parlamentas ir priėmė Konstitucijos pataisą, kurioje santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, asociacija „Susivienijimas už šeimą“ per kelis mėnesius surinko daugiau nei 400 tūkst. piliečių (apie 8 proc. visuomenės) parašų, kad būtų surengtas referendumas. 

Peticija siūlyta, kad slovakai patvirtintų arba paneigtų šiuos keturis teiginius: santuoka sudaroma tarp vieno vyro ir vienos moters, įsivaikinti gali tik susituokę asmenys, tėvai gali atsisakyti pamokų, kuriose vaikams dėstoma apie lytinį švietimą ar eutanaziją, vienalytės partnerystės šalyje draudžiamos. Pastarąjį punktą Konstitucinis Teismas išaiškino kaip prieštaraujantį pagrindiniam šalies įstatymui, tad dėl jo referendume nebus balsuojama. Slovakijos prezidentas sakė turįs abejonių dėl referendumo surengimo, tačiau po teismo išvados jam beliko paskelbti šią tiesioginės demokratijos apraiškos datą.

Kad referendumas įvyktų, kaip ir Lietuvoje, reikia, kad balsuoti ateitų daugiau nei 50 proc. piliečių, kurių Slovakijoje – 5,4 milijono. Nuo 1993 metų, kai po vadinamųjų aksominių skyrybų čekai ir slovakai atsiskyrė, šalyje buvo surengti septyni plebiscitai, iš kurių įvykusiu laikomas tik vienas – dėl narystės Europos Sąjungoje (ES). Būsimajam referendumui ne vienas linki pailginti nesėkmingųjų sąrašą. Pavyzdžiui, prestižiniame savaitraštyje „The Economist“ peticiją pasirašiusieji kritikuojami kaip nepilietiški. Teigiama, kad milijardai eurų, dolerių, svarų, kronų ir kitų vakarietiškų valiutų išmesta į balą, siekiant puoselėti pilietinę visuomenę pokomunistinėse šalyse. Kad ir kiek mokyti „vakarietiškų vertybių“, še tau, kad nori: slovakai ima ir surengia referendumą dėl „tradicinio“ šeimos supratimo.

Taigi, užuot gyręs piliečių mobilizaciją „iš apačios“ jiems svarbiu klausimu ir pasidžiaugęs apčiuopiamais investicijų į demokratiją vaisiais, savaitraščio apžvalgininkas įsitempia savo kėdėje (greičiausiai kur nors Londone), iš pykčio trinkteli delnu per stalviršį, ir kompiuterio klaviatūra kaukši it pašėlusi: „Galų gale, menko dalyvavimo sužlugdytas referendumas gali tapti esminiu ženklu, kad šalis yra subrendusi XXI amžiaus demokratijai.“ Vis dėlto rinkėjų apatija, apibūdinanti senųjų demokratijų politinę nūdieną, nebūtinai paims viršų ir šiuo atveju. Viena ES narė jau yra surengusi referendumą dėl santuokos supratimo, ir jis įvyko. Prieš porą metų Kroatijos piliečiai nusprendė, kad santuoka yra vieno vyro ir vienos moters reikalas. Tiesa, tuomet britų dienraštyje „The Guardian“ šis faktas apibūdintas kaip pūvančios Europos širdies simptomas ir piktnaudžiavimas demokratija, keltos sąsajos su nacių režimu.

Šie du pavyzdžiai verčia susimąstyti apie tai, kaip suprantame demokratiją. Pirma, vis labiau įsigalintis apolitiškumas tikrai nėra demokratijos esmė. Priešingai, jos subjektas yra kolektyvinis, vienijamas bendrų prasmių, jis turi domėtis viešaisiais reikalais ir imtis veiksmo. Demokratija vienija, jungia, jai svarbus bendrasis gėris, istorinis pasakojimas apie kolektyvinį, kažkuo homogenišką subjektą. Įsipareigojimas šiai santvarkai ar jos subjektui – mūsų atveju tautai, kaip įtvirtinta Konstitucijoje, – leidžia peržengti vien savo asmeninius interesus ir veikti pro publico bono. Antra, referendumų, per kuriuos galbūt bus atskleista bendroji piliečių valia, baimė iš tiesų demokratinėje santvarkoje yra visiškai nepaaiškinama. Normalu, kad nubalsavus pakankamam piliečių skaičiui taps žinoma, kas daugumai atrodo saugotina įstatymais – ar tai būtų šeimos samprata, ar išimtinė tautos teisė į žemės įsigijimą šalyje. Birželio 29-ąją prie balsadėžių neatėjo nė 15 proc. piliečių, daugelio kraują kaitinusi istorija baigėsi, tačiau pyktis „referendumininkų“ atžvilgiu bei daugumos nuomonės baimė iš atminties dar neišdilo.

Tai, kad demokratija nėra geriausia santvarka, žinojo jau ją išradę senovės graikai. Kaip įmanomas geriausias valdymas, kai vykdoma dorybių nepraktikuojančios daugumos valia? Didinti savo išmintį gali tik pakankamai laisvo laiko turįs elitas. Ne vienas šioje vietoje prisimins ir garsiąją žymaus britų premjero ištarą apie blogiausią, tačiau pranašesnę už visas kitas išbandytąsias santvarką. O ir citatos nebūtinos, užtenka prisiminti 1933 metų Vokietiją. Demokratija yra lanksti, neteisingą dalyką ji lengvai gali paversti teisingu, legitimuoti daugelį visiškai skirtingų nuostatų. Tai, kas gera, sprendžia kolektyvinis protas, ir demokratijos idealas pažeidžiamas, lengvai virstantis, pavyzdžiui, paprasčiausiu piliečių apetito ar pasąmonės įgeidžių tenkinimu, kaip rašė ispanų mąstytojas Ortega Y Gassetas knygoje „Masių sukilimas“. Demokratija pavojinga ir dėl viešosios nuomonės diktato, tai taikliai aprašė prancūzas Alexis de Tocqueville svarstymuose apie amerikietišką demokratiją. Noras atitikti daugumos požiūrį, nors ir yra neišvengiamas šioje santvarkoje, slopina savarankiškumą, užliūliuoja, priverčia paklusti.

Kad ir kaip būtų, nuoseklus demokratas jam nepriimtinas nuostatas įstatymais įtvirtinti siekiančių piliečių neužsipuls dėl santvarkos griovimo. Demokratijos rūmo plytų slovakai dar neišsinešioja: referendumas nėra nedemokratiškas, o peticiją pasirašiusieji - nepilietiški. Galbūt jų iniciatyva neliberali, tačiau kas pasakė, kad tarp demokratijos ir liberalizmo nesama įtampos? Liberalų teigimu, referendumo iniciatyva siekiama „uždrausti“ ar „suvaržyti“ homoseksualių žmonių teises į santuoką. Tuo tarpu liberaliomis pažiūromis nesivadovaujantieji teigia, jog tarp tos pačios lyties asmenų santuoka neįmanoma pagal apibrėžimą, ir siekia dabartinį jos supratimą, naudingą ir asmeniniu lygmeniu, ir šalies gerovei, sergėti įstatymais. Ką galvoja dauguma, galbūt paaiškės po poros savaičių. Demokratiška. Nepatinka?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"