TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

“Perkrovimo” politikos nesėkmė

2013 09 23 6:00

Jau dvi savaites Lietuvos vežėjai Rusijos pasienyje tikrinami griežčiau. "Linavos" atstovo teigimu, per savaitę jie patyrė apie 35 mln. litų nuostolių. Neatmestina galimybė, kad Rusija griebsis ir kitų ūkinių sankcijų, pavyzdžiui, ribos pieno ar kitų maisto produktų įvežimą.

Po kurio laiko Europos Sąjungos (ES) spaudimas ir protestai paskatins Rusiją nutraukti diskriminuojančius veiksmus, bet nežinia, kada tai bus. Rusijai labiau rūpi ES nei Lietuvos reakcija, tačiau Maskva per pastaruosius metus ne kartą parodė (ypač kai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai), kad ji neskuba atsižvelgti į Briuselio prašymus ir reikalavimus.

Praėjusį ketvirtadienį premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog Maskvos veiksmus galima vertinti kaip ekonominį karą. Jo teiginį reikėtų laikyti pripažinimu, kad žlugo Vyriausybės ketinimai “perkrauti” santykius. Mėginimas gerinti santykius su Rusija nėra nesusipratimas - kiekviena valdžia ir prezidentas to siekia. Bet socdemai buvo naivūs, itin daug reikšmės teikė “perkrovimui” ir darė užuominų, kad už įtemptus santykius yra atsakingos ankstesnės vyriausybės, ypač vadovaujamos konservatorių, o ne Maskva. Dar šią vasarą jie aiškino, jog konservatorių kalbos apie grėsmes iš Rusijos gali blokšti Lietuvą į diplomatinių santykių ledynmetį, “pabloginti visų Lietuvos piliečių gyvenimą“.

Potekstėje socdemai piršo mintį, esą jei Lietuva dažnai ir viešai skelbs siekianti gerų santykių, jie atsiras, lyg Kremlius tik ir lauktų tokių nuoširdžių kalbų, kad galėtų atverti savo širdį Lietuvai. Kremlius širdies neatvėrė, o transportas yra blokuojamas.

2009-2010 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė ir tuometis premjeras Andrius Kubilius mėgino gerinti santykius su Maskva, abu susitiko su Vladimiru Putinu, kuris tuo metu buvo premjeras. Kurį laiką net puoselėta viltis, jog prezidentė bus pakviesta vizito į Rusiją. Po šių aukščiausio lygio susitikimų būta teigiamų poslinkių ekonomikos ir kultūros srityse. Bet Rusija nesugeba ir nenori atsisakyti savo pretenzijų ir imperialistinio mąstymo, laikosi griežtos nuostatos, kad bus bendradarbiaujama tik jos sąlygomis. Lietuvai tos sąlygos nepriimtinos, o Rusijos mąstysena - beveik neįveikiama kliūtis santykiams pagerinti. Prezidentė D.Grybauskaitė taikliai pažymėjo, kad geri santykiai turi būti lygiaverčiai ir grindžiami abipuse pagarba. Kol tos pagarbos nesulauksime (greitai jos nesulauksime), tikro atšilimo nebus.

Socdemai iš savo patirties turėtų suprasti, kad santykių “perkrovimas” yra beveik neįmanoma misija. 1992 metų pabaigoje jiems atėjus į valdžią ir prezidentu išrinkus Algirdą Brazauską, Maskvai buvo siunčiami aiškūs ir nedviprasmiški signalai, kad norima gerinti ryšius. Kremlius ignoravo socdemų pastangas įsiteikti, tad flirtas neužsimezgė. Ilgais A.Brazausko premjeravimo metais irgi daug kalbėta apie poreikį gerinti santykius, bet nebūta jokių reikšmingesnių laimėjimų. O premjeraujant Gediminui Kirkilui tarpusavio ryšiai pasiekė dugną.

Socdemai persistengė siekdami įsiteikti Maskvai. Pavasarį duodamas interviu Rusijos verslo žurnalui RBK premjeras patvirtino šias nuostatas, teigdamas, jog Lietuva neapsieis be santykių su Rusija “perkrovimo”: "Lietuva turi viską, kad išnaudotų savo geopolitinę padėtį ir padėtų tolesniam ES suartėjimui su rytiniais kaimynais, pirmiausia - su Rusija." Prezidentė reagavo greitai. Ji pabrėžė, kad neskirs pirmenybės Rusijai, o darant nuolaidas Maskvai negalima pamiršti ES Rytų partnerystės šalių, visų pirma Ukrainos.

Socdemų veiksmai yra kritikuotini, bet nereikia pernelyg sutirštinti spalvų. Buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis apkaltino Vyriausybę neveiksnumu, kritikavo ją už pavėluotą kreipimąsi į ES, nemokėjimą pasinaudoti tarptautiniais susitarimais. Pareikšdamas, kad “tikroji valdančiųjų nuodėmė – ne krizė Karaliaučiaus pasienyje, o nesugebėjimas jos numatyti ir jai pasiruošti”, A.Ažubalis Rusijos veiksmus susiejo su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai ir artėjančiu Rytų partnerystės viršūnių susitikimu Vilniuje. Jo kritika pernelyg aštri. Net jei būtų nujaučiama, kad Rusija ketina iškrėsti šunybę, beveik neįmanoma atspėti, kokią formą ji įgis. Trukdoma vilkikų eismui, bet Rusija galėjo ir dar gali uždrausti maisto importą arba imtis kitų priemonių Lietuvai kenkti. Kaip galima pasirengti beveik nenuspėjamiems Maskvos veiksmams? Jei Lietuva ir būtų kaip nors numačiusi, kad rugsėjį Rusija apsunkins transporto judėjimą į Kaliningradą, nei mūsų valstybė, nei ES neturi svertų priversti ją nesiimti tokių veiksmų ar greitai juos nutraukti. Vežėjų patikros po kurio laiko liausis - kai Rusija nutars, jog tam atėjo metas.

A.Ažubalis nėra vienintelis politikas, manantis, kad Rusijos veiksmai susiję su Rytų partneryste. Kaip penktadienį pareiškė prezidentė D.Grybauskaitė, spaudimą lemia tai, kad "ne visiems patinka" posovietinių šalių judėjimas Europos link. Teigta, jog Ukraina, Gruzija, Moldova ir Armėnija taip pat patyrė spaudimą. Šiuos argumentus vertinčiau skeptiškai. Ukraina ar Gruzija siekia patekti į ES, o Lietuva jau yra Bendrijos senbuvė, tad jos spaudimas nepaveiks seniai priimto sprendimo. Įsidėmėtina, kad kitos senbuvės irgi nejaučia spaudimo. Nereikia pervertinti ir pirmininkavimo ES Tarybai. Lemiamą žodį dėl Ukrainos tars ne Lietuva, o Vokietija. Be to, Lietuva palaiko Ukrainą ne taip besąlygiškai, kaip kadaise palaikė Gruziją. Lietuva nuolat pabrėžia, kad Ukraina turi patenkinti visus sutarties pasirašymo reikalavimus.

Spaudimą labiau siečiau su derybomis dėl ”Gazprom” dujų ir akivaizdžiu Vyriausybės neryžtingumu. Mažesnių dujų kainų vilionės yra meduolis, o eismo trikdymas - lazda, kuria siekiama priversti Vyriausybę nusileisti dėl ieškinio Stokholmo arbitraže. Tačiau Rusija taip nelaimės, nes Vyriausybės nuolaidoms šiuo klausimu priešintųsi prezidentė ir opozicija.

Neaišku, kada Rusija nutrauks diskriminacinius veiksmus, bet veikiausiai greitai. Tik aišku, kad Vyriausybė ir socdemai, jei dar gerbia save ir turi gėdos jausmą, liausis kalbėję apie “perkrovimą”.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"