TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Tvarka ir teisingumas" – dešiniojo radikalumo link

2013 08 20 6:00

Lietuvoje ideologiniai skirtumai tarp partijų nėra ryškūs, o rinkėjai dažnai neskiria politinės kairės nuo dešinės: šie teiginiai gerai žinomi net nesusipažinusiesiems su politologijos pagrindais. Kita vertus, negalima ignoruoti ir to, kad per daugiau kaip 20 metų nepriklausomoje Lietuvoje išsilaikė tik tos politinės jėgos, kurios pasirinko aiškesnę idėjinę orientaciją.

Socialdemokratų, liberalų ir konservatorių (krikščionių demokratų) pavyzdžiai rodo: vertybinė etiketė reikalinga tam, kad partija taptų reikšminga ir konkurencinga ilgesniu laikotarpiu. Lietuvoje būta daug trumpalaikių politinių darinių, kurie vengė ideologijų ir laikė save „nei kaire, nei dešine“. Didžioji jų dalis per rinkimus taip nieko ir nenuveikė, o kiti - Lietuvos centro sąjunga, Naujoji sąjunga, Tautos prisikėlimo partija - savo populiarumą greitai iššvaistė.

Šiuo metu Lietuvoje yra trys partijos, kurios savo veiklos negrindžia bent kiek nuoseklesne idėjine kryptimi (ar homogeniška rinkėjų grupe, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Tai - Darbo partija (DP), "Tvarka ir teisingumas" (TT) bei "Drąsos kelias" (DK). Dvi jų – DK ir DP – akivaizdžiai silpnėja, visų pirma dėl teisinių problemų, su kuriomis susiduria partijų lyderiai. DP turi tam tikrą potencialą ir gana stiprią organizaciją, kuri teoriškai gali ištempti partiją per Seimo rinkimus ir įveikti 5 proc. barjerą. Vis dėlto nežinoma, ar, Viktorui Uspaskichui negalint tiesiogiai vadovauti, DP nesubyrės.

TT 2012 metų Seimo rinkimuose pagal balsus atsiliko net nuo DK ir nepopuliariai Andriaus Kubiliaus Vyriausybei priklausiusio Liberalų sąjūdžio (LS). "Tvarkiečiai", iš 5 proc. barjerą perkopusių partijų aplenkę tik LLRA, pasirodė blogiausiai per visą savo gyvavimo istoriją. Kai TT prisijungė prie valdančiosios koalicijos, atrodė, kad jai užprogramuota išnykti. Juk Lietuvos žmonės Vyriausybės partijas per rinkimus paprastai smarkiai baudžia, o TT iki pavojingos 5 proc. ribos priartėjo pavojingai arti.

Vis dėlto nesėkmingas bylos tarpinis finišas DP lyderiams ir Neringos Venckienės pabėgimas iš Lietuvos bei politinio užribio pasyvumas (naujų, perspektyvių partijų kol kas nematyti) TT suteikia unikalų šansą išsilaikyti ir reformuotis. Kadangi būnant valdžioje abstrakčiai apeliuoti į socialinį neteisingumą ir valdžios abejingumą nepavyks, viena iš galimų krypčių – pateikti rinkėjams nuoseklesnį idėjinį portretą. Artėjantys Europos Parlamento, prezidento ir savivaldos rinkimai yra gera proga jį išbandyti.

Tačiau žvelgiant į Lietuvos partinės sistemos konkurencinį lauką iš „paukščio skrydžio“, būtent TT vieta atrodo neaiškiausia. Ekonominis populizmas ir miglota pozicija sovietmečio bei santykių su Rusija atžvilgiu lyg ir pastato partiją į kairę, pateisina jos dalyvavimą dabartinėje koalicijoje. Kita vertus, kai kurių TT politikų konservatyvi, ties ksenofobijos riba svyruojanti retorika stumia partiją į sociokultūrinio matmens dešinįjį polių.

Partijų ir elgesio per rinkimus tyrėjas Herbertas Kitscheltas teigia, jog būtent sociokultūriniai klausimai šiuolaikinėse demokratinėse politinėse sistemose geriausiai atskiria partijas. Iš dalies taip atsitinka dėl to, kad ekonominiu požiūriu pozicijos yra supanašėjusios, o klasinis susiskaldymas nebe toks aiškus. Tačiau prie šios politinio konflikto dimensijos stiprėjimo itin prisideda pastaraisiais dešimtmečiais aktualios tapusios socialinės problemos – imigracija, seksualinių mažumų teisės, etniškumo ir valstybingumo santykio klausimai.

Lietuvoje, kur ekonominio kairumo atspalviu nudažyti populistiniai lozungai būdingi daugumai partijų, TT ilgainiui turėjo iškilti dilema - kai dėl tų pačių idėjų konkuruoja tiek daug veikėjų, tampa itin sunku įrodyti, kad esi unikalus. Šie rinkimai parodė: ekonominiais klausimais TT tiesiog nesugeba varžytis su Lietuvos socialdemokratų partija ir DP, net jei ir pasiūlo didžiausią minimalų atlyginimą. Taigi jai būtų logiška tiek išnaudoti esamą politinę situaciją (DP silpnėjimą), tiek ieškoti klausimų, kuriuos spręsdama partija atrodytų išskirtinė ir kartu atstovautų visuomenėje populiariems požiūriams.

Regis, TT žengia šia kryptimi ir po truputį dreifuoja į apleistą Lietuvos partinės sistemos nišą - tampa radikalios dešinės partija. Iki šiol su seksualinėmis mažumomis nuolat kovojantis Petras Gražulis nebuvo tikslingai siejamas su TT įvaizdžiu, bet pastaruoju metu padėtis keičiasi. Prie to daug prisideda partijos lyderis Rolandas Paksas. Jis vienareikšmiškai stojo į Gargžduose išrinkto politiko pusę ir viešai pareiškė, kad policijos pareigūnų veiksmai sulaikant P.Gražulį turėtų būti kruopščiai ištirti. Be to, stiprėja euroskeptiškos idėjos - partija pasiūlė rengti privalomą referendumą dėl euro įvedimo.

Partijoms konkuruojant TT tokiais veiksmais tiesiog išnaudoja gana palankią padėtį: lyginant visuomenę ir partijas, Lietuvos politinis elitas yra tolerantiškesnis. Todėl susiklostė įdomi situacija, kai absoliučiai daugumai visuomenės nepalaikant eitynių idėjos, nėra vienos aiškios, reikšmingos partijos, kurią galėtume įvardyti kaip atstovaujančią tautos interesams. Atrodo, partijų pasiūloje TT šią „klaidą“ ištaisys, kaip ir aiškios euroskeptinės politinės jėgos nebuvimą.

Jeigu turėtų daugiau ryžto ir noro aukoti trumpalaikius interesus valdžioje dėl partijos sėkmės ilgesniu laikotarpiu, TT savo dešinumą šiuo metu galėtų dar labiau sustiprinti. Juk LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis ką tik neatsargiai leptelėjo, kad įžeidžiantis Poznanės „Lech“ futbolo klubo sirgalių plakatas buvo Lietuvos specialiųjų tarnybų darbas. Pretenduodama į radikalios dešinės, kuriai paprastai būdingi stiprūs nacionalinio pasididžiavimo jausmai, nišą, TT galėtų pareikalauti LLRA pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, o to nesulaukusi, pati išeiti į opoziciją. Žinoma, tam reiktų šiek tiek tvirtesnio politinio stuburo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"