TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Tvarkiečių" ateitis - R. Pakso ar V. Mazuronio?

2014 08 01 6:00

Politinis vasaros štilis - gera proga apsvarstyti partinės sistemos pokyčius, atsižvelgiant į šių metų pirmoje pusėje vykusius Europos Parlamento (EP), prezidento rinkimus, taip pat referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Bene įdomiausia tendencija čia - „Tvarkos ir teisingumo“ atgimimas.

Po 2012 metų Seimo rinkimų atrodė, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ yra pasmerkta pamažu išnykti. Už "tvarkiečius" tada geriau pasirodė net neseniai įkurtas ir apklausose atsilikdavęs „Drąsos kelias“, o "tvarkiečių" surinkti 7,31 proc. balsų bylojo apie besitraukiantį šios partijos elektoratą. Partijai prisidėjus prie valdančiosios koalicijos atrodė, kad jos dienos suskaičiuotos - iki šiol priklausymas politinei daugumai Lietuvoje įprastai buvo neigiamas veiksnys rinkimuose, ypač populistinėms partijoms. Iškalbingas faktas yra tai, kad Liberalų sąjūdis (LS) yra vienintelė partija, kuri tarp dviejų Seimo rinkimų būdama valdžioje antruose sugebėjo gauti daugiau balsų.

Nors apie 2016 metų Seimo rinkimus kalbėti dar kiek per anksti, "Tvarkos ir teisingumo" pasirodymas EP rinkimuose vis dėlto minėtai tendencijai prieštarauja, ypač atsižvelgiant į antraeilių rinkimų teorijos įžvalgas, kad valdančiųjų partijų pralaimėjimas būna didžiausias būtent kadencijos viduryje. Atrodo, kad Rolando Pakso vadovaujama partija turi visus šansus likti reikšminga net ir būdama valdančiojoje koalicijoje, o populistinėje centro kairėje - gal net mesti iššūkį Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Kaip tai galima paaiškinti?

Kaip ir liberalų sėkmės atveju, reikėtų išskirti kelias pagrindines hipotezes. Pirmoji akcentuoja ne "Tvarkos ir teisingumo" pastangas pakeisti savo įvaizdį ar ką nors nuveikti būnant valdžioje, bet pasyvų pasipelnymą iš palankiai susiklosčiusios partijų konkurencijos. Akivaizdu, kad "tvarkiečių" kilimas sutapo su Darbo partijos (DP) smukimu - patogu būtų teigti, kad dėl juodosios buhalterijos skandalo ir nesėkmingos lyderių kaitos pasitraukę rinkėjai perėjo į "Tvarkos ir teisingumo" pusę. Tačiau nežinome, kiek tokių rinkėjų buvo. Be to, anksčiau esu pabrėžęs, kad tikrasis DP elektoratas nėra toks jau gausus, kad būtų galima daryti pagrįstas išvadas. Vis tiek reikia papildomo paaiškinimo, kodėl dalis (tikėtinai) "darbiečiais" nusivylusių rinkėjų neliko namuose, o balsavo už "tvarkiečius".

Antras paaiškinimas - į eurą atsargiai žiūrinti, retsykiais per daug tolerantišką Europą pakritikuojanti partija "Tvarka ir teisingumas" gavo naudos iš augančio euroskepticizmo (jis auga visoje Europos Sąjungoje, tai matyti ir Lietuvoje) ir euro įvedimo konteksto. Sprendžiant bent jau pagal pastarųjų dvejų metų "tvarkiečių" veiksmus, atrodo, kad iš 2012 metų rinkimų buvo pasimokyta ir su LSDP bei DP mažiau konkuruojama kairiųjų šūkių (pavyzdžiui, darbo vietos, minimalus atlyginimas) aspektu - ši niša ir taip jau užimta. Pažadus dėl nulinio nedarbo ir kosminių atlyginimų pakeitė Lietuvos savarankiškumo ir euroskepticizmo akcentai.

Žvelgiant į Vakarų partinių sistemų sandarą, partijai "Tvarka ir teisingumas" jau kurį laiką atrodė patogu dreifuoti į vadinamojo dešiniojo populizmo ar radikalizmo pusę. Esama pavyzdžių, kai nuo liberalų partijos (būtent tokia yra "Tvarkos ir teisingumo" atsiradimo istorija) atskilo ar išsivystė radikalios dešinės partija. Ryškiausias atvejis būtų Austrijos laisvės partija, kuri 1986 metais labai pakeitė retoriką ir liberalizmą iškeitė į antiimigracines ir nacionalistines nuostatas. "Tvarkiečių" orientaciją į panašias partijas tik patvirtina jų europarlamentarų darbas euroskeptiškoje Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderio Nigelo Farage'o vadovaujamoje frakcijoje „Laisvės ir demokratijos Europa“.

Atrodytų, nesuderinama - tai kalbame apie centro kairę, tai apie radikalią dešinę. Tačiau reikėtų prisiminti, kad kairė ir dešinė yra tik gairės, tušti vienas prieš kitą stovintys indai, kurių turinį užpildo atitinkama politinė situacija ir šalies sociokultūrinis kontekstas. Šiuolaikinių Europos demokratijų elektoratams, kalbant apie jautriausias ekonomikos grupes, skirtumas tarp dešinės ir kairės ne toks jau ir didelis. Seniai pastebėta, kad mažesnes pajamas turintys, su nedarbo problemomis susiduriantys rinkėjai masiškai pereina į radikalų ir populistų, kuriems dėl priešinimosi daugiakultūriškumui klijuojama dešiniųjų etiketė, stovyklas.

Šiuolaikiniuose rinkimuose, kai dėl įvairių informacijos kanalų prieinamumo neišvengiamai padidėja politikos personalizacija, lyderystė ne ką mažiau svarbi nei partijos vertybinė orientacija (ar jos įvaizdis). Trečias paaiškinimas veikiau papildo pirmus du. Nors buvimas valdžioje "tvarkiečiams" teoriškai turėjo pakenkti, jų pasirodymą paradoksaliai galėjo timptelti vieno partijos lyderių, gerai visuomenėje vertinamo Valentino Mazuriono darbas Aplinkos ministerijoje. Neseniai viešojoje erdvėje paskelbtuose europarlamentarų reitinguose šis politikas puikuojasi viršuje, šalia socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės, ir gerokai lenkia R. Paksą.

Šis aspektas pateikia įdomių klausimų apie partijos ateitį. Vienuose rinkimuose euroskepticizmas ir V. Mazuronio veiksnys galėjo suveikti, tačiau ateityje partijoje neišvengiamai didės tiek ideologinė, tiek personalinė įtampa. Jau kurį laiką buvo matyti trintis tarp labiau pragmatiško, liberalams visai tinkančio buvusio aplinkos ministro ir jo sūnaus vienoje pusėje ir R. Pakso bei kitų radikalesnių partijos politikų kitoje. Atrodo, kad Mazuroniams su euroskepticizmu ir lyderio kultu nėra visiškai pakeliui - tolesnėje perspektyvoje besiskiriančios vizijos partiją gali nesunkiai suskaldyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"