Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

„Valstiečiai“ ir „darbiečiai“

 
2017 07 28 6:00

Yra du pastarųjų dienų politiniai įvykiai, kuriuos norisi pakomentuoti. Vienas – „valstiečių“ sprendimas pasitelkus partijos laikraštį aiškinti visuomenei savo gerus darbus, kitas – staigios permainos Darbo partijoje (DP). Šie įvykiai yra savotiškai susiję, tačiau apie tai – vėliau.

Vertinant „valstiečių“ sumanymą padidinti partijos laikraščio tiražą iki protu sunkiai suvokiamų 300 tūkst. egzempliorių ir jame aiškinti savo geras reformas, derėtų pradėti nuo klausimo, kodėl prireikė tokio sprendimo? Kodėl „valstiečiai“ pasirodė esantys nepajėgūs komunikuoti su profesionalia žiniasklaida?

Beveik akivaizdu, kad DP atsigavimas priklauso ne vien nuo Viktoro Uspaskicho politinės charizmos. Šios partijos ateitis yra ir „valstiečių“ rankose.

Juk, žvelgiant be išankstinio nusistatymo, tenka pripažinti, kad didelį rinkėjų pasitikėjimą gavusi iki tol marginali buvusi partija ėmėsi darbų, kurie tikrai reikalingi. Alkoholio vartojimą išties būtina reguliuoti, nes dalis visuomenės pati nesugeba to daryti. Aiškiau reglamentuoti valstybės įmonių veiklą taip pat reikia, nes kai kurios jų yra „valstybės valstybėje“. Tikrai laikas keisti ir aukštojo mokslo politiką, nes studentų „krepšeliai“ pavertė universitetus kone komercinėmis įmonėmis, viliojančiomis jaunuolius kaip klientus ir taip devalvuojančiomis aukštojo mokslo diplomo vertę.

Visi žinome, kur veda gerais norais grindžiamas kelias. Taip pat žinome, kad tiek politikoje, tiek asmeniniame gyvenime norėti nepakanka, reikia ir galėti. Tačiau būtent to galėjimo „valstiečiams“ ir trūksta. Ne kartą rašiau, kur, mano nuomone, glūdi jų problemų priežastys, todėl dabar tenoriu pabrėžti, kad net fantastišku tiražu leidžiamas laikraštis šiai valdančiajai partijai nepadės.

Spėju, šiandien „valstiečiai“ jaučiasi panašiai kaip Donaldas Trumpas – yra įsitikinę, jog žiniasklaida juos puola nepagrįstai. Tačiau ar galite įsivaizduoti D. Trumpą, pareiškiantį, kad nuo šiol ims leisti nemokamą laikraštį ir jame aiškinti savo gerus darbus?

Politiką turime suprasti kaip galingą procesą su daugybe veikėjų. Jie atlieka skirtingas funkcijas. Renkami partiniai politikai ir profesionalūs valstybės tarnautojai valdo valstybę, o žiniasklaida, pasitelkdama ekspertus (mokslininkus), stengiasi analizuoti ir vertinti valdžios veiklą. Visų jų interesai skirtingi, paminėsiu tik svarbiausius. Politikams labiausiai rūpi laimėti rinkimus, biurokratams – išsaugoti savo įstaigą ir savo vietą joje, žiniasklaidai – pritraukti kuo daugiau skaitytojų ar žiūrovų, nes nuo to priklauso pelnas. O kur dar įvairiausios interesų grupės, spaudžiančios tiek politikus, tiek valstybės tarnautojus.

Jei šioje interesų raizgalynėje kiekvienas veikėjas atlieka savo funkciją, partinis laikraštis neįveiks profesionalios žiniasklaidos, nepakeis nei jos tono, nei stiliaus. Todėl „valstiečiams“ reikėtų ne kaltinti žiniasklaidą, kad ši neteisingai aprašo jų gerus darbus, o analizuoti savo klaidas ir gerinti komunikaciją. Juk ne informavimo priemonės kaltos, kad „valstiečių“ reitingai nesiliauja kritę...

Staigios permainos DP negali nestebinti. Užteko partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui parašyti prašymą vėl jį priimti į partiją, ir DP pirmininkė Živilė Pinskuvienė atsistatydino iš pareigų. Už parlamento ribų likusios politinės organizacijos reikšmė gerokai sumažėjo, todėl atrodė, kad DP tyliai vegetuos, kol visai išnyks iš politinio žemėlapio.

Regis, taip nebus. DP įkūrėjas ir ilgametis jos „prekės ženklas“ V. Uspaskichas, kaip aiškėja, turi planų partiją atgaivinti. Kodėl? Viena priežasčių, bet greičiausiai ne pagrindinė, yra „darbiečių“ noras sugrįžti į didžiąją politiką. Partija turi daug ambicingų ir energingų žmonių, kuriems patiko politiko duonos skonis ir kurie mielai vėl taptų politikais. Tačiau jie visi puikiai supranta, jog be partijos įkūrėjo pagalbos šiems norams nelemta išsipildyti.

Taigi galima tikėti V. Uspaskicho žodžiais, kad į partiją jis grįžta paragintas „darbiečių“. Tačiau tai veikiausiai – tik dalis paaiškinimo. Politikos kuluaruose sklando kalbų, esą ponas Viktoras turi ir asmeninių tikslų – kaip partijos sąrašo lyderis dalyvauti 2019-aisiais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Tais metais V. Uspaskichui sueis 60 metų ir pergalės atveju jis iki pat pensijos (kuri tikrai didelė) bus europinio lygio politikas.

Tad greičiausiai turime klasikinį interesų sutapimo atvejį: „darbiečiams“ reikia lyderio, V. Uspaskichui – partijos. Kokia tikimybė, kad šis abipusis suinteresuotumas bus sėkmingas? Ar DP dar gali atsigauti ir grįžti į parlamentą? Štai čia prisiminkime savotišką ryšį tarp permainų DP ir „valstiečių“ sprendimo pasitelkti partinį laikraštį.

Beveik akivaizdu, kad DP atsigavimas priklauso ne vien nuo V. Uspaskicho žavesio, jo politinės charizmos. Šios partijos ateitis yra ir „valstiečių“ rankose. Būtent „valstiečiai“ perėmė daugumą buvusių DP rinkėjų balsų. Tačiau Ramūno Karbauskio vadovaujama partija „sėkmingai“ netenka gyventojų pasitikėjimo, ir jei šio praradimo tempas nesulėtės, politinėje rinkoje bus mažiausiai pora šimtų tūkstančių rinkėjų, nusivylusių „valstiečiais“. Tuomet atsivers galimybių langas „darbiečiams“.

Tačiau kas bus, jei „valstiečiai“ sustabdys savo reitingų ritimąsi žemys? Kas bus, jei socialdemokratai nustos būti verslo bei valstybės įmonių partija ir bandys veikti kaip tikri socialdemokratai? Tuomet prasidės rimta kova dėl kairiojo elektorato, o joje V. Uspaskichas tikrai bus ne silpniausias kovotojas, juolab kad tikina tapęs blaivininku. Tai rimtas koziris prieš „valstiečių“ didžiavimąsi savo antialkoholine veikla.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"