Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

„Valstiečių“ tandemas ir jo ateitis

 
2017 02 10 6:00

Politinės organizacijos lyderis yra ne vien jos vadovas, prisiimantis asmeninę atsakomybę už sprendimus ir veiksmus. Lyderis – ir savita organizacijos vėliava, simbolizuojanti patį politinį junginį. Galiausiai jį galima laikyti tam tikru prekės ženklu – tokia analogija kyla iš to, kad politinė partija turi įsisiūlyti rinkėjams, naudodama panašius rinkodaros principus kaip prekybininkai.

Būtent todėl politinės organizacijos lyderis yra vienas, nes nelengva įsivaizduoti kartu dirbančias kelias ambicingas asmenybes (juk lyderystės siekiantys žmonės negali būti neambicingi). Taip, lyderiai gali keistis, ir palyginti dažnai, tačiau vienu ir tuo pat metu turi lyderiauti tik vienas asmuo.

Dėl visų šių argumentų labai įdomus tampa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atvejis, kai ši partija pergalingai įžengė į Seimą, vedama, galima sakyti, dviejų lyderių. Vienas jų – ilgametis LVŽS vadovas, ilgai ir kantriai rengęs partiją pastariesiems Seimo rinkimams, kitas – gana netikėtai išpopuliarėjęs statutinis valstybės pareigūnas. Pernai pavasarį jiedu apskaičiavo, kad yra reikalingi vienas kitam, ir sukirto rankomis. Ne vienas politikos apžvalgininkas tvirtina (ir greičiausiai pagrįstai), kad jei Saulius Skvernelis būtų sukirtęs rankomis su socialdemokratais, partinis išsidėstymas Seime dabar būtų kitoks.

Aišku, formaliai žiūrint „valstiečių“ lyderis yra vienas, nes S. Skvernelis net nepriklauso LVŽS, tačiau jis – Vyriausybės vadovas, užima postą, į kurį rinkimus laimėjusi partija paprastai deleguoja savo lyderį. Šįkart „valstiečiai“ pasielgė ne visai tradiciškai, nes jų vadovas Ramūnas Karbauskis eina tik frakcijos seniūno ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigas.

Ar galime šį „valstiečių“ sugalvotą postų pasidalijimą lyginti su Tėvynės sąjungos praktika, kai 1991–1999 metais ši partija turėjo tarsi du lyderius – Vytautą Landsbergį ir Gediminą Vagnorių? Panašumas sustiprėtų, jei R. Karbauskis dabar būtų Seimo pirmininkas, tačiau tuo viskas ir apsiribotų. Mat reikia pripažinti, kad tada G. Vagnorius nė iš tolo negalėjo prilygti V. Landsbergiui, be kurio konservatorių partija buvo tiesiog neįsivaizduojama. O G. Vagnorių konservatoriai nesunkiai pamiršo.

„Valstiečių“ padėtis visiškai kitokia. Postą, kuris pagal parlamentinės sistemos taisykles priklauso laimėjusios partijos pirmininkui, R. Karbauskis atidavė visuomenėje populiariam žmogui, tapusiam jo politiniu bendražygiu vos prieš pusę metų. Ar čia nebus „valstiečių“ lyderio klaida?

Sumanymas buvo lyg ir apgalvotas. Jau pernai pavasarį (o gal ir anksčiau) R. Karbauskis pareiškė siekiantis daugiau politinės galios perkelti į Seimą. Siekis tikrai gražus, ypač turint galvoje, kad demokratinėse visuomenėse aiškiai stebima tendencija, kai piliečių renkami parlamentai yra vis labiau nustelbiami politinės vykdomosios valdžios. Kitaip tariant, į vykdomąją valdžią patekę politikai turi daugiau politinės galios nei tie, kurie lieka parlamente. Dar nepamirškime valstybės biurokratijos galios, kuri yra pastovi ir nelabai priklauso nuo Seimo rinkimų rezultatų.

„Valstiečiai“ nusprendė savo frakcijos narius palikti dirbti Seime, o į ministrų postus ieškoti žmonių iš šalies, vadinamųjų profesionalų. Pagal sumanymą taip turėtų būti lengviau kontroliuoti visą Vyriausybę ir konkrečius ministrus. Tačiau jau pirmais naujos valdžios veiklos mėnesiais šis parlamento ir Vyriausybės santykių modelis iškėlė daug klausimų, kaip klostysis „valstiečių“ frakcijos seniūno ir premjero santykiai.

Vienas pirmųjų pavyzdžių – skirtingas šių vyrų požiūris į pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, taikomą centriniam šildymui. Tačiau tai buvo niekai, palyginti su skandalu, kuris kilo sausį. R. Karbauskis akivaizdžiai nesuvaldė Gretos Kildišienės automobilio istorijos, ir tikriausiai negalėjo suvaldyti, nes žiūrėjo į ją tik per formalią teisinę prizmę, pamiršdamas, kad yra ir doroviniai šios istorijos aspektai, susiję su viešąja nuomone. Stulbinama G. Kildišienės politinė karjera ir žaibiška jos pabaiga pakenkė R. Karbauskio, kaip politiko, reputacijai, tačiau tikrai nebūtų pakenkusi jo, kaip verslininko, reputacijai.

S. Skvernelis išsakė aiškią savo nuomonę dėl skandalo. Yra apžvalgininkų, kurie mano, kad premjeras padarė klaidą, kai leido sau kritikuoti R. Karbauskį. Juk šis neprarado savo, kaip partijos ir frakcijos vadovo, galios, nors jo populiarumo reitingai ir smuktelėjo.

Kaip dviejų lyderių egzistavimas paveiks „valstiečių“ frakcijos darbą? Jei frakcijos seniūno ir Vyriausybės vadovo požiūriai dar labiau išsiskirs, kaip elgsis frakcijos nariai? Kurį lyderį jie palaikys? Juk tik maždaug pusė frakcijos atstovų yra LVŽS nariai, kitos pusės nesaisto jokie partiniai įsipareigojimai.

Galiausiai S. Skvernelis atėjo į politiką ne tam, kad dirbtų „valstiečiams“, o turėdamas asmeninių tikslų. Kaip jis elgsis, jei R. Karbauskis toliau naikins savo reputaciją, nesuprasdamas, kad jam, į politiką atėjusiam stambiam kapitalistui, žiniasklaida rodys trigubą dėmesį? Kada šių vyrų asmeniniai politiniai tikslai pradės nesutapti?

Kita vertus, S. Skvernelis suvokia, kokios frakcijos buvo deleguotas į dabartinį postą, todėl nėra suinteresuotas blogais santykiais su jos seniūnu. Be frakcijos paramos sunku įsivaizduoti normalų Vyriausybės darbą. Užsitikrinti tą paramą būtų lengviau, jei premjeras būtų ir partijos lyderis.

Regis, R. Karbauskio suprojektuotas „valstiečių“ valdžios tandemas kels gerokai daugiau galvos skausmo, nei tikėjosi šio projekto autorius. Vairuoti sėdint ant užpakalinės automobilio sėdynės bus sunku, nes iš tiesų prie vairo pasodintas žmogus yra stipri asmenybė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"