TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

“Visada šitaip”

2013 06 15 6:00

Praėjusį trečiadienį Vilniaus apygardos teismas pagaliau baigė vieną ilgesnių savo darbų. Galutinai ir neskundžiamai nuspręsta, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas ir Lietuvos diplomatas Vytautas Pociūnas 2006 metais Juodojo kaspino dieną savo noru, niekieno neįkalbėtas ar kaip nors kitaip nepaskatintas, pasitraukė iš gyvenimo.

Beveik septynerius metus „redakcinė kolegija“, sudaryta iš teisėjų ir prokurorų, valstybininkų ir visuomenininkų, šlifavo bei tobulino nutarties tekstą, kad priekabi našlė (ir atsitik tu man taip - žurnalistė ir redaktorė), nuolat ieškojusi jų „kūriniuose“ spragų, netikslumų ir neatitikimų, pagaliau liautųsi kvaršinusi galvą kompetentingiems organams.

Organams nusibodo. Ir teisėjas pasakė: „Gana!“ Tiesa, priekabūs stebėtojai ir komentatoriai tuojau pat ėmė reikšti nepasitenkinimą, neva visuomenė vėl nesužinojo tiesos ir negalės ramiai užmigti. Galės.

Mūsų teisėjai ir prokurorai, žinoma, nėra patys geriausi gimtosios kalbos mokovai ir stilistai, tačiau savo tautiečius (t. y. mus), iš lėto tirdami bylas, pažįsta gana neblogai. Ir tikriausiai nė vienam jų neprireiktų septynerių metų, kad pasirašytų po Kauno advokato pono Gintaro Černiausko žodžiais, pasakytais netrukus po šturmo Klonio gatvėje, Garliavoje: „Praeis pora mėnesių ir viskas užsimirš.“

Ir iš tiesų. Jeigu kas nors artimiausią sekmadienį pakviestų pasivaikščioti nuo poilsiaujančios prezidentūros iki renovuojamos Nacionalinės bibliotekos tvoros, ar daugelis iš mūsų nueitų? Juk vandenys upėse ir ežeruose šyla! Ir visai nesvarbu, kokius šūkius siūlytų organizatoriai - „Šalin!“ ar „Tegyvuoja!“

O ar daugelis mūsų prisimena, nuo ko mirė buvęs Seimo narys Tautvydas Lideikis? Ir kuo prieš savo liūdną gyvenimo pabaigą jis bandė domėtis? Juk įsibėgėja vasara (bene dvidešimta po T.Lideikio žūties), o tų saulėtų savaitgalių taip mažai...

Prisipažinkime, kad savo valstybės ir visuomenės problemų jau seniai neišgyvename kaip savų (gal to niekada ir nebuvo?). Tai reiškia, kad į viską, kas vyksta aplink, žiūrime tarsi iš šalies. Ir neretai matome reiškinius taip, kaip juos „paduoda“ viena ar kita žiniasklaidos priemonė.

Nusibosta reiškinys ar įvykis žiniasklaidai, netrukus jį užmirštame ir mes. Bent jau dauguma mūsų. Nes badmintono raketė, paklotas paplūdimyje ar bokalas šalto alaus gerų bičiulių kompanijoje yra kur kas svarbiau negu, tarkime, rinkimai į Seimą arba noras išsiaiškinti kokią nors svetimą tiesą.

Tokiomis sąlygomis labai patogu (ypač vasarą) priimti galutinius sprendimus. Ir ne tik a. a. V.Pociūno atveju.

Ir visiems gerai. Kai kas išsprendžia savo problemas sukišdamas visus „galus į vandenį“, o kai kas lieka su galutine ir neskundžiama teismo nutartimi, pseudožiniasklaidoje paskelbtu paskviliu ir nuosavu liūdesiu.

O mes vėl nekantriai laukiame kitų aštraus siužeto istorijų. Ir nors širdies gelmėse dažnas viliamės, kad „šita tai jau turėtų baigtis gerai“, sulaukę dar vieno „galutinio sprendimo“ atsidūstame ir numojame ranka. Nes mūsų šalyje „visada šitaip“.

Todėl ramybės visiems ir „į sveikatą“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"