Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

„Zapad 2017“ metu socialdemokratai ardys Vyriausybę?

 
2017 08 08 6:00

Trys buvę Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkai pasirašė bendrą kreipimąsi į partiečius, ragindami baigti kalbas apie pasitraukimą iš Vyriausybės. Nurodyta daugiausia vidinių aplinkybių, kodėl reikėtų toliau likti koalicijoje, tačiau neprošal būtų buvę priminti ir išorės situaciją, ir labai keistai pasirinktą datą.

Naujasis LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas yra ne Seimo narys, o Vilniaus miesto vicemeras. Jam galbūt ir geriau suprantamos nuotaikos partijos skyriuose nei Seimo ar Vyriausybės nariams, dėl didelio darbo krūvio neturintiems laiko dažniau apsilankyti provincijoje ir sužinoti, kuo gyvena paprasti partijos kolegos. Tačiau savivaldybės lygio politikas nebūtinai suvokia visą valstybės padėtį.

Štai kodėl teisinėse ir demokratinėse valstybėse partijos vadovai dažniausiai yra asmenys, dirbantys parlamente arba Vyriausybėje ir ten einantys kuo svarbesnes pareigas. Jeigu tai partija, dalyvaujanti valdančiojoje koalicijoje, ji į Vyriausybę deleguoja savo aukščiausio lygio asmenis. Jeigu partija yra opozicijoje, jos vadovai dažniausiai yra frakcijų vadovai.

Žinoma, būna ir išimčių. Pavyzdžiui, pastaruosius Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pasirinko vadovaujamą postą viename parlamento komitetų. Praėjusios kadencijos Seime net keturioms partijoms politikai vadovavo iš Briuselio. Tokio partijų pasirinkimo aplinkybės buvo skirtingos, nes bet kuriuo atveju šie politikai suvokė ir šalies vidaus, ir išorės klausimus.

Daug rečiau partija vadovu pasirenka savivaldybėje dirbantį asmenį. Tokių reiškinių galbūt daugiausia galima matyti Prancūzijoje, tačiau tai yra tik todėl, kad tos šalies įstatymai nedraudžia kokio nors miesto, pavyzdžiui, Paryžiaus, merui vienu metu būti ir parlamento nariu.

Lietuvoje būta ir yra atvejų, kai kelių didžiausiųjų šalies miestų vadovai tapo partijų lyderiais: Vilniuje – Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius, Klaipėdoje – Eugenijus Gentvilas, tačiau iki šiol jokiai partijai nevadovavo nė vienas vicemeras.

Net ir tokiu atveju, kai politinės jėgos lyderis yra meras, jam labai nelengva įsigilinti į Seimo ir Vyriausybės darbo subtilybes, priimamų sprendimų aplinkybes. Juo labiau savivaldybės politikui, kuriam neteko dirbti Seime ir Vyriausybėje. Ar ne iš čia pastaruoju metu kyla tiek nesusipratimų tarp G. Palucko ir Socialdemokratų partijos frakcijos Seime?

Lietuvoje būta momentų, kai atskirų mažų savivaldybių (Druskininkų, Pagėgių, Švenčionių) merai turėjo didžiulę įtaką savo partijų (LSDP, „Tvarkos ir teisingumo“, Naujosios sąjungos) gyvenime, tačiau jie nebuvo partijų lyderiai, o ši įtaka dažniausiai reiškė tai, kad jie partijai galėjo parūpinti daug lėšų. Klausimas, kodėl būtent pasienio su Rusija ar Baltarusija miestelių merai buvo tokie įtakingi ir galintys finansiškai pagelbėti partijoms, mūsų teisėsaugos niekada labai nedomino.

Būtų gerai, kad socialdemokratai savo kalbas dėl galimo Vyriausybės suardymo atidėtų vėlesniam rudens metui.

Priėjimas prie finansinių srautų pagrindiniuose Lietuvos miestuose ir galimybė parūpinti lėšų savo partijai taip pat buvo viena esminių priežasčių, kodėl keli jų savo lyderiais norėjo matyti tų miestų merus. Kiek kiekvienas jų naudojosi ta galimybe – tai jau kitas klausimas, į jį vėl turėtume aiškesnį atsakymą, jei mūsų šalyje būtų pagal įstatymus, o ne pagal nurodymus veikianti teisėsauga. Taip pat lieka atviras klausimas, kiek tokioje veikloje „nubyra“ žemiau stovintiems miestų pareigūnams.

Kokiais motyvais remdamiesi socialdemokratai partijos vadovu pasirinko Vilniaus vicemerą, žino tik jie patys. Pagaliau kiekviena partija ir jos nariai turi vidinę teisę pasirinkti tokį vadovą, kokiu jie labiau pasitiki. Jeigu partiją ištinka tam tikra krizė, kaip dabar socialdemokratus, aišku, gali būti priimami ir nestandartiniai sprendimai. Kartais partijoms jie reikalingi, kai norima išbristi iš bėdų bei atsinaujinti.

Svarbu tik tai, kad, sprendžiant vienos partijos vidines bėdas, nebūtų padaryta didelė žala valstybei. Kiekvienoje partijoje, įskaitant socialdemokratus, esama politikų, kurie tuos pavojus suvokia, bet gali būti, kad nauji lyderiai jų nelabai klauso. Todėl būtų svarbu, kad kiti įtakingi šalies politikai, visuomenės žmonės Vilniaus vicemerui G. Paluckui ir jo aplinkai primintų vieną datą, kuri keistai sutapo su jų apsisprendimu tarti galutinį žodį, ar socialdemokratai liks koalicijoje. Jeigu tas žodis bus „ne“, tai reikš, kad kuriam laikui Lietuva liks be Vyriausybės arba tik su laikinąja Vyriausybe.

Apsisprendimo data pasirinkta rugsėjo 20 diena. Rugsėjo mėnesio pradžioje visai Lietuvos pašonėje Rusija pradeda neįtikėtino masto karines pratybas „Zapad 2017“. Oficialiai skelbiama, kad jose dalyvaus kelios dešimtys tūkstančių karių (neoficialiai teigiama, kad jų gali būti ir iki 100 tūkst.), bus pasitelkta daugybė naujausios karinės technikos. Manevrų metu bus šlifuojami įvairūs hibridinio karo scenarijai, įskaitant ir galimą Lietuvos atkirtimą nuo likusios Europos per Suvalkus.

Netrūksta spėjimų, ar šių manevrų metu Rusija nebandys įvykdyti kokios nors provokacijos Lietuvos, kuri yra NATO narė, atžvilgiu. Geresnės pagundos kaip valstybė, kuri gyvena be Vyriausybės, nėra. Todėl būtų gerai, kad socialdemokratai savo kalbas dėl galimo Vyriausybės suardymo atidėtų vėlesniam rudens metui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"