Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

100 Seimo dienų – stiprus ketvertas, ne daugiau

 
REKLAMA  •  2017 02 23 6:00

100 neišsipildžiusių svajonių ir pažadų dienų. Taip apibendrinčiau pirmąsias 100 naujojo Seimo ir valdančiosios daugumos darbo dienų. Jeigu reiktų rašyti pažymį – 4 iš 10, ne daugiau.

Rinkimai buvo visai neseniai ir dar nespėjome pamiršti per juos į kairę ir dešinę dalytų pažadų, bet atrodo, kad su trenksmu į Seimą atėjęs „valstiečių“ ir socialdemokratų duetas nieko doro taip ir nenuveikė. 100 dienų – tai ne 4 kadencijos metai, suprantama, bet jos labai iškalbingos, nes puikiai parodo, ko galime tikėtis.

Jeigu kritikuoti – tai tik konstruktyviai. Suprantu, kad pirmasis valdančiosios daugumos darbas buvo sudaryti ministrų kabinetą ir Seimo struktūrą, ir reikia pasakyti, jog tai jiems pavyko padaryti be didelio delsimo ir problemų. Suklupta tik skiriant teisingumo ministrą, bet, palyginti su tuo, kas dėjosi sudarant praėjusį ministrų kabinetą – tai santykinai nedidelis nepatogumas. Beje, prisiminus ankstesnius Daukanto aikštės anglų kalbos testus, vis dar kyla klausimas, kodėl premjeras ir Seimo pirmininkas su kolegomis iš užsienio bendrauja per vertėjus? Kada gi pagaliau ir jiems bus skirtas anglų kalbos egzaminas prezidentūroje?

Taigi, greitai ir sklandžiai sudaryta Vyriausybė ir Seimo struktūra turėjo reikšti ir greitą rinkimų pažadų vykdymą, bet, deja, to taip ir nesulaukėme. O buvo žadėta, tikiu, dar prisimenate, daug: valstybinis alkoholio pardavimo monopolis, valstybinės vaistinės, viešojo sektoriaus, švietimo reformos ir t. t. Ką turime vietoj to? Fortepijono, tautinio kostiumo ir automobilių nuomos bei kailinių skandalus.

Žinau, kad tai ne Vyriausybės 100 dienų, bet negalima jos nevertinti. Vis dar laukiame Vyriausybės veiksmų plano, bet atrodo, kad jis buksuoja, kaip ir premjero Sauliaus Skvernelio lyderystė. Į viešumą išmestos reformų idėjos, švelniai tariant, – neišbaigtos ir neracionalios. Kokia vis dėlto bus aukštojo mokslo reforma? Teišgirdome, kad Lietuvoje liks iki 5 universitetų. Ir viskas. Tyla.

Urėdijų reforma? Reikalinga, bet veikiausiai, be idėjos tiesiog visas jas panaikinti, nieko daugiau nėra. Ar jau pamiršome, kaip buvo džiūgaujama, kai buvo draskomas geležinkelių monopolis? Tad kodėl dabar džiaugiamasi, kad bus kuriamas miškų monopolis? Jeigu urėdijos yra partijų lesyklėlės – reikia jas draskyti ir naikinti, bet kam vietoj jų kurti vienas dideles partines (ar kitos politinės jėgos) ėdžias – man visiškai neaišku. O kaip su vaistų kainų mažinimu? Keli pareiškimai iš premjero ir sveikatos apsaugos ministro, kad reikia kažką daryti, – tik tiek.

Vilties tik suteikia susisiekimo ministro Roko Masiulio vykdomos pertvarkos „Lietuvos geležinkeliuose“.

Seime dauguma blaškosi ne mažiau nei ministrai: sustabdytas Darbo kodekso įsigaliojimas, pristabdyta policijos reforma, ant plauko pakibo pašto reforma. Tai darbų stabdymas, o ne jų tęsimas ir vykdymas. Puiku, jei būtų iš karto pasiūlytos alternatyvos. Bent jau suprastume, kad „valstiečiai“ turi savo viziją, kaip ir kur valstybė turi judėti, bet atrodo, kad to nėra – tiesiog iš principo stabdomi darbai ir laukiama išganingų idėjų, kurios savaime niekada neateina.

Tačiau labiausiai kelia nerimą, kad dingo skambūs ir garsūs pažadai dėl pajamų didinimo, kurių šitiek buvo išsakyta per rinkimus. Elgiamasi netgi beveik priešingai: mokytojams algos nuo sausio 1 dienos turėjo ženkliai padidėti, bet pasirodo, kad jos didėjo vos 3–4 eurais. Dar keli eurai pridėti prie pensijų ir jokių kalbų apie tolesnį jų didinimą, minimalios mėnesio algos kėlimą, neapmokestinamųjų pajamų didinimą ir t. t. Ką galiausiai pasiūlys socialinės apsaugos ir darbo ministras, kurio, regis, vienintelis galvos skausmas dabar tėra pabėgėlių perkėlimas, o ne rūpinimasis mūsų žmonėmis. Atrodo, šimtą kartų visų ekspertų ir mokslininkų pasakyta, kad mažos pajamos ir turto nelygybė yra didžiausios Lietuvos problemos, kurios nulemia masinę emigraciją, nesaugumo ir neteisingumo jausmus ir t. t., bet vis tiek stoviniuojama ir laukiama, kol problemos pačios išsispręs.

Problemos pačios tikrai neišsispręs. Laikas naujajai daugumai ir Vyriausybei susiimti ir pradėti dirbti iš esmės: išsirinkti 2–3 prioritetus ir drąsiai juos įgyvendinti, o ne bandyti padaryti viską, o iš tiesų – nieko.

Valentinas Mazuronis, Europos Parlamento narys

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"