TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

2,8 proc. deficitas - valstybės anoreksija ar vaistai nuo TVF

2011 10 17 10:02

Premjeras Andrius Kubilius atkakliai aiškina, kad kitais metais biudžeto deficitas negali viršyti 2,8 proc. Norint pasiekti tokį rezultatą reikia įgyvendinti nemažai priemonių, iš jų svarbiausia - 2 proc. apkarpyti visų ministerijų išlaidas. Pasak A.Kubiliaus, tai "nėra ypač dramatiškas sumažinimas".

Sunku sutikti su premjeru. Ir normaliomis aplinkybėmis mažinimas 2 proc. nėra smulkmena, o Lietuvos sąlygos - ypatingos. Jau trejus metus griežtai taupoma, ir gana sėkmingai. 2009 metais biudžeto deficitas buvo 9,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šįmet bus maždaug 5 proc. Tarptautinės reitingų agentūros, įvertinusios griežtos finansų politikos laimėjimus, pagerino Lietuvos kreditą, smarkiai sumažėjo valstybės skolinimosi kainos.

Pažanga reali, bet ji buvo skausminga. Kitaip ir negalėjo būti. Negalima sukti laikrodžio atgal, negalima pradėti išlaidauti per rinkimų sezoną. Tačiau A.Kubiliaus siūlymai mažinti biudžeto deficitą iki 2,8 proc. atrodo lyg dirbtinis laikrodžio pavarymas į priekį. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai gerai nurodė, kad iki šiol finansų konsolidavimas buvo susietas vien su išlaidų mažinimu, tad pravartu pagalvoti apie įplaukų į biudžetą didinimą, išplečiant nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, panaikinant daugelį mokesčių lengvatų. Dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir dėl poreikio tenkinti koalicijos partnerių reikalavimus, Vyriausybė pasirinko lengviausią biudžeto balansavimo būdą - griežtai mažinti išlaidas ir nedidinti mokesčių. Karpyti yra lengviau, negu sutelkti koaliciją mokesčių pertvarkai užtikrinti.

Lig šiol mokesčiai nebuvo didinami, nebus tai daroma ir dabar, nors TVF ir ragina. Viskas vėl bus grindžiama taupymu, pagrindinis krūvis vėl teks labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai. Žmonės yra pastebimai išvargę, socialinė atskirtis ir skurstančiųjų skaičius didėja. Gyventojų nuotaikos blogėja, juos apėmusi neviltis, ciniškas požiūris į valdžią, net į valstybę.

Konservatoriai atėjo į valdžią turėdami ambicingą programą gerinti Lietuvą. Užklupti krizės jie visais būdais stengėsi ją įveikti ir skyrė tam daugiausia dėmesio. Gal per anksti skelbti pergalę, bet pasiekta pažanga turėtų skatinti Vyriausybę atsikvėpti ir vertinti šalies gyvenimą ne vien per finansų prizmę. Kovoti su didėjančia neviltimi, su pesimistiniu požiūriu į ateitį ne mažiau svarbu, negu sutramdyti valstybės finansus.

Reikia prisiminti, kad biudžeto karpymas vyksta žmonių ir programų sąskaita. Per pastaruosius metus mažintos lėšos švietimui ir mokslui, krašto apsaugai, naujų investicijų paieškoms ir kitiems dalykams. Gresia valstybinė anorekcija.

Nėra abejonių, kad viešuosius finansus reikia suvaldyti, kad biudžeto deficitas silpnina ūkį ir krauna naštą būsimoms kartoms ant pečių. Niekas neneigia, jog išlaidauti nevalia. Bet kodėl kitais metais valstybės deficitą būtina sumažinti iki 2,8 proc.? Kokia čia magija slypi? Kodėl šis skaičius toks stebuklingas, kad jo nevalia atsisakyti? Kodėl kitąmet negalima apkarpyti biudžeto iki 3,5 ar 3,8 proc., ir tik 2013-aisiais - iki 3 proc. ar mažiau.

Tas skaičius nėra iš piršto laužtas. Griežtu taupymu ne vien siekiama patekti į euro zoną. Priklausyti jai tebepageidaujama, nors kai kurie narystės pranašumai išnyko. Negrįžtamai praėjo tie laikai, kai euro zonos nariai galėjo gerokai pigiau skolintis tarptautinėse rinkose vien dėl to, kad turėjo eurą. Dabar valstybės vertinamos individualiai. Bet, manau, tokioje pačioje finansinėje padėtyje esanti euro zonos narė vis dėlto sulauktų palankesnių skolinimosi sąlygų negu jai nepriklausantis kraštas.

Neginčytina, kaip svarbu vykdyti įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) ir laiduoti, kad biudžeto deficitas neviršija 3 proc. BVP. Dėl krizės dauguma ES šalių neįgyvendina šios pareigos, bet Lietuva yra viena iš penkių ar šešių didžiausių "nusidėjėlių", kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra.

Kartais galima rizikuoti Briuselio rūstybe. Kaip minėjau, biudžeto karpymai nualino valstybę. Be to, didesnis taupymas gali būti kontraproduktyvus. Premjeras teisus sakydamas, kad kaupiasi naujos ūkio krizės debesys. Tarptautinės organizacijos ir vyriausybės mažina ankstesnes ūkio augimo prognozes.

Radikalus išlaidų karpymas nebūtinai yra geriausia politika artėjant krizei, kuri pakenks Lietuvos eksportui. Pasak premjero, kiekviena ministerija turi spręsti, "ar mažinti darbo užmokestį, etatus, investicijų projektus". Kiekvienas iš tų žingsnių kenks paklausai, skatins ūkio traukimąsi, o ne plėtrą. Tai kartu su eksporto mažėjimu gali suduoti smūgį ūkiui, mažinti įplaukas į biudžetą, niekais paversti taupymą.

Ne vienas iškilus ekonomistas aiškina, kad dabartinėmis sąlygomis racionalu laikinai griebtis ūkio skatinimo priemonių, nors tai ir didintų deficitą, tačiau tuo pat metu turi būti rengiami patikimi planai apkarpyti išlaidas ateityje. Lietuvoje didesnių skatinimo priemonių nebus, ko gero, ir negali būti, bet kodėl reikia taip radikaliai taupyti?

Pasak Vyriausybės, yra rimta priežastis. Pastaraisiais mėnesiais baimės ir nepasitikėjimo banga užvaldė finansų rinkas. Bankai nebeskolina bankams, valstybėms vis sunkiau parduoti savo obligacijas. Todėl šiuo metu Lietuva tiesiog negali skolintis tarptautinėse rinkose, kitaip būtų priversta mokėti stulbinamai dideles, nepakeliamas palūkanas. Jei biudžetas vėl viršytų 3 proc., finansų rinkos nesismulkintų ir laikytų tai įrodymu, kad Lietuva nesugeba sukurti tvarios, patikimos finansų sistemos. O tokiai šaliai neskolinama. Dabar Lietuva neturi skolintis, bet gegužę reikės atnaujinti milijardo eurų obligacijų emisiją.

Lietuva atseit gali rinktis - arba turi pati suvaldyti biudžeto deficitą, arba kreiptis į TVF dėl paramos, jei nepasisektų išplatinti obligacijų emisijų. Galima diskutuoti, ar Lietuvai būtų naudinga gauti paskolą iš TVF, tačiau neginčytina, kad TVF taupymo režimas būtų griežtesnis negu dabartinis. ˆtai kur slypi 2,8 proc. magija.

Nemokėdami ar nenorėdami tinkamai paaiškinti taupymo priežasčių, konservatoriai padarė meškos paslaugą ne tik sau ir Vyriausybei, bet ir valstybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"